Beveik pusė suaugusiųjų Lietuvos gyventojų naudojasi bankų elektroninėmis mokėjimų kortelėmis: jomis atsiskaitoma už pirkinius, komunalines paslaugas, saugu ir patogu elektroninėmis mokėjimų kortelėmis naudotis keliaujant.

Sudarydamos rašytinę sutartį, kredito įstaigos turi supažindinti naudotoją su elektroninių mokėjimo priemonių suteikimo ir naudojimo sąlygomis. Jeigu sąlygos neaptartos sutartyje, kredito įstaigos turi jas pateikti naudotojui per protingą terminą iki elektroninės mokėjimo priemonės suteikimo. Aiškios ir lengvai suprantamos sąlygos turi būti pateiktos raštu arba elektroninėmis ryšio priemonėmis.

Įsidėmėtina, kad Mokėjimų įstatymas nustatyto, jog elektronines mokėjimo priemones suteikianti kredito įstaiga privalo suteiktas tapatybės patvirtinimo priemones atskleisti tik elektroninės mokėjimo priemonės naudotojui. Kredito įstaigos arba jų nurodytas asmuo įpareigotos bet kuriuo paros metu priimti naudotojo žodinį ar raštišką pranešimą, kai elektroninė mokėjimo priemonė pametama, prarandama kitam asmeniui ją užvaldžius, kai naudotojas įtaria, kad jam suteiktos tapatybės patvirtinimo priemonės neužtikrina operacijų saugumo bei ataskaitoje ar kitoje pateiktoje informacijoje naudotojas aptinka jo neinicijuotų arba klaidingai atliktų operacijų.

Siekdamas išvengti finansinių nuostolių, elektroninės mokėjimo priemonės naudotojas privalo: elektroninę mokėjimo priemonę naudoti laikantis elektroninės mokėjimo priemonės suteikimo ir naudojimo sąlygų; nedelsiant informuoti kredito įstaigą arba jos nurodytą asmenį kai elektroninė mokėjimo priemonė pametama ar prarandama kitam asmeniui ją užvaldžius; saugoti elektroninę mokėjimo priemonę ir kredito įstaigos suteiktas tapatybės patvirtinimo priemones; nerašyti asmens tapatybės nustatymo ar kitų kredito įstaigos suteiktų kodų ir slaptažodžių ant elektroninės mokėjimo priemonės ar ant kartu su ja laikomų daiktų.

Tačiau net ir rūpestingai saugoma mokėjimo kortelė gali būti prarasta. Tokiu atveju, elektroninės mokėjimo priemonės naudotojas nedelsdamas privalo pranešti apie mokėjimo kortelės praradimą ją išdavusiai kredito įstaigai arba jos įgaliotam asmeniui. Tada sąskaita blokuojama ir pašaliniai asmenys negali atlikti jokių mokėjimų. Nuostoliai, kurie atsirado po pranešimo pateikimo momento, išskyrus atvejį, kai įrodoma, kad nuostoliai atsirado dėl naudotojo tyčios arba didelio neatsargumo, atlygina kredito įstaiga. Jeigu iki šio pranešimo mokėjimo kortele be jos naudotojo žinios jau buvo atlikti mokėjimai, vadovaujantis Mokėjimų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatomis, naudotojo nuostolių, susijusių su elektroninės mokėjimo priemonės praradimu, suma neturi viršyti 150 eurų (apie 520Lt).

Kredito įstaigos naudotojui atlygina ir tuos nuostolius, kurie atsiranda dėl neįvykdytų arba ne dėl naudotojo kaltės klaidingai įvykdytų operacijų, ne naudotojo inicijuotų operacijų, klaidų arba netikslumų, priskirtinų kredito įstaigai tvarkant naudotojo sąskaitą.

Kai kredito įstaiga geranoriškai nesutinka kompensuoti nuostolių, atsiradusių ne dėl elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo kaltės, naudotojas į ją turi kreiptis raštiškai. Kredito įstaiga privalo nemokamai išnagrinėti raštiškus kliento skundus ir raštu atsakyti per 30 dienų nuo prašymo gavimo dienos. Jei kredito įstaigos atsakymas netenkina vartotojo ar jam nebuvo atsakyta, vartotojas ne vėliau, kaip per šešis mėnesius nuo skundo pateikimo kredito įstaigai dienos turi kreiptis į Nacionalinę vartotojų teisių apsaugos tarybą. Jei teisės aktų nustatyta tvarka Taryba neįgaliota priimti sprendimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda prašymą kompetentingai institucijai, apie tai pranešdama vartotojui.

Nustačius, kad vartotojo prašymas atitinka Vartotojų ir kredito įstaigų išankstinių ginčų sprendimo ne teisme taisyklėse nustatytus reikalavimus, jis išnagrinėjamas ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Taryba priima vieną iš sprendimų: patenkinti vartotojo reikalavimą, iš dalies patenkinti vartotojo reikalavimą, netenkinti vartotojo reikalavimo. Tarybos sprendimas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo priėmimo siunčiamas skundą pateikusiam vartotojui ir kredito įstaigai, kurios veiksmai (neveikimas) buvo apskųsti.

Tarybos priimti sprendimai dėl nuostolių atlyginimo kredito įstaigai yra privalomi, jeigu kredito įstaiga per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos nepareiškė prieštaravimo Tarybai. Jei Tarybos sprendimas netenkina vartotojo ar kredito įstaigos, jis gali būti skundžiamas administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Į Tarybą vartotojai dažniausiai kreipiasi dėl:

·  nuskaitytų lėšų grąžinimo;

·  nuostolių atlyginimo, kurie atsirado praradus mokėjimo kortelę;

·  prarastos mokėjimo kortelės blokavimo, kada apie tai pranešus mokėjimo kortelę išdavusiai kredito įstaigai, kortelė vis dar buvo aktyvi ir ja pasinaudojo kitas asmuo.

Vartotojai skundžiasi, kad išgryninant pinigus ne kortelę išdavusio banko bankomate, imamas paslaugos mokestis. Taip pat skundžiamasi, jog bankuose už paslaugas mokantiems vartotojams nesuteikiama galimybė atsiskaityti bet kurios kitos kredito įstaigos išduota mokėjimo kortele. Tačiau šiuo metu galiojantys įstatymai numato, kad Lietuvoje veikiantys bankai, vykdydami atsiskaitymus už paslaugas, gali priimti pasirinktas mokėjimo korteles.

Pasitaiko nusiskundimų, kai dėl bankomato techninės klaidos vartotojui sumokama keletą kartų mažesnė pinigų suma. Tada vartotojas kredito įstaigos prašo grąžinti neišmokėtus pinigus ir sumokėti palūkanas už tą laikotarpį, per kurį jis negalėjo naudotis atitinkama pinigų suma.

Dažnai, tarpininkaujant Nacionalinei vartotojų teisių apsaugos tarybai, bankai ginčą su vartotoju išsprendžia taikiai.

Views All Time
Views All Time
2478
Views Today
Views Today
1
0 0