Lenkiu galvą prieš visus tuos, kurie nors po krislelį kaupė žinias apie Žmogų.
Audrius Dzikevičius

Šis puslapis skiriamas tiems, kurie rimtai domisi joga ne tik kaip filosofine sistema, bet taip pat ir kaip sistema, leidžiančia išpletoti begalinius psichinius bei fizinius Žmogaus organizme glūdinčius rezervus.

Pilniausiai jogos filosofinę sistemą kūrinyje „Joga sutra“ (dar žinoma „Patandžali sutros“ vardu) išdėstė Patandžalis maždaug antrame amžiuje pr.m.e. Ši sistema laikoma klasikine jogos sistema.

Joga – tai fizinio, protinio ir dvasinio tobulėjimo sistema. Tai savęs pažinimo būdas. Jogos tikslas – individualiai sąmonei susivienyti su kosmine sąmone. Joga – tai filosofija, mokymas, menas ir gyvenimo būdas.

Jogos mokymą sudaro keletas susijungimo su pasauline dvasia būdų. Tai hatha, radža, krija, karma, džniana, bhakti, laja ir mantra jogos.

Hatha jogai priklauso fiziniai ir kvėpavimo pratimai.

Krija joga – dorovingumo kelias.

Karma joga – veiklos joga, tobulumo viršūnių pasiekimas neegoistiniu, visiems naudingu darbu.

Džniana joga – pažinimo, žinojimo kelias.

Bhakti joga – meilės ir atsidavimo kelias.

Laja joga – žmogaus harmonija su Visata.

Mantra joga – kelias į susiliejimą su dievybe per atitinkamų garsų vibracijas.

Patandžalis 2 a. p.m.e. susistemino iki to laiko buvusias žinias apie jogą ir sudarė 8 pakopų sistemą:

Jama – žalingų įpročių, blogų charakterio bruožų, savidisciplina.
Nijama – nurodymų vykdymas, drausmingumas.
Asana – poza.
Pranajama – gyvybinės energijos išsaugojimas, kvėpavimo reguliavimas.
Pratjahara – visiškas pojūčių kontroliavimas.
Dharana – dėmesio sutelkimas, susikaupimas.
Dhijana – meditacija.
Samadhi – išsilaisvinimas.
Jama ir nijama sudaro krija jogą. Asanos ir pranajama sudaro hatha jogą. Pratjahara, dharana, dhijana ir samadhi – radža jogą.

Views All Time
Views All Time
4908
Views Today
Views Today
1
0 0