Bijome senatvės? Senatvės baimė – normalus žmogiškas jausmas. Jei mums būtų dvidešimt, tada būtų galima kalbėti apie nukrypimą. Tačiau, sulaukę keturiasdešimties, įgyjame patirtį. Matome aplink save daugybę pavyzdžių, kada seni žmonės atsiduria bejėgiškoje situacijoje, kenčia nuo skurdo, taupo kiekvieną centą. Todėl kiekvienam normaliai mąstančiam žmogui iškyla natūralus noras apsaugoti save nuo tokio varianto, kol ne vėlu.

Tačiau tos baimės neturi nuolatos persekioti. Kartą atsiradę, jos turi būti pakeistos veikimo planu ir pačiu veiksmu.

Viktorija B. rašo: „Man keturiasdešimt dveji, bet pastaruoju metu vis dažniau galvoju apie senatvę. Štai jau keletą metų mane kamuoja baimės, nerimas, negaliu miegoti. Bijau, kad susirgsiu ir liksiu be cento kišenėje. O pati vos suduriu galą su galu.

Man prieš akis stovi mano motina, kuri negalėtų materialiai pragyventi, jei ne mano pagalba. Žiūriu į savo dukrelę (jai viso labo aštuoneri) ir manau: nejau turiu viltis dėti į ją, kad po dvidešimties metų ji mane išlaikys? Ir norisi kažką daryti, kažkaip save apsaugoti, kol ne vėlu…

Noriu paklausti: ar normalu, kad, turėdama keturiasdešimt, galvoju apie senatvę, bijau ligų ir skurdo? Kalbėjausi su draugėmis šia tema, joms mano pergyvenimai atrodo keisti. Jos gyvena „šia diena” ir negalvoja apie rytojų. Galbūt jos teisios?“

Viktorija rašo, kad baimės ją kankina keletą metų, ji negali miegoti. Bet, kaip matyti iš laiško, ji nieko nesiima. Tokios psichinės būsenos normalia pavadinti negalime. Šiuo atveju Viktorijos draugės, kurios negalvoja apie ateitį, yra psichiškai sveikesnės.

Senatvės baimė susijusi su mirties baime. Kodėl senatvės baimė nekamuoja jaunų žmonių? Turėdami dvidešimt, esame pilni vilčių, planų, veiklos. Mes judame: reikia gerai baigti mokyklą, įstoti į universitetą, išmokti kalbų, susirasti gerą darbą, nusipirkti butą, sukurti šeimą.

Mūsų pasąmonė, kurioje gyvena visos baimės, neturi galimybės pasireikšti. Kol mes judame, kol esame jauni, baimės mūsų nevaldo (kas nereiškia, kad jų nebūna: bet jos greit išnyksta!).

Bet kas darosi artėjant keturiasdešimtmečiui? Šiame amžiuje daugelis žmonių sustoja. Yra aukštasis išsilavinimas, yra darbas, yra butas, namas, šeima. Žmogus liaunasi svajojęs, kėlęs sau naujus uždavinius. Jis atsiduoda gyvenimo rutinai, jo verpetui: darbas, šeima, vaikai, namų buitis.

Tačiau bet koks sustojimas – pavojingas. Tokioje psichinėje būsenoje pasąmonė įgyja daugiau valdžios mums. Už mirties baimės stovi mirties baimė. Tai galingas instinktas, išsigelbėjimas nuo kurio vienas – toliau judėti, būti „jaunam dvasia”.

Paklauskite, ar juos kankina baimės, tuos keturiasdešimtmečius, kurie užsiėmę verslo projektais, daktarinių disertacijų ar romanų rašymu? Jie jums atsakys, kad „nėra kada galvoti apie senatvę”. Pernelyg daug reikia suspėti padaryti!  

Intelektualinis aktyvumas – vienas iš būdų išsaugoti jaunystę.

Didelę reikšmę taip pat turi ir judėjimas erdvėje, fizinis aktyvumas. Baimės greičiau nugali tuos, kurie sėdi vienoje vietoje, kurių raumenys nedirba! Protingai elgiasi tas, kas reguliariai keliauja. Nesvarbu, kur. Vieni žmonės gali sau leisti nuskristi į Egiptą už 2000 litų, kiti – nuvykti į Krokuvą ar Sankt Peterburgą už 500 litų. Svarbu, kad judate. O paskui žmogų, kuris juda, baimės negali suspėti. Žmogus, kuris kasmet lanko „naujas vietas” jaučiasi jaunas, nesurištas, nepriklausomas nuo tos vietos, kur gyvena!

Nepamirškite ir apie seksualinį gyvenimą. Kad pasijaustumėte jaunas, turite būti seksualiai patenkintas. Visavertis seksualinis gyvenimas reiškia, kad organizme pagaminamas reikiamas kiekis lytinių hormonų. Nuo jų priklauso savijauta, tonusas, žvalumas; daugelis ligų (pavyzdžiui, migrena moterims) taip pat susiję su lytinio gyvenimo nutrūkimu. Lytinio aktyvumo išnykimas daugeliui reiškia simbolišką perėjimą prie senatvės!

Taigi, kelėta konkrečių patarimų: nepravalgykite visos algos, tai sukuria blogą psichologinį foną, sustiprina senatvės baimę. Vienas iš būdų baimę nuimti – kapitalas: kaupkite jį. Net jei tai bus dvidešimt litų per mėnesį, tai gali turėti didžiulę psichologinę reikšmę. Palaikykite gerą fizinę formą: dušas, mankšta, baseinas, sporto salė. Reguliariai lankykitės pas gydytoją: laiku gydykite atsiradusias ligas, užsiimkite dantimis, kovokite su viršsvoriu (bet nereikia pulti į kraštutinumus ir bėgioti pas gydytoją po dukart per mėnesį, “ieškoti sau ligų”! – tas bruožas kaip tik būdingas senatvei)

Rūpinkitės savo išvaizda, atjauninkite veidą, figūrą, renkitės jaunatviškai. Aktyviai gyvenkite: daug judėkite, reguliariai būkite gamtoje, lankykitės kultūriniuose renginiuose. Mažiau bendraukite su senais žmonėmis, kurių gyvenimo būdas pasyvus: jie gali jus užkrėsti savo pasaulėjautą! Apsupkite save jaunesniais, semkitės energijos iš jų. Negalvokite apie savo “amžių”! Nuolatos kurkite projektus: bet tokius, kurie turi šansų būti realizuoti.

Views All Time
Views All Time
327
Views Today
Views Today
1
0 0