Sako, kad meilė graži. Kupina gėrio, švelnumo, trapumo, švelnumo ir jausmų… Kad meilė suteikia sparnus, nuskraidina mus į žydrą dangų, leidžia skrajoti ir svajoti… Kad žmogus mylėdamas jaučiasi nuostabiai, kad patiria dar nepatirtų dalykų…Na taip, galbūt, jei ta meilė abipusė ir tvirta kaip plienas… Bet ar jus pagalvojate kaip jaučiasi žmonės mylėdami, tačiau negaudami atsako į savo jausmus? Kai kiekviena diena jam šis jausmas drasko širdį į mažus gabalėlius ir su diena vis labiau ir labiau… Kai pavydi savo mylimo žmogaus kiekvienam, bet nieko negali padaryti, nes tas žmogus nėra Tavo ir Tu į jį neturi jokios teisės… Pavydi visko, net kai jis bendrauja su kitais šiltai ir maloniai, o Tau trūksta jo dėmesio, trūksta švelnumo ir šypsenos… Ne tik skausmas veria širdį, bet ir besąlygiškas ilgesys… Pasiilgsti visko, visų kartu praleistų dienų, naktų, visų pasakytų žodžių…

Pasiilgsti net tokio paprasto dalyko kaip mylimo žmogaus balso ir netgi juoko, kurio norėtųsi klausytis valandų valandas… Be mylimo žmogaus, be jo meilės nesinori daryti nieko… Ištysąs dienas lieji tik ašaras, vaikštai su stiklinėmis akimis, jautiesi tarsi ne savam kaily, nes nerandi sau vietos… nes mintys Tave slegia, o skausmas žudo… Eini gatve ir dairaisi tikėdamasis pamatyti žmogų, žmogų kuri myli, kad galėtum prieiti, apkabinti ir niekada nebepaleisti iš savo glėbio… Vis tikiesi ir lauki, kad tas žmogus atsakytų į Tavo jausmus, nors giliai širdį žinai, kad taip neatsitiks, bet Tu toks menkas ir sutriuškintas vis tikiesi.. Na gal, na gal viskas bus gerai, na gal jis bus su Tavimi, gal supras, kad ir jam Tavęs reikia kaip Tau jo… Nes Tu beprotiškai to trokšti visa savo siela visa širdim… Iš visų jėgų stengiesi rodyti jam dėmesį, stengiesi parodyti kaip Tu jį stipriai myli, įrodyti, kad tie jausmai tikri ir nuoširdus…

Kad gali dovanoti tam žmogui laimę, kad gali dovanoti jam savo meilę tokia tyrą ir gražią … Paskui susimąstai, jei tik kas leistų bent akimirkai pavirsti angelu, Tu juo pavirstum, nes tik taip galėtum saugoti mylimą žmogų ir būti šalia jo, kad ir jam nematant… Atrodo, užtektų tik vienos mažos akimirkos, kad turėtum progą įrodyti kaip stipriai Tu myli, kaip trokšti būti to žmogaus dalimi…

Ir kaip yra sunku tokia meilę išplėšti iš širdies… O atrodo gi Tu paprastas žmogus kaip ir visi, tai ką aš padariau ne taip, kad žmogus, kuri myliu nenori mylėti MANĘS??? Taip NETEISINGA…. Nes tai tas žmogus, kurio man reik kaip oro, kad galėčiau kvėpuoti reikia kaip vandens, kad nenutrokščiau.. reikia tam, kad galėčiau vėl šypsotis, bet šypsotis tik jam… Kaip narkotiko, be kurio atrodo, kad bet kuria minute Tu mirsi….

Views All Time
Views All Time
1655
Views Today
Views Today
1
0 0