Charizma yra ta neapibūdinama savybė, kuri skatina žmones jumis sekti, būti šalia jūsų ir pasiduoti jūsų įtakai“- Roger Dawson

Nepačiuopiama, sunkiai apibūdinama, individuali, bet reali, akivaizdžiai juntama ir veiksminga. Charizma.

Visi esame pastebėję žmonių, kurie savo buvimu tiesiog magiškai “užpildo” erdvę- tereikia jiems įeiti į kambarį, ir kiti žmonės akimirksniu juos pastebi. Charizmatiški žmonės – kaip magnetai, jie tiesiog traukia į save kitus, jie pasiekia daugiau, yra akivaizdžiai įtakingesni ir sėkmingesni. Charizmatiški pardavėjai parduoda daugiau, ir lengviau, charizmatiški oratoriai prikausto auditorijos dėmesį kalbėdami kad ir banaliausia tema, charizmatiški vadovai vadovauja efektyviau. Charizmatiški politikai laimi rinkimus mažesniais biudžetais ir valdžioje išlieka ilgiau.

Max‘as Weber‘is, sociologijos tėvas, terminą „charizma“ sukūrė dar 1918 metais, juo apibūdindamas lyderius, galinčius įkvėpti („charis“ graikiškai- „dovana“), taip suponuodamas, kad charizma yra įgimtas dalykas, tikra dovana.

Ar iš tikrųjų charizma įgimta? Gal ją lemia mūsų išvaizda?

Barbių laikais- XXI a.- išorė nepaprastai svarbi. Gyvename greičiau, visuotinio dėmesio deficito laikais, tad pirmas įspūdis apie žmogų – dar svarbesnis, nei bet kada iki šiol. Šioje planetoje dar niekad nebuvo TIEK žmonių ir jie niekad žmonijos istorijoje nebuvo TAIP užsiėmę! Paradoksalu, nes ar ne mes- dabartinė žmonija- turime efektyviausius darbo įrankius?

Išmokome spręsti apie kitus daug greičiau, ir kad apie mus nuspręstų „geriau“, turime pasirūpinti geriausiu pirmuoju įspūdžiu. Paprasčiausia tai pasiekti padarius jį tiesiog pritrenkiančiu: „grožio fabrikuose“ išbalinti, dar šauniau, dirbtiniai dantys, ištampyta veido oda, pakoreguotos nosys, nusiurbti riebalai, išdidintos krūtys, išskusti arba permanentiškai uždažyti antakiai, tikras ir netikras įdegis, teisingi raumenys teisingose vietose, ir net „nematomų“ kūno dalių tobulinimas: plastinės lyties organų korekcijos.

Deja. Gali vilkėti tau siūtą garsaus dizainerio eilutę, išlipti iš sėkmę ir gerą skonį simbolizuojančio automobilio, švytėti porcelianine šypsena ir įžengti į vakarėlį atletišku žingsniu, bet tai dar negarantuoja, kad įveiksi savo vos ne prigimtinę baimę ir priklausomybę- baimę būti atstumtu . Šios baimės esmė nedaug pasikeitė nuo tų laikų, kai užsimetę kailius, dienų dienas sekdavome mamutus: jei vienas pirmykštis individas būtų „bandos“ atstumtas – viskas- neišgyventų. Būtent atstūmimo baimė verčia paauglius, sekančius kitais, pradėti rūkyti ir gerti, suaugusius – sekti mada ir net „madingai“ galvoti, o maži vaikai, bijodami būti atstumti, paklus tėvams.

Charizmatiškos asmenybės nebijo būti atstumtos. Charizmatiškos asmenybės tikrai yra daugiau, nei „apvalkalas“. Bill Clinton charizmatiškas? Žinoma, kaip ir Wintston Churchil, kurio tikrai nepavadintum gražuoliu, ar Gandhi, kuris apskritai rengėsi keistai, jei paklausite britų. Ričardas Bransonas – neginčijamai charizmatiška asmenybė, bet kas pasakys, kad „geek looking“ Bill Gates ar Warren Buffet – ne?

Tad kas yra charizma? Vienas iš nuosekliausių šio fenomeno tyrėjų, britų psichologas Richard Wiseman (puiki pavardė profesoriui 🙂 sako, kad charizmatiškos asmenybės:

  1. Stipriau jaučia save (jų emocijos intensyvesnės, jie geriau suvokia savo emocines būsenas).
  2. Lengvai iššaukia aplinkinių emocijas.
  3. Sunkiau pasiduoda kitų charizmatiškų asmenybių įtakai.

Sociologas Daniel Goleman, naujos garsios knygos „Social Intelligence“ autorius, kalbėdamas apie komunikacijos darną, sako: „mes keičiamės emocijomis su kitais žmonėmis visą laiką. Vieni žmonės yra „siuntėjai“, kiti- „gavėjai“, ir tai nulemia, kaip lengvai mes bendraujame. Charizmatiški žmonės yra tie, kurie pakankamai pasitiki savimi ir savo jausmais, tad jų neįtakoja kiekviena kažkieno kito paskleista emocija. Greičiau būtent jie spinduliuoja savo emocinę būseną aplink. Tai sukuria stiprų lauką, ir traukia kitus žmones“.

Charizmą galima išmatuoti (tai sėkmingai darė Howard Friedman, studijuodamas veido išraiškas ir kitas akivaizdžias žmonių reakcijas), ir jos galima išmokti. Wiseman sako, kad mūsų charizma yra tik 50 proc. įgimta, kitus 50 procentų galime išlavinti patys. Friedman sukūrė specialų „patrauklios komunikacijos testą“ (ACT), kurio dėka didžiosios JAV korporacijos matuoja potencialių lyderių CQ- „charizmos koeficientą“. Testas akivaizdžiai veikia – geriausi pardavėjai ir vadovai šiame teste pasiekia arti 100 balų, tuo tarpu vidutiniški- daug mažiau.

Yra nemažai paprastų dalykų, kuriuos pavertus geru įpročiu, kiekvienas gali „paaukštinti“ savo CQ, ir jaustis iš tikrųjų užtikrintai, komunikuoti lengviau ir efektyviau: ir kokteilių vakarėliuose su VIP, ir valdybos posėdžiuose, ir darbo interviu metu, ir kalbindami „kitą pusę“, ir net tada, kai kalbame tūkstantinei auditorijai ar net vedame TV laidą.

1. Sveikas pasitikėjimas savimi

Pirmas, ir turbūt pats svarbiausias – tai optimalios būsenos pasirinkimas. NLP lingo tai „kongruentumas“- visiška priešybė „nei žuvis, nei mėsa“ būsenai. Kaip muitininkai oro uostuose taip sėkmingai pamato, kas, pro juos eidamas, savo žarnyne nešasi bent tris prezervatyvus su kokainu? Muitininkai neturi jokių antgamtiškų galių „permatyti“ visus keliautojus kiaurai, bet jie yra pakankamai jautrūs pastebėti, kas yra „nekongruentus“ – elgiasi kitaip, nei visi keliautojai, net ir per tas kelias sekundes, kol pereina muitinės koridoriumi.

Muitininkais tampame ir mes visi, kai bendraujame su nepažįstamais žmonėmis. Per kelias akimirkas galime suprasti, ar mūsų pašnekovas „prisikišęs kontrabandos“, ar ne. (Atsimenate Mahrabian – žodžiais komunikuojame tik 7 proc. informacijos, visa kita „išspinduliuojame“ balso tembru/ tonu/ ritmu/ kūno kalba etc.) Tad visi, norintys tapti charizmos „spinduliuotojais“, o ne pasyviais „gavėjais“, turėtų pirmiausia suvokti, kaip jie jaučiasi paprasčiausiai būdami tuo, kuo jie jau yra. Charizmatiški žmonės nebūtinai yra savimylos, narcizai ir psichopatai, jie paprasčiausiai myli ir gerbia save suvokdami, kad turi beribes galimybes. Tuo tarpu jei bare einate kalbinti merginos, galvodami, kad būsite atstumti ir kurdami įtikinamus, drastiškus „atstok, liurbi“ scenarijus, spinduliuojate šį netikrumą toliau nei Jūsų bluetooth telefonas, ir nesvarbu, ką ir kaip sakysite- Jūsų pranašystė išsipildys. Jei bendraudami su kitais sukate galvą „Ką aš čia pasakiau?“ arba „Ką sakyti toliau?“ arba dar blogiau „Pamiršau tekstą…velnias…šakės“, esate elementariai necharizmatiški.

Tuo tarpu jei surinksite sau visus argumentus, kad iš tiesų šiandien esate šauniausi, kokie tik kada buvote, net jei tik prisiminsite visus tuos kartus, kai buvote išties pasitikintys savimi, jei aiškiai matysite, girdėsite ir jausite, ką tada esate patyrę – žiū: nejučia išsitiesite, eisite kitaip, kvėpuosite kitaip, kalbėsite kitaip ir net matysite pasaulį kitaip. Net jei Jūs negalite prisiminti konkretaus laiko, kai iš tiesų pasitikėjote savimi, įsivaizduokite, kaip viskas būtų, jei toks laikas yra būtent dabar, ir to užteks, kad pasijaustumėte kitaip.

To ir tereikia? Taip. Ypač, jei tai paversite sąmoningu įpročiu: paprasčiausiai skirkite laiko sau „pragroti“ tuos momentus, kai buvote aukštumoje, kai visiškai pasitikėjote savimi, ir įsidėmėkite, ką konkrečiai jaučiate, kur prasideda šis jausmas, kaip elgiasi Jūsų kūnas, ką matote, girdite ir jaučiate, kai galvojate apie šias totalaus pasitikėjimo savimi akimirkas – kad galėtumėte jas atkartoti bet kada. Tik praktikuodami – vis intensyviau ir efektyviau – galėsite akimirksniu gauti „gero pasitikėjimo savimi“ dozę be jokios priežasties! Gera naujiena yra tai, kad mūsų smegenys nelabai skiria tai, ką mes „iš tikrųjų“ jaučiame, nuo to, ką mes įsivaizduojame, kad jaučiame.

2. Tikras dėmesys kitiems

Charizmatiški žmonės neturi laiko savigraužai, savianalizei ir katastrofų proekcijoms bendraudami su kitais žmonėmis. Jie visą dėmesį skiria savo pašnekovams. Kevin Hogan, garsus įtakos ir NLP mokytojas, ne vieno bestselerio autorius, pateikia iliustratyvų pavyzdį:

Įsivaizduokite, kad ką tik keliems kokteilių vakarėlio klausytojams papasakojote apie savo atostogas, tarkim, Egipte. Klausytojas, kuris pasakys :

„Aaa, Egiptas. O va aš tai neseniai buvau Malaizijoje “ ir pradės savo istoriją – neturi charizmos. Jam paprasčiausiai neįdomu, kas Jūs, ką Jūs jaučiate ir kodėl jūs tai pasakojote. Jis elgiasi panašiai kaip meškinas sovietinių laikų istorijoje apie zuikį, meškiną ir lapę:

„Zuikis: man tėtis iš Čekijos parvežė firminius sportbačius.

Lapė: o man mama iš Lenkijos parvežė „Donaldo“ gumos

Zuikis: o mano dėdė dabar Vengrijoje ir man atveš „Rubiko“ kubą

Lapė: o mano teta dabar Vokietijoje ir man atveš džinsus.

Meškinas: o aš…o man….o aš…. (desperacijoje) O aš jums abiems į kaktą duosiu“

Kitas galimas atsakymas:

„Aš irgi daug kartų buvau Egipte. Smagu ten.“ Irgi nekvepia charizma. Ne empatiškas atsakymas. Klausytojas nepasistengė suprasti sakančiojo.

Dar vienas:

„Ar nuvažiavote pažiūrėti piramidžių? Tikrai verta.“ Nors ir parodomas šioks toks smalsumas, tai ne charizmatiško žmogaus atsakymas. Suponuojama, kad galbūt Jūs net nematėte piramidžių, ir jei iš tikrųjų ne- daug praradote, nes klausytojas jas matė. Net jei ir matėte, atsipūskite, nes jas jau matė ir klausytojas. Charizmatiški žmonės, anot Kogano, tiesiog įžengia į pašnekovo „žemėlapį“. Kad ir taip:  

„Buvote Egipte? Kaip šaunu. Kas jums labiausiai patiko?“ – parodomas nuoširdus susidomėjimas, netgi susižavėjimas. Visas dėmesys- kalbėtojui. Įžengta į jo „batus“.

Be tikro, nuoširdaus susidomėjimo aplinkiniais charizma negalima. Galite būti geriausias oratorius, kalbėti emocingai ir virpinti visų stygas, bet jei Jums neįdomu, ką dabar jaučia Jūsų auditorija- niekas nelaikys Jūsų charizmatiškais. Ir tiek.

“Kažkas gali būti geriausias žmonijos istorijoje oratorius, būti greičiausiu mąstytoju, naudoti protingiausias psichologines technikas, ir visas efektyvių derybų metodikas, bet jei šis žmogus neįtikina savo elgesiu, jam geriau bendrauti su pelikanais” – Gerry Spence, vienas iš garsiausių JAV advokatų.

Kitą savaitę- daugiau paprastų charizmos dalykų. Kad bendrautume dar efektyviau.

Views All Time
Views All Time
3428
Views Today
Views Today
1
0 0