Atpalaiduotas protas atpalaiduotame kūne – natūrali būsena, prigimtinė teisė. Tik gyvenimo tempas priverčia tai pamiršti. Atsipalaidavimas – gyvenimo vaistas, išlaisvinantis milžiniškus energijos kiekius.

Mūsų kūno ir proto būsenos artimai susijusios. Jei jūsų raumenys atpalaiduoti – toks ir protas. Kai protas neramus, tai ir kūnas kenčia. Visi poelgiai pirmiausia kyla prote. Jis gavęs impulsą, kuris įspėja apie reakciją, siunčia pranešimą per nervus raumenims susitraukti. Šiuolaikinio pasaulio grūstyje ir triūkšme protas nuolat bombarduojamas impulsais. Dauguma žmonių netgi miegodami lieka fizinės ir psichinės įtampos būsenoje. Kiekvienas turime savo silpnas vietas – sukaustytą žandikaulį, raukšlėtą kaktą, sustingusį sprandą Tai ne tik sukelia nepatogumų, bet ir nusiurbia milžiniškus energijos kiekius, sukelia nuovargį, bei sveikatos sutrikimus..

Šiame straipsnyje pristatome atsipalaidavimo techniką, kuri yra jogos praktikos esminė dalis. Yra trys tinkamo atsipalaidavimo lygiai – fizinis, psichologinis ir dvasinis Norėdami atpalaiduoti kūną, atsigulame į Savasanos (negyvėlio) pozą ir įtempiame bei atpalaiduojame kiekvieną kūno dalį, pradedant pėdomis baigiant galva. Toks patempimas ir po to atpalaidavimas yra būtinas, kadangi tik pajutę tempimą, galime būti tikri, kad sugebėsime atsipalaiduoti. Tuomet, kaip ir normaliame gyvenime jūsų protas duoda nurodymus raumenims įsitemti bei susitraukti, taip ir dabar, naudodami savitaigą (autosugestiją), jūs siunčiate savo raumenims signalą atsipalaiduoti. Taip pamažu išmoksite naudoti savo pasąmonę nevalingų širdies raumenų, kraujotakos, nervų, virškinimo sistemų ir kitų organų atpalaidavimui.

Siekiant atpalaiduoti ir koncentruoti protą reikia susitelkus kvėpuojate tolygiai ir ritmingai. Psichinis ir fizinis atsipalaidavimas nebus visapusis, kol nepasieksime dvasinės ramybės. Nes tapatindami save su kūnu ir protu, visuomet jausime baimę ir nerimą. pyktį ir liūdesį. Dvasinis atsipalaidavimas reiškia savojo „Aš“ atskyrimą nuo kūno, tampant savo kūno ir proto stebėtoju. Taip pasiekiama aukštesnioji sąmonė – tiesos ir ramybės, esančios mumyse, šaltinis.

Atsipalaidavus apims ištirpimo erdvėje, lengvumo ir šilumos pojūtis. Kai įtampa iš raumenų pasišalina, visą kūną užlieja švelni euforija. Atsipalaidavimas – ne tiek būsena, kiek procesas, perėjimas iš vieno atsipalaidavimo lygio į gylesnį. Atsipalaidavimas – daugiau neveikimas, negu veikimas.

Kai atpalaiduojate visą kūną ir lėtai bei giliai kvėpuojate, vyksta tam tikri fiziologiniai procesai: mažiau sunaudojama deguonies ir mažiau pašalinama anglies dioksido; sumažėja raumenų įtampa; sumažėja simpatinės nervų sistemos aktyvumas ir padidėja parasimpatinės sistemos aktyvumas. Netgi kelios gilaus atsipalaidavimo minutės sumažins nerimą ir nuovargį efektyviau nei kelios neramaus miego valandos.

Atsipalaidavimo pozos.

Asanos daro poveikį tiek kūnui, tiek mintims ir protui, išmoko raumenis dirbti atsipalaiduojant. Atitinkamos atsipalaidavimo pozos yra atliekamos prieš, tarp ir po kitų asanų. Tai leidžia pranai (gyvybinės energijos) tekėti jūsų kūnu.

Vaiko poza

Sėdime ant kulnų, keliai ir pėdos kartu, kakta padėta ant grindų. Rankos atpalaiduotos ant grindų, delnais į viršų, ištiestos šalia kojų. Kvėpuodami švelniai per nosį, atsipalaiduojame pamažu „skęsdami pozoje“.

Negyvėlio poza (Savasana)

Gulime ant nugaros, kojos 50 cm viena nuo kitos, rankos 45 laipsnių kampu nuo kūno, delnais į viršų. Koncentruojame dėmesį į kvėpavimą. Jaučiame, kaip įkvėpiant pilvas išsipučia ir susitraukia iškvėpiant.

Atsipalaidavimas ant pilvo

Gulime ant pilvo, rankų delnai sudėti vienas ant kito, galva pasukta į šoną ir padėta ant plaštakų. Akys užmerktos, kvėpavimas gilus, jaučiame kaip pilvas įkvėpiant atsiremia į grindis, o iškvėpiant pakyla.

Kvėpavimas atsipalaiduojant

Jogos kvėpavimo technikos naudoja kvėpavimą kaip įrankį sustiprinti proto kontrolę kūnui. Dienos metu patikrinkim mintimis savo kūną keletą kartų. Jei kur aptinkate įtampą, sąmoningai ją „atpalaiduokite“.

Panaudokite savitaigŕ, kad pađalintumėte įtampą iš kūno.Pavyzdziui, kiekvieną kartą kai įkvėpdami įsivaizduokite, kad iš oro įtraukiate pran?. Sąmoningai tą pran? galite nukreipti į norimą kūno dalį. Su kiekvienu iškvėpimu pajauskite, kad dalelytė įtampos palieka kūną. Kai kvėpavimas nėra pilnas, pirmiausia deguonies stoką jaučia smegenys, mes esame lengviau pažeidžiami streso. Kai jaučiame situacijos spaudimą, prisiminkime gilų kvėpavimą.

Atsipalaidavimo pratimas

Jogos praktika padės jums geriau jausti savo kūną, atpažinti įtampą ir atsipalaidavimą bei sąmoningai juos kontroliuoti. Padarę visas asanas atsipalaiduokite 10 min. Sarvasanos pozoje. Atpalaiduokite visas savo kūno dalis, gulėdami 10-15 min.Savasanos pozoje. Bet tam pirmiausia reikia patempti atskiras kūno dalis: įtempiame kojas, pakeliame 5 cm ir atpalaiduojame; įtempiame klubus, pakeliame į viršų nuo grindų , palaikome truputį ir atpalaiduojame; įtempiame ir pakeliame į viršų krūtinę, klubus ir galvą laikome ant grindų, atsipalaiduojame; pakeliame rankas pora centimetrų nuo grindų, suspaudžiame kumščius, įtempiame rankas ir atpalaiduojame; pakeliame pečius link ausų, įtempiame ir atpalaiduojame; suraukiame visą veidą apie nosį ir atpalaiduojame; ištempiame veidą , atmerkiame plačiai akis, iškišame liežuvį – atpalaiduojame. Švelniai pasukame galvą iš vienos pusės į kitą ir atsipalaiduojame. Patikrinę, ar kūnas guli simetriškai ir patogiai, pasinaudokite savitaiga pilnam kūno atpalaidavimui.

Savitaiga

Po kūno patempimų ir atpalaidavimų įsivaizduokite savo kūną ir mintyse kartokite šią formulę: „Aš atpalaiduoju kojų pirštus, aš atpalaiduoju kojų pirštus, mano kojų pirštai atpalaiduoti“. Tęskite formulės kartojimą pėdoms, čiurnoms, blauzdoms, šlaunims ir kitoms kūno dalims, vidaus organams. Kiekvieną kartą įkvėpdami pajauskite, kaip deguonies banga teka kūnu žemyn iki pat pirštų; kiekvieną kartą iškvėpdami pajauskite, kaip įtampa palieka jūsų kūną, o protas tampa ramus lyg ežeras be jokios bangelės. Pasinerkite gilyn į šį ežerą, į save ir patirsite savo tikrąją prigimtį.

Dieta be stresų

Kŕ, kada, kur ir kaip jūs valgote – tai yra svarbu atpalaiduotai kūno ir proto būsenai. Valgykite lėtai ir atsipalaidavę. Nepersivalgykite. Dieta turi būti paprasta ir maistinga (plačiau apie tai kituose numeriuose). Dieta be mėsos, su daug lastelienos, kruopomis, pieno produktais, šviežiais vaisiais ir daržovėmis neapkrauna jūsų virškinimo sistemos, tačiau patenkina kūno energetinius poreikius. Maitinkitės reguliariai ir neužkandžiaukite. Nevalgykite prieš miegą.

Atsipalaidavimas miegant

Dauguma žmonių netgi miegoję 12 valandų per naktį, atsikėlę jaučiasi išsekę. Mat jie nepajėgia užmigti giliu miegu, kurio metu geriausiai pailsime. Jei sunkiai užmiegate, ar nepavyksta naktį pailsėti, pabandykite kūną ir protą atpalaiduoti naudodami atsipalaidavimo pratimŕ.

S¹moningas nusiteikimas

Svarbu suvokti, kad pagrindiniai stresai ateina ne iš išorės, bet dėl mūsų pačių emocinės ir proto reakcijos į juos. Praktikuodami pranajamą, asanas ir meditaciją, jūs galėsite kontroliuoti protą ir palaikyti jį ramų. Pozityvus mąstymas – tai gebėjimas pažvelgti iš šono ir būti “ tyliu liudininku. Tinkamo sąmoningo požiūrio palaikymas padeda jums įveikti potencialiai stresinę situaciją ir pakeisti ją į pamokančiu ir netgi džiaugsmingu patyrimu.

Atsipalaidavimas tyloje

Pašnekesių ir bendravimo metu yra išnaudojamas milžiniškas energijos kiekis. Dauguma žmonių to nesuvokia. Netgi vieni jie linkę leisti laiką priešais televizorių, kuris stimuliuoja pojučius, o ne leidžia jiems pailsėti. Nėra geresnio gydančio balzamo už tylą. Ji nuramins nervus, paveiktus triukšmo, trinties ir praradimų. Ji atpalaiduos jus nuo dienos stresų.

Tylos metas

Gerai fizinei ir psichinei savijautai kasdien kuriuo nors metu yra svarbu pasitraukti, kad galėtumėte pabūti ramybėje, tik su savimi. Būkite ramūs, skaitykite, klausykitės įkvepiančios muzikos arba duokite protui konkretų, bet atpalaiduojantį darbą.

Pagal „The Book of Yoga „THE SIVANANDA YOGA CENTRE“ paruošė Sivanandos jogos studija, e-paštas: joga@delfi.lt

Views All Time
Views All Time
1921
Views Today
Views Today
1
0 0