Valgyti darykite su daug česnakų, daug svogūnų, patiekalus duokite ne su chemikalų ir krakmolo prifarširuotais parduotuviniais kečupais, o su savo…
…būtent taip šešis tūkstantmečius elgiasi kinai ir todėl pusantro milijardo žmonių beveik neserga širdies ir kraujagyslių ligomis… Kas rytą tik…
Rugpjūčio pabaiga–rugsėjo pradžia – pats geriausias metas grybauti. Pūkuotės, rudmėsės, grūzdai, juosvieji piengrybiai – grybautojų mėgstami piengrybiai. Rugpjūčio pabaigoje išauga tipiški rudens grybai: raukšlėtasis gudukas, arba kalpokas, gausiai auga musmirės, mažai grybautojams pažįstama, bet valgoma lelijinė stirnabudė. Rugsėjo mėnuo – pats grybingiausias. Šiuo metu gausiai dera vasarą pasirodę grybai, išauga baltikai, pievagrybiai, kelmučiai, mėšlagrybiai, iki vėlyvo rudens ir po šalnų auga žaliuokės, šalninės guotės. Jei žiema nešalta, ant lapuočių medžių rasime juodkočių ugniabudžių ir gluosninių kreivabudžių. Nors visi žinome, kad grybai auga miškuose, bet ne visada, tik įėję į mišką, pamatysime grybų. Grybaudami, kitaip nei uogaudami, nuėję į vieną miško vietą ir pasisukioję nedidelėje teritorijoje, nebūtinai prisirinksime pilnus krepšius grybų. Grybavimas – tai grybų ieškojimas, kurį visada lydi malonumas netikėtai rasti grybą. Patarti ir nurodyti tikslias vietas, kuriose būtų gausu grybų, gana keblu. Suradę kokią grybingą vietą, kitą kartą ten atėję, galime jų ir neberasti. Grybų įvairovę tam tikroje vietoje lemia daug veiksnių: buveinės tipas (pieva ar miškas, sodintas ar natūraliai užaugęs, jaunas ar senas), augalų rūšių įvairovė, substratų įvairovė, geografinė padėtis, dirvožemio tipas ir klimatas. Ypač daug įtakos daro temperatūra ir krituliai. Šilti orai be ryškių temperatūros skirtumų dieną ir naktį, vidutinis drėgnumas ir gerai įšilusi dirva – palankiausios sąlygos grybams augti. Grybai nemėgsta labai karštų orų ir smarkių liūčių. Jie gerai derės iki pat šalčių, jei vasaros pabaigoje bus šilti orai ir tolygūs šilti lietūs. Praėjusių metų šiltas ir lietingas ruduo svarbus kitų metų grybų derliui, nes grybiena prieš žiemą turi sukaupti pakankamai maisto medžiagų, reikalingų vaisiakūniams išauginti.
Sušilus orams vis dažniau automobiliuose bei gyvenamosiose patalpose įsijungiame oro kondicionierius. Karštą vasaros dieną jie ne tik atgaivina, bet ir gali tapti peršalimo ligų sukėlėjais. Nuo karščio kondicionuotu oru besiginantys žmonės neretai peršąla ir užkimsta, suserga gerklės ar net plaučių uždegimu. Tiesa ar prasimanymas, kad dvidešimtojo amžiaus technikos stebuklu vadinamas oro kondicionierius kenkia žmogaus sveikatai? Visuomenės sveikatos saugos specialistai tvirtina, kad daugiausia problemų kyla dėl nemokėjimo tinkamai naudotis šiuo įrenginiu. Ypač svarbu vengti didelio temperatūrų kontrasto tarp kondicionuoto oro automobilyje ar patalpose ir lauko oro temperatūros. Didžiausias leistinas lauko ir automobilio/patalpos oro temperatūros svyravimas turėtų būti ne didesnis nei 6-8 laipsniai Celsijaus. Kuo žmogus labiau užsigrūdinęs, tuo mažesnį poveikį jam turi temperatūros svyravimas. Tačiau jei lauke – 35 laipsnių karštis, o automobilyje oro kondicionavimo sistema palaiko 16 laipsnių Celsijaus mikroklimatą, temperatūrų kontrastas gali pakenkti ir labai užsigrūdinusiam žmogui.
Jei pavargote nuo kasdieninių darbų ir rutinos, pasiilgote naujų potyrių ir tikro poilsio, kviečiame atvykti į stovyklavietę prie Kertuojos ir Juodųjų Lakajų ežerų. Čia Jus pasitiks įstabaus grožio Molėtų rajono gamta, nuostabūs pušynai ir nepakartojamo grožio Labanoro regiono parko ežerai. Jūsų pramogoms – žvejyba, ramus ir romantiškas pasiplaukiojimas valtimi, vandens pramogos, skrydis oro balionu, baidarių žygiai, žvejyba, stalo ir lauko žaidimai, kroketas, romantiška nakvynė Kertuojos ir Juodųjų Lakajų ežero pakrantėje, pažintinės kelionės po Molėtų rajono apylinkes. Stovyklavietėje galima aktyviai praleisti laisvadienį, puikiai pabėgti nuo miesto šurmulio ir pajusti tikrą gamtos dvelksmą. Įkurta vienoje gražiausių Molėtų rajono vietovių tarp Kertuojos ir Juodųjų Lajakų ežerų, stovyklavietė yra apsupta išties įspūdingo grožio apylinkių. Kertuojos ežerą juosia puikus smėlio paplūdimiai, jo pašonėje -įspūdingo grožio Juodųjų ir Baltųjų Lakajų ežerai, apsupti reto grožio pušynais, Labanoro regioninis parkas. Kertuojos ežero pušynai ir balto, lyg Baltijos jūros smėlio paplūdimys sukuria ypatingą vietovės kraštovaizdį ir suteikia čia besilankantiems nepamirštamą laisvės pojūtį. Kviečiame atvykti visus, pasiilgusius ramaus poilsio gamtoje, nepamirštamų įspūdžių bei gamtos darnos. Kertuojos stovyklavietėje mes stengsimės Jums sudaryti puikias sąlygos ramiam bei aktyviam poilsiui su šeima ar draugais.
Degalų taupymo patarimai Nesvarbu, ar vairuojate mažą, ar didelę mašiną, Jūs vistiek galite išspausti šiek tiek daugiau iš kiekvieno litro degalų. Turint galvoje šiandienines degalų kainas, kiekvienas papildomas kilometras per ilgą laiko tarpą Jums gali sutaupyti nemažą pinigų sumą. Dauguma šių patarimų tik nežymiai pagerins automobilio ekonomiškumą, tačiau naudokitės keliais patarimais iš karto ir su tuo pačiu degalų kiekiu nuvažiuosite kur kas daugiau. Vienas geriausių būdų taupyti degalus – sumažinti greitį. Kuo didesnis greitis, tuo adekvačiai didesnės ir kuro sąnaudos. Jei mėgstate spausti pedalą “iki dugno”, pamėginkite keletą dienų pasivažinėti KET nustatytu greičiu. Kelionė užtruks vos keliomis minutėmis ilgiau, tačiau sutaupysite tikrai nemažai degalų. Dauguma vairuotojų nėkreipia dėmesio į ne iki galo pripūstas padangas. Per mėnesį padangų slėgis nukrinta ~0.07 atmosferos, taip pat slėgis krinta dėl temperatūros pokyčių (~0.07 atm temperatūrai nukritus 10 laipsnių C). Mažai pripūstų padangų sukibimo paviršius didesnis, todėl didesnė trintis, ir tuo pačiu reikia daugiau degalų automobiliui išjudinti. Nusipirkite nebrangų padangų slėgio matuoklį bei stenkitės slėgį pamatuoti bent kartą per mėnesį. Slėgį tikrinkite prieš pradedant važiuoti, nes padangose esantis oras nuo važiavimo įkaista ir išsiplečia, todėl gali suklaidinti matuoklį. Kiek oro pūsti į padangas yra parašyta automobilio vartotojo instrukcijoje arba ant vairuotojo durelių rėmo esančioje lentelėje.
Iškyla gamtoje (barbekiu) – tai tradicija, pramoga, ritualas ar tiesiog pretekstas surengti smagų vakarėlį. Atšilus orams pasikvieskite draugus į gamtą ir bendraudami bei valgydami skanius patiekalus maloniai praleiskite laiką. Vienu šūviu nušausite du zuikius: gamtoje bus geresnis apetitas ir virškinimas, o tuo pačiu ir pailsėsite nuo miesto šurmulio. Tokiame vakarėlyje bendrauti gali ne tik gerai pažįstami draugai – juk žmonių galima pakviesti gerokai daugiau, negu paprastai. O pati renginio atmosfera yra gan neįpareigojanti, leidžianti vakaro šeimininkams laisvai bendrauti su svečiais ir nereikalauti budria akimi sekti stalo. Beje, vokiečiai, garsėjantys tikslumu ir taupumu, paskaičiavo, kad tokia šventė kainuoja gerokai pigiau, negu iškilmingi renginiai, ir būtent šiuo faktu grindžia jos populiarumą. Tačiau pradėkime iš pradžių. Rengti vakarėlį po atviru dangumi galima savo kieme, pliaže, parkelyje – pati vieta neturi didelės reikšmės. Staltiesę ir Indus geriau naudoti vienkartinius, tačiau jie turi būti spalvingi. Nepamirškite apgalvoti apšvietimo: negerai, jei vakare šviesa sklis tik iš rusenančių anglių.
Turbūt visi sutiksime, kad vienas labiausiai erzinančių ir šiltus vasaros vakarus gadinančių dalykų yra uodai. Kovai su uodais galima naudoti įvairius cheminius purškiklius, bet galima rinktis ir natūralias priemones. Ar kada pagalvojote, kad maždaug prieš 70 metų jokių sintetinių purškaliukų, tablečių ir apsaugančių apyrankių nebuvo, bet uodai juk buvo visada, ar ne? Grįžkime šiek tiek į praeitį ir paieškokime natūralių būdų apsaugai nuo uodų. Iškylaudami gamtoje ar tiesiog eidami pasivaikčioti po mišką, turėkite su savimi eterinių aliejukų. Vabzdžių nemėgsta kvapiųjų citrinžolių, eukaliptų, pelargonijų, citrinos, levandos, pipirmetės, anyžių eterinių aliejų kvapų. Grynų eterinių aliejų tiesiai ant odos geriau netepti, jie gali nudeginti. Praskieskite šiuos aliejukus augaliniais aliejais, tuomet galite tepti ant odos. Grynais aliejukais galite padrėkinkite rūbų kraštelius. Kraujasiurbiai labai nepakenčia gvazdikėlių kvapo. Šio aliejuko galite įpilti į kremą veidui, rankoms, kosmetinį aliejų. Mišiniu išsitepkite kūną. Tik nepadauginkite šio aliejuko, nes galite sudirginti arba sualergizuoti odą. Pasigaminkite gvazdikėlių nuovirą. Užvirinkite 2 stiklines vandens. Į verdantį vandenį ėdėkite maždaug 20 gvazdikėlių, pavirkite ir 5 min. Pavirinus leiskite nuovirui atvėsti. Mišiniu išsitepkite atviras kūno vietas.
Vos sušilus orams prasidėjo sodybėlės sezonas – praleidžiame ten beveik kiekvieną savaitgalį, tik nebesigiriu taip dažnai, kaip pernai, ir nuotraukomis nebemosuoju, nes akivaizdus sezoniškumas – viskas, kas žydėjo pernai, tebežydi ir šiemet, ir gluodenai su žalčiais tebesirango aplink kojas, tik gal didesni, nei praėjusiais metais. Deja, deja, ir uodų draugija nesumažėjo. Netoli sodybėlės turime vienus garsiausių Lietuvos pelkynų, todėl sąlygos kraujasiurbiams veistis puikios, o maisto maža, tai laukia jie mūsų net išsižioję… Pernai pirkom visokiausius kremus, losjonus ir purškalus nuo uodų, tačiau, nors jie kažkiek ir gelbėdavo, mane siaubingai gąsdindavo jų sudėtis – pasitepus rankas kremas net mano nagų laką „nuėsdavo”! O tepliojamės per dieną ne kartą ir ne du, tai bandau įsivaizduoti, kiek nesąmonių į save per odą susiurbėm… Šiais metais nusprendžiau išbandyti savos gamybos apsaugą su keliais eteriniais aliejais – kiekvienas iš jų uodams ne prie širdies, taigi galima išbandyti ir po vieną, pabandyti atrasti kvapą, kuris geriausiai saugo ir smarkiai kraujo savininko nosies neerzina. Ir ką galiu pasakyti – nuostabiai puikiai veikia (ir nagų lakas lieka savo vietoje)!
Užkandžiams gamtoje saugu pasiimti šviesios ir juodos duonos, džiūvėsėlių, traškučių, sausainių be kreminio įdaro, natūralaus mineralinio vandens. Tinka sausi užkandžiai – džiovinti vaisiai, džiovintas sūris. Ypač rekomenduojama pasiimti šviežių vaisių ir daržovių: pomidorų, agurkų, morkų, kopūstų ir kt. Iš jų galite pasigaminti lengvų salotų, kurias pagardinsite citrinos sultimis, aliejumi. Daržoves ir vaisius prieš vartojant nuplaukite geriamuoju vandeniu. Siūloma rinktis paprasčiausią vandenį, nes jis geriausiai malšina troškulį, tvyrant karščiams. Gazuotus gėrimus geriau pakeisti sultimis, mineraliniu vandeniu arba savos gamybos arbata. Turint nešiojamąjį šaldytuvą, į jį dedamus maisto produktus reikėtų saugiai įpakuoti ir sudėti atskiriant vieną nuo kito. Mėsa turi nesiliesti su sūriu, o žali maisto produktai – su virtais ar keptais produktais. Šaldytuve būtina laikyti kiaušinius, padažus ir kitus greitai gendančius maisto produktus iki tol, kai juos naudosite patiekalo ruošimui. Bet kokį pagamintą maistą, kurio dar nevartojate, laikykite uždengtą. Tai apsaugos jį nuo vabzdžių. Sumuštiniai – puikus iškylos užkandis, tačiau juos geriausiai paruošti prieš valgį. Maisto ruošimui naudojamus ingredientus būtina gerai nuplauti geriamuoju vandeniu. Jei į iškylą pasiimate jau nuplautus produktus, prieš sudėdami į indą juos gerai nusausinkite, mat drėgmė – palanki terpė bakterijoms daugintis.