Prasidėjo viskas nuo vienos paprastos trumposios sms žinutės… Jis jai rašė klausinėdamas ką ji veikia, kaip sekasi, ką mėgsta ir pan…

Žinučių daugėjo, o jis vis nenorėjo jai prisipažinti kas esąs, jiedu mokėsi toje pačioje mokykloje, tad ji numanė kas jis ir pradėjo spėlioti… Jai bespėliojant jis pasakė kurioje klasėje mokosi, o vėliau aišku ir savo vardą, tačiau visa kita jai taip ir liko paslaptyje… Sms žinutės ji gaudavo vis rečiau, bet vieną dieną ji nutarė išsiaiškinti kiek tik galima daugiau apie slaptą nepažįstamąjį, vėl gi daug ko sužinoti jei nepavyko, tačiau jie pradėjo geriau bendrauti… Sakyčiau, net artimiau… Jis pradėjo patikti jai, o ji jam. Štai čia galima būtų stabtelti ir pastebėti jog nuo šios vietos istorija galėtų būti kaip ir visos labai graži ir laiminga, tačiau yra vienas didelis bet – ji tokia nebuvo…

Na, manyčiau aišku, kad kaip ir visados būna jie įsimylėjo… bet neaišku ar vis dėlto meilė išties buvo abipusė… Jis jai kalbėjo apie tai ko dar niekas nėra sakęs, ir rodos mylėjo taip kaip nieks dar tikrai nebuvo mylėjęs… Ji skraidė ten aukštai debesyse ir viskas jai atrodė lyg Saulės spindulys ir norėjo ji jog tas mažas bet labai akinamas, švelnus, mielas, geras, bei svaiginantis spindulėlis nenuskristų į tolį ir nepaliktų jos vienos, jog jis saugotų ją visur ir visados… Jie bendravo gražiai, tačiau nors ir netikrai, vis vien tai buvo labai svaiginama..

Jis jai rašydavo tai ko rodos nesugalvotų daugiau niekas… Jie žaidė ir kartu mylėjo. Didžiausia jo svajonė buvo tarnauti armijoje, jis rodos negalėjo be jos, o ji be jo, jie net žadėjo jog ji jo lauks tuos kelerius metus kol jis grįš, kad jie vienas kitą mylės taip pat o gal net ir dar labiau… Jis jai sakė jog neištvertų būdamas be jos, jie šitiek svajojo kartu… ir vis dėl to… galų gale viskas pradėjo byrėti… Pradedant nuo to kai jie pradėjo pyktis…bet pykosi jie ne taip kaip visi, o trigubai daugiau, jam visa tai nusibodo ir jis jai pasiūlė išsiskirti, ji buvo griežto charakterio todėl iškarto sutiko nors tada jai širdis sudužo į šipulius ji jam to neparodė… Na savaime suprantama jis ją mylėjo tad suprato savo klaidą labai greitai – pradėjo jos atsiprašinėti… tačiau buvo per vėlu… bent jau ji taip manė, jie išsiskyrė gan ilgam laikui, bet gi ir sakoma jog meilė nemiršta, praėjus kuriam laikui jis jai vėl prisipažino meilėje ji juo nebetikėjo kai jie išsiskyrė visam ir labai ilgai nebebendravo ji pradėjo gailėtis.. Vėliau ji susitiko su savo buvusia geriausia drauge ir ši jai ėmė pasakoti apie tai kaip jis į šią spokso… lyg jį nesuvoktų kad draugei tai buvo nepakeliamai skaudu… Ji pradėjo pykti ant jo, bet ir vėl gi mylėdamas negali nekęsti… Ji ir vėl pradėjo bendrauti su juo ir pagaliau jie susitiko, nors prieš tai jis jau buvo turėjęs kitą panelę, tačiau ši visgi tikėjo, kad tikri jausmai neužsimiršta… Prieš jiems susitinkant ji jaudinosi jei stipriai daužėsi širdis… Kai jie susitiko jis pakėlė galvą nusišypsojo ir tarė jai:

– Labas!

Jie pradėjo bendrauti pagaliau gyvai ir tikrai linksmai, jai jis vėl pradėjo labai patikti… ir vėl grįžo senieji, bet vis dar nepamiršti ir labai šilti jausmai…

Ji pajuto šilumą ir iš jo, pajuto tą mielą sielą su kuria kažkada taip karštai liejosi…

Tikėjosi jog viskas bus kaip anksčiau, tačiau taip įvyko antrasis susitikimas ir tada ji prisiminė kokio žmogaus dėl vienų ar kitų priežasčių buvo ėmusi nekęsti… tai buvo jis… Čia visa istorija ir nutrūko… dabar teliko tik tuščios naktinės sms… kas žino…

Galbūt kažkada..

Dalis tiesos apie jo melą jai šioje istorijoje nutylėta… tiesiog tiek… sudaužyta širdis… kuri kažkada atsigavusi vis dar prisimins… ta neapsakomą liūdesį ir skausmą viduje

Atsiuntė: Laimė

Views All Time
Views All Time
1536
Views Today
Views Today
1
0 0