|

Raimundas Variakojis

1988 m. prie buitinių gų įmonės “Paslauga” ėmė veikti raktų gamybos dirbtuvė. Tai buvo trečia tokio pobudžio įmonė Vilniuje. Jos įkūrėjai- Vilius Kubilius ir Raimundas Variakojis. 1989 m. prie kolektyvo prisijungė Rimantas Vaitasius. Visi darbuotojai – aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės. Kiek vėliau pradėję dirbti Jurijus Kopcevas ir Egidijus Vienažindis greitai perprato seifų ir kitų sudėtingų spynų konstrukcijas. Dabar jie gali “įveikti” (be rakto atrakinti) sudėtingiausias spynas. Privatizacija neaplenkė ir mūsų. 1994 m. atsiskyrę nuo “Paslaugos” užsiregistruojame “Raktinė” vardu. Mes pirmieji Lietuvoje pradėjome gaminti raktus Europos šalyse gaminamiems automobiliams. Laisva prekyba su užsienio šalimis atvėrė kelią modernių staklių, kuriomis raktus gaminame greitai ir kokybiškai, įsigijimui. Šiuo metu “Raktinė”- moderniausia, kompiuteriais valdomomis staklėmis, raktus gaminanti įmonė.
Su mumis galite susikalbėti lietuvių, anglų, lenkų kalbomis. Mūsų tikslas – greitai, kokybiškai ir mandagiai aptarnauti į mus besikreipiančius užsakovus.

|

Lietuvos kariuomenės pulkininkas Jonas Variakojis

Kažkada Šešuolėlių dvaro žemės priklausė Radviloms, XIX a. dvarininkams Jasinskiams, o šie XIX a. pab. dalį valdos pardavė Končiams. Iki mūsų dienų išlikusius raudonų plytų moderno formų rūmus, reto mūsų krašte anglų kotedžo stiliaus, XIX a. pab. – XX a. pr. pasistatė Petras Povilas Končius. Tarpukario laiku dvarą nupirko Lietuvos kariuomenės pulkininkas Jonas Variakojis, kuris čia gyveno nuo 1938 m., o 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, dvaras buvo grąžintas Končių ir Variakojų paveldėtojams, gyvenantiems JAV. Dabar dvaras priklauso Petrauskų šeimai.

|

Pokalbiai su JONU MEKU

Amerikoj atsiradau trisdešimtą spalio keturiasdešimt devintaisiais. Tai bus penkiasdešimt metų jau. Ir aš turėjau važiuot į Čikagą, kur toks biržietis Variakojis buvo mums radęs darbą kepykloj. Mes išlipom iš laivo čia, dvidešimt trečioj gatvėj, Manhattane su trim tūkstančiais lietuvių. Tarp kitko – Vytautas Kavolis buvo atplaukęs tuo pačiu laivu. Pažiūrėjo į Manhattaną ir pasakė: ,,Būtumėm tikri idiotai, jeigu dabar esame Niujorke ir važiuotume į Čikagą“. Taigi, sakom, nevažiuojam į Čikagą – geriau pasiliekame čia. Nežinodami kur kas, mes vis tiek pasiliekame Niujorke. Aišku, Čikagos kepykla buvo labai supykus ant mūsų. Jeigu būtumėm su broliu ten nuvykę, mes turbūt būtumėm pasidarę geriausi Čikagos kepėjai. Būtumėm prikepę senos lietuviškos duonos, visus pamaitintumėme, bet viskas pasikeitė – mes pasilikome Niujorke.

|

Aidas Variakojis

Šiauliai. Žaidėme 301 į elektroninius taikinius.2 pogrupiai po 6 sportininkus. Po 4 pirmuosius iš kiekvieno patenka į finalinį aštuonetuką. Pogrupiuose žaidimas 301 užbaigimas dvigubu. “Mirtininkų” grupėje iškart nuskriaudžiama I.Variakojytė ir kiek netikėtai O.Kšanys. Kitoje grupėje- tik per nepatyrimą: V.Poškys, vėliau E.Murauskaitė. 8 geriausieji žaidžia jau 301 su dviguba ir pradžia ir pabaiga. Čia netikėtai “nupurtomas” D.Ivanavičius,visiems žinomas kaip “Seržas”.Jis paskutinėje serijoje padarė “pereborą” nuo 80,nors tereikėjo imesti tik 60. Šaunuolis naujokas Aidas Variakojis -jis 7-as.

|

Petras Variakojis

Po Pirmojo pasaulinio karo Biržų alaus darykla buvo sugriauta, paskutinysis grafas Alfredas Tiškevičius išvažiavo kaip Lietuvos Respublikos pasiuntinys į Londoną. Alaus gamyba užsiėmė buvęs jo patikėtinis ir įgaliotinis Biržuose Petras Variakojis, vėliau daryklą iš grafo perpirkęs. 1923 metais alaus darykla jau pradėjo veiklą ir per metus pagamindavo per milijoną litrų alaus. Tradiciškai buvo daromas tamsus…

|

Širvintų publikos humoro gysleles tampė operoje “Pajacai” debiutavę cirko klounai

Pirmojo Lietuvos kilnojamojo “Baltijos” cirko savininkas, meno vadovas ir direktorius Petras Variakojis “Širvintai” sakė, kad Širvintose į jo vadovaujamo cirko vaidinimus ateina tokie pat žmonės, kaip ir kitur – smalsūs ir drąsūs. Gal tik mūsų mieste jų susirinko kiek mažiau, nei, sakykime, Kėdainiuose, kur gastroliuota prieš tai. Ko norėti – mažesnis miestas. Be to, antradienį tuo pačiu metu mieste gastroliavo J. Miltinio teatras, vienoje mokyklų vyko renginys tėvams. Taigi suaugusieji, nutarę vaikams padovanoti reginį, rinkosi kitą dieną. Antradienį į vaidinimus parduota 200 bilietų, kainuojančių 15 litų. Dar 50 išdalinta veltui pagal laikraštyje išspausdintus kuponus. Anot Petro Variakojo, kuris, beje, vienintelis Lietuvoje turi Cirko meno akademiko titulą (jis Rusijos cirko akademijos duodamas ne baigus cirko mokslus, o už pasiekimus cirko mene), šiuo metu Lietuvoje pastebimas vis didesnis jaunimo susidomėjimas. Anuomet Tarybų Sąjungoje ir užsienyje Lietuvos cirkui atstovavęs artistas apgailestauja, kad mūsų šalyje nėra stacionaraus cirko pastato, kuriame būtų galima pristatyti įvairiapusiškesnę programą. Latvijoje šioks toks yra, o štai Lietuvoje vaidinimus tenka rengti kilnojamajame šapito ar tam nepritaikytose salėse. Tačiau tai kompensuoja kelionės po šalį – cirkas tampa prieinamas visiems. Kad tik žmonės noro nestokotų.