Month: balandžio 2004

Seime nuo 14.05 val. 40 minučių vyko balsavimas dėl Prezidento Rolando Pakso nušalinimo. Posėdį atnaujinti ir balsavimo rezultatus paskelbti ketinama 15.30 val. Žurnalistų skaičiavimais, ką tik pasibaigusiame slaptame balsavime apkaltos procese Seime dalyvavo 116 parlamentarų.
Seimo Liberaldemokratų frakcija balsavime nedalyvavo. Ši frakcija pareiškė negalėjusi sutikti su, jos nuomone, nedemokratiškai ir skubotai vykdytu apkaltos procesu, kurio metu teisinės valstybės principai, demokratinės vertybės politinių oponentų buvo sąmoningai pamintos ir pamirštos. “Lietuva į Senojo žemyno istoriją įėjo ne tik kaip pirmoji valstybė Europoje, kurioje vyko apkaltos procesas Respublikos Prezidentui. Mūsų valstybė gali tapti ir pirmąja teisės istorijoje, kurioje šalies vadovas nušalintas neteisėtai ir nepagrįstai”, – pareiškė Seimo liberaldemokratai. Pasak jų, antradienį bus užbaigtas tamsus Lietuvos valstybės istorijos puslapis, kurio apačioje savo pavardes įrašys tie Seimo nariai, kurie prisidės prie tautos demokratiniuose rinkimuose išrinkto Prezidento nušalinimo.

Kalbėdamas Seime prezidentas Rolandas Paksas apkaltą jam pavadino ne tik savo asmenine drama ar tragedija, bet ir rimtu išmėginimu visai valstybei, atmetė pateiktus kaltinimus ir pabrėžė savo veiksmais nepadaręs žalos valstybei. Vakar prezidentas Rolandas Paksas tarė baigiamąjį žodį apkaltos procese Seime. Po šio žodžio Seimo nariai slapta balsavo dėl jo atstatydinimo. “Apkaltos procesas yra ne tik mano asmeninė drama ar tragedija, bet ir labai rimtas išbandymas valstybei, jos institucijoms ir visai Lietuvos teisės sistemai. Tai, be abejo, ir kai kurių politikų bei pareigūnų padorumo, sąžiningumo, moralumo egzaminas, kurį įvertinti teks istorijai”, – sakė Paksas, kreipdamasis į parlamentarus. Prezidentas savo baigiamajame žodyje ne tik atmetė visus tris jam skirtus kaltinimus, Konstitucinio Teismo pripažintus šiurkščiais Konstitucijos pažeidimais bei priesaikos sulaužymu, bet ir perėjo į kontrpuolimą, pažėrė žinių apie savo oponentus. “Dėl pilietybės Jurijui Borisovui. Iš esmės esu kaltinamas dėl to, kad vadovaudamasis galiojančiais įstatymais ėjau buvusių prezidentų pramintu taku”, – teigė Paksas. Jis pranešė, kad jo pirmtakai prezidentai Algirdas Brazauskas ir Valdas Adamkus išimties tvarka pilietybę suteikė 847 asmenims, tarp jų dviem šimtams žmonių, neturintiems jokių nuopelnų Lietuvai.

Nušalinus prezidentą Rolandą Paksą Seimas per dešimt dienų turi priimti sprendimą dėl pirmalaikių šalies vadovo rinkimų datos paskelbimo. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas LŽ sakė manąs, kad parlamentarai to nespręs anksčiau kaip balandžio 13 dieną ir prezidento rinkimus derins prie rinkimų į Europos Parlamentą (EP) datos. Rinkimai į EP vyks birželio 13 dieną. Vaigauskas teigė, kad derinant pirmalaikius prezidento rinkimus su rinkimais į EP teks keisti Prezidento rinkimų įstatymą. “Dabartinis įstatymas pritaikytas trijų mėnesių prezidento rinkimų ciklui, o reikia – dviejų mėnesių, gal net trumpesnio laikotarpio”, – sakė Vaigauskas. Paklaustas, kiek galėtų kainuoti naujieji prezidento rinkimai, VRK pirmininkas prognozavo, kad rengiant juos kartu su EP rinkimais pavyktų sutaupyti apie 10 milijonų litų. “Tada papildomai turėtume prašyti tik penkių milijonų”, – svarstė Vaigauskas. Jis priminė, kad pastarieji prezidento rinkimai, kurie vyko kartu su savivaldybių tarybų rinkimais, kainavo apie 14 milijonų litų.

Įtakingas Didžiosios Britanijos laikraštis “Financial Times” rašo, kad antradienį tikriausiai baigsis Lietuvos prezidento Rolando Pakso apkaltos procesas, aptemdęs Lietuvos priėmimą į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją (NATO) ir būsimą įstojimą į Europos Sąjungą (ES). Apkalta R.Paksui, šiais duomenimis, būtų precedento Europoje neturintis įvykis. Nors 47 metų R.Paksas penkis mėnesius gynėsi nuo kaltinimų ryšiais su Rusijos organizuotu nusikalstamumu ir Rusijos slaptosiomis tarnybomis, praėjusią savaitę, atrodo, mirtiną smūgį jo politinei karjerai sudavė Lietuvos Konstitucinis Teismas, pripažinęs jį kaltu trimis kaltinimais dėl korupcijos ir nustatęs, kad jis, suteikdamas Lietuvos pilietybę jo rinkimų kampaniją dosniai finansavusiam rusų verslininkui Jurijui Borisovui, “šiurkščiai pažeidė Konstituciją”. Lietuvos prezidentas taip pat kaltinamas prasitaręs J.Borisovui apie tai, kad policija tiria jo veiklą.

Prezidentas Rolandas Paksas apkaltos proceso posėdyje Seime pasakė baigiamąjį žodį, kuriame teisino savo veiksmus, nurodytus jam pareikštuose kaltinimuose ir pripažino vartojęs jam, kaip Prezidentui, nederamą leksiką. R.Paksas teigė, kad jo atžvilgiu buvo taikoma dvigubų standartų politika. Už savo padarytas klaidas jis atsiprašė Seimo narių ir visų Lietuvos žmonių.
Paskutinėje prieš Seimo balsavimą dėl nušalinimo kalboje prezidentas Rolandas Paksas teigė tapęs “dvigubų standartų”, “manipuliacijų” slaptais dokumentais auka ir kaltino ankstesnius prezidentus įteisinus ydingą pilietybės suteikimo išimties tvarka praktiką. “Iš esmės esu kaltinamas dėl to, kad vadovaudamasis įstatymais, ėjau buvusių prezidentų pramintų taku. Algirdas Brazauskas ir Valdas Adamkus išimties tvarka suteikė pilietybę 847 asmenims”, – sakė R.Paksas. Jis neigė kaltinimą neužtikrinus valstybės paslapties apsaugą, kai sąmoningai leido suprasti savo rinkimų kampanijos finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui apie specialiųjų tarnybų klausomus pastarojo pokalbius telefonu.

Tiesioginę televizijos transliaciją apie Seime vykusį apkaltos procesą prezidentas Rolandas Paksas kabinete stebėjo su artimiausiais patarėjais Edmundu Ganusausku ir Gintaru Šurkumi. R.Paksas iki pat vėlyvo vakaro sėdėjo Prezidentūroje, stebėdamas, kaip vyksta apkaltos procesas parlamente, rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.
Alvydas Medalinskas televizorių žiūrėjo vienas savo kabinete. “Lietuvos žinių” šaltinių teigimu, prezidentas vakar vengė vizito į Seimą, nors Seime buvę advokatai esą rekomendavę šalies vadovui važiuoti į parlamentą. “Prezidentas parlamente tars baigiamąjį žodį. Mano žiniomis, tai turėtų įvykti antradienį, nes tą dieną Seimo nariai planuoja balsuoti. Tačiau pagal Statutą dabartiniai procesai turėtų vykti dukart ilgiau, nei jau įvyko. Jei apkalta vyktų be spragų ir sutrumpinimų, R.Paksas Seime viešėtų ne kartą”, – dienraščiui “Vakarų ekspresas” vakar po pietų paaiškino prezidento patarėjas Gintaras Šurkus.

Antradienį ryte prasidėsiančiame apkaltos prezidentui Rolandui Paksui proceso posėdyje ketinama baigti kaltintojų ir gynėjų ginčus, išklausyti prezidento baigiamojo žodžio ir surengti balsavimą dėl jo nušalinimo. Iki 22 valandos pirmadienį užtrukusiame posėdyje Seimas spėjo išklausyti penkių kaltintojų ir trijų iš šešių prezidento advokatų pasisakymų. Užsitęsus posėdžiui, jam pirmininkavęs Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Vytautas Greičius pasiūlė antradieniui atidėti prezidento baigiamąjį žodį ir balsavimą dėl jo nušalinimo. “Rytoj pereitume prie gynėjų replikų, galbūt – prezidento kalbos ir balsavimo”, – pasiūlė V.Greičius. “Aš manau, jog šiandien galėtume užbaigti bent dalį neatidėliotinų darbų – išklausyti advokatų kalbų, o rytoj surengti balsavimą”, – pritarė Seimo pirmininko pavaduotojas Česlovas Juršėnas. Prezidentą ginantis advokatas Gediminas Baublys pranešė, jog prezidentas sutinka atvykti į Seimą tarti baigiamąjį žodį bei prašo Seimą nurodyti laiką, kada jis tai gali padaryti.

Prezidentūros koridoriuose pirmadienio pavakarę pasirodė lankstinukai “Kieno sprendimas galutinis”, kuriuose protestuojama prieš apkaltą prezidentui Rolandui Paksui. “Kai kurių Seimo pareigūnų vieši pareiškimai – tai reali grėsmė apkaltą Seime paversti formaliu Konstitucinio Teismo išvadų įforminimu. Pastangos plačiu mastu į apkaltos procesą įtraukti Konstitucinį Teismą, itin sureikšminti jo rekomendacinio pobūdžio išvadą ir taip Konstitucinio Teismo autoritetu daryti psichologinį spaudimą Seimo nariams bei visuomenei, prieštarauja Konstitucijos 86-to straipsnio 2 daliai, kuri imperatyviai nustato: “Respublikos Prezidento pašalinimo iš pareigų klausimą sprendžia Seimas apkaltos proceso tvarka”. Tai reiškia, kad klausimas Seime turėtų būti sprendžiamas iš esmės, kaip to reikalauja objektyvios tiesos nustatymo teisinis procesas”, – rašoma proklamacijos tituliniame lape.

Prie Seimo, kur pirmadienį vyksta apkaltos prezidentui procesas, ketina susiburti apie 100 Rolando Pakso šalininkų, tačiau policija žada, kad užtikrins viešąją tvarką. Renginio organizatoriai apie susibūrimą iš anksto pranešė Vilniaus miesto savivaldybei bei Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu, organizuoti žmonių susibūrimus, kur dalyvauja iki 100 žmonių, be leidimo leidžiama Nepriklausomybės, Savivaldybės ir Daukanto aikštėse. Apie 15 val. 30 min. prie Seimo tebuvo 20-ties žmonių grupelė. “Sostinės policijos pareigūnai dirbs, kad būtų galima kontroliuoti padėtį, palaikyti viešąją tvarką bei užtikrinti žmonių saugumą”, – rašoma Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato pranešime spaudai. Antradienį numatoma sustiprinti policijos pajėgas. Viešąją tvarką mieste palaikys daugiau nei 200 policijos pareigūnų – dvigubai daugiau nei pirmadienį.

Seime prasidėjus apkaltos procesui, pirmadienį prie Parlamento rūmų esančioje Nepriklausomybės aikštėje susirinko apie 20 Lietuvos Prezidento Rolando Pakso rėmėjų. Taikiai nusiteikę keli piliečiai, grojant akordeonui, traukė dainas. Jų atneštų karikatūrų taikinys buvo Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas, pavyzdžiui, “Su melu ir šantažu tapsiu laikinu Prezidentu”. Kai kurie susibūrimo dalyviai šnekučiavosi prie centrinio Seimo kiemo. Susibūrimą stebėjo nemažai policininkų ir žurnalistų. Vilniaus savivaldybė bei Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas buvo informuoti apie tai, kad prie Seimo organizuojamas apie 100 žmonių susibūrimas palaikyti Lietuvos Prezidentą. Vilniaus miesto tarybos sprendimu organizuoti iki 100 žmonių susibūrimus be leidimo galima Nepriklausomybės, Savivaldybės ir Daukanto aikštėse. Eltos žiniomis, sostinės policijos pareigūnai dirbs minėtose vietose, kad būtų galima kontroliuoti padėtį, palaikyti viešąją tvarką bei užtikrinti žmonių saugumą.