Kramtyti kokamedžio lapus – sena Pietų Amerikos kalnuose gyvenančių indėnų tradicija. Kramtant išsiskiria pakankamai kokaino, kad jį būtų galima aptikti kraujyje. Kramtymui nereikia jokios specialios įrangos.

Kokamedžių lapų kramtymas yra legalus šalyse, kur auginami kokamedžio krūmai ir yra gili lapų kramtymo tradicija. Kalnuotose Pietų Amerikos teritorijose atstumas tradiciškai skaičiuojamas kokamedžio lapų dozėmis, reikalingomis jį nueiti. Toks atstumo vienetas yra vadinamas kokada, ir kalnuotoje teritorijoje tęsiasi apie du, o lygioje – apie 3 km. Kokada taip pat gali reikšti laiko vienetą – maždaug 40 minučių intoksikacijos. Be to galima plikyti kokamedžio lapų arbatą.

Kokaino hidrochloridas ištirpinamas alkoholiniame ar nealkoholiniame gėrime ir geriamas. Poveikis atsiranda po kelių minučių ir trunka iki valandos.

Prieš įkvepiant kokaino kristalai, skutimosi peiliuku ant veidrodėlio arba stiklo plokštelės susmulkinami į miltelius ir padalijami į „linijas“. Įtraukiant kokainą į nosį gali būti naudojami specialūs šaukštai, kvėptukai ar susukti popieriaus gabalėliai. Įkvėpus intoksikacijos poveikis prasideda po kelių minučių ir trunka apie pusę valandos.

Kokamedžio pasta ir krekas dažniausiai rūkomi (įkvepiami). Poveikis prasideda po 10 sekundžių, tačiau intensyviausia intoksikacija trunka tik 5-20 minučių, vėliau prasideda gili depresija. Kokamedžio lapų pastos rūkymas daugiausia paplitęs Lotynų Amerikoje. Rūkant naudojamos cigaretės, pypkės, aliuminio folija, žvakės ir žiebtuvėliai.

Views All Time
Views All Time
5255
Views Today
Views Today
1
0 0