Žiniasklaida

Vakarykštis Liberalų sąjūdžio atstovų kreipimasis į valstybės saugumą dėl kai kurių internetinių tinklapių veiklos sukėlė įvairių reakcijų. Dalis liberalias vertybes puoselėjančių žmonių Liberalų sąjūdžio elgesį vadino neliberaliu. Portalui Civis.lt pavyko susisiekti su kelių tinklapių savininkais. Keista, bet jų tokie valdžios veiksmai nei kiek nenustebino. Pasak internetinių puslapių autorių – tai ne pirmoji tokia akcija prieš kitokią žiniasklaidą. Vieno tinklapio (lithuania.left.ru) savininkas teigė, kad panašių išpuolių buvo ne vienas. Tačiau dar niekuomet prieš jo kuriamą svetainę nebuvo imtasi taip gerai koordinuotų veiksmų. Jis sakė, kad akivaizdu, jog ši kompanija prieš tokio tipo puslapius yra iš anksto paruošta. Pasak pašnekovo, tokie valdžios ir kai kurių žiniasklaidos priemonių veiksmai rodo potiloginę baimę. Jis teigė, kad ankščiau, kuomet žiniasklaida buvo vien dešinieji, o kairieji projektai taip sparčiai neaugo ir jų taip nedaugėjo, jie niekam nekėlė problemų. Išaugus tokių projektų kiekiui ir populiarumui, jie elementariai ėmė kažkam trukdyti. Pasak lithuania.left.lt atstovo, veiksmus prieš “kitokią” žiniasklaidą sukelia baimė dėl savo, kaip vienintelio tiesos skleidėjo, statuso. Civis.lt kalbinti pašnekovai vieningai teigė nematantys savo veikloje jokių neigiamų ar kenkiančių tendencijų. Pasak jų, tai, ką jie kuria, yra alternatyva ir kitokios pusės parodymas.

Vertinant iš demokratijos pozicijų reikėtų pripažinti, kad iš principo bloga tendencija yra valdžios mėginimai pasiekti, kad istorijos mokslas turėtų atitikti ir vykdyti oficialią valstybės politiką. Tai būdinga diktatūriniams režimams: Prūsijos karalystei, Rusijos imperijai, be abejo, Trečiajam Reichui, Sovietų Sąjungai bei jos palydovėms, nors ir demokratinėse šalyse, tokiose kaip Jungtinės Amerikos Valstijos, Prancūzija, tokia praktika irgi pastebima. Manau, retas nesutiktų su teiginiu, kad valstybė iš esmės neturėtų oficialiai reglamentuoti, ką turėtų rašyti, o ko nerašyti mokslininkai ir publicistai, nes tokie mėginimai gali nesunkiai lemti cenzūros įvedimą ir demokratijos bankrotą. Dar sudėtingiau būtų stengtis uždrausti tam tikrus nevienareikšmius praeities procesus vertinti skirtingai. Neseniai pateiktas Seimui svarstyti įstatymo projektas dėl nacizmo ir komunizmo nusikaltimų neigimo, kurio autorius Paulius Saudargas, nuskambėjo kaip rimtas perspėjimo signalas Lietuvos intelektualiajai bendruomenei. Ypač dėmesio vertas punktas dėl partizanų šmeižimo. Jis sukėlė klausimą, ką turės daryti istorikas, atradęs faktus apie pokario partizanų kovų metu įvykdytus nusikaltimus civiliams gyventojams? Ar tokio fakto paskelbimas nebus laikomas nusikaltimu, o asmuo įkalinamas iki trejų metų? Lietuvos partizanų kovos po Antrojo pasaulinio karo – reikšmingas mūsų šalies istorijos puslapis; ši tema, jos percepcija aktuali ir svarbi ir šiandienos Lietuvos visuomenei.

Internetiniai komentatoriai yra pagarsėję aštriu žodžiu, kartais, reikia pripažinti, peržengiančiu padorumo ir konstitucijos nubrėžtas ribas. Su piktavališkais komentarais įvairios interneto svetainės tvarkosi skirtingai. ITŽINIOS.LT klausia trijų interneto tinklapių atstovų nuomonės apie komentarus, jų taikomą politiką ir kodėl būtent tokią pasirinko. Pirmoji svetainė – gerai žinomas ir populiarus verslo naujienų portalas „Verslo žinios“ (vz.lt) – kalbinome jo redaktorių Liną Kmieliauską. Antroji svetainė – specializuotas krepšinio portalas www.krepsinis.net – bendravome su vyr. redaktoriumi Romanu Buršteinu. Ir trečioji svetainė atstovauja tinklaraščių kategorijai – Manto Malčiaus blog‘as (mantas.malcius.lt). Kaip vertinate internetinių komentarų kultūrą Lietuvoje? Romanas Buršteinas (krepsinis.net): – Kultūra nėra labai aukšto lygio: tai išryškėja lyginant su kitų šalių interneto svetainių lankytojų komentarais. Jei kitur ne itin kultūringus komentarus rašyti sau leidžia tik paaugliai, tai Lietuvoje neretai tą daro suaugusieji, taip rodydami „puikų“ pavyzdį jaunimui. Mantas Malčius (mantas.malcius.lt): – Būčiau linkęs skirti internetinių portalų ir tinklaraščių bei forumų komentatorius. Visur susirenka skirtingi žmonės su skirtinga kultūra. Pats labai retai žiūriu į portalų (delfi, lrytas ir pan.) komentarus, nes kultūros ten mažoka. O dėl normalios, argumentuotos nuomonės, kurią išsako gal koks vienas žmogus iš šimto, nesinori gaišti laiką ir skaityti visus komentarus.

Šiandien Seime esanti Liberalų frakcija išplatino pranešimą, kuriame sakoma, jog Liberalų frakcija kreipėsi į VSD vadovą su prašymu išnagrinėti kelių internetinių tinklalapių veiklos teisėtumą ir nustatyti juos kuriančius asmenis. Pranešime teigiama, kad tokį sprendimą Liberalų frakcijos nariai D. Kuodytė ir V. Grubliauskas priėmė po to, kai gavo nusiskundimų iš gyventojų dėl šių tinklalapių veiklos ir to, kad VSD nereaguoja į prašymus tirti šių tinklalapių veiklą. Įdomu yra tai, kad visi tinklalapiai, dėl kurių liberalų frakcija kreipėsi į VSD, yra skleidžiantys kairiąsias pažiūras. Parlamentarai, kreipdamiesi į VSD, siekia nustatyti asmenų, kuriančių šiuos tinklalapius tapatybes ir portalų administratorius, dar nežinodami ar šie savo veikla pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus. „Pastaruoju metu vis dažniau pastebima gana pavojinga tendencija ir fiksuojami atvejai, kada interneto erdvėje atsiranda portalų, kuriuose skleidžiamas šmeižtas, neapykanta, sąmoningai klastojama Lietuvos istorija, juose niekinama Lietuvos valstybė. Apie tai liudija ir vis dažnėjantys į mus besikreipiančių Lietuvos piliečių skundai”, – pranešime cituojama D. Kuodytė. Civis.lt susisiekė su vieno iš tinklapių kūrėju Dariumi. Jis tokius liberalų sąjūdžio atstovų veiksmus pavadino atvira provokacija, o savo kuriamą tinklapį įvardijo kaip alternatyvią žiniasklaidos priemonę.

Tinklas nėra begalinis ir jis nėra laisvas. Priklausomybė atsiranda ne tik dėl techninių reikalavimų, bet ir dėl autorių teisių ar cenzūros. 2004 m. Sebastiano Lütgerto svetainė textz.com, kurią priglobė bootlab, pateko į žiniasklaidos antraštes. Šiame tinklalapyje S. Lütgertas buvo neleistinai paskelbęs du filosofo Theodoro Adorno tekstus, kurie autorių teisių požiūriu priklauso fondui „Philip-Reemtsma Stiftung“. Šis atvejis – puikus pavyzdys, iliustruojantis teisininkų veiksmus prieš nemokamą interneto dėka pagreitėjusią vadinamosios intelektinės nuosavybės sklaidą bet kokios rūšies skaitmeninių duomenų (pavyzdžiui, programinės įrangos, tekstų, vaizdų, muzikos ir filmų) pavidalu. Ir kova dėl autorių teisių apsaugos sugriežtinimo, ir visuomeninio turto (angl. common property) idėja naujojo tūkstantmečio pradžioje aiškiai iškyla tarptautinėse konferencijose ir festivaliuose, pavyzdžiui: Wizards of Os (WoS) 3: The Future of Digital Commons 2004 m. Berlyno konferencija arba Halėje prie Zalės vykusi 6-oji Werkleitz bienalė Common Property – Visuomeninis turtas. Volkeris Grassmuckas, WoS vadovas, kartu su „Mikro e.V.“ prižiūri tinklalapį iRights.info, kuriame pateikiama informacija apie autorių teises skaitmeniniame pasaulyje. Kaip alternatyva dabartinei (jau pasenusiai) autorių teisių apsaugos sistemai tarp kitų buvo sukurta ir šiuolaikiškesnė intelektinės nuosavybės licencija – Creative Commons Licence.

Amerikiečiai baigia galutinai nuprotėti su tuo savo išmislu – politkorekcija. Šitas galvos slėpimo smėlyje būdas prasiskverbė į visas gyvenimo sritis ir pasiekė tiesiog neregėtų idiotizmo ir absurdo aukštumų. Su negrais Amerikoje apskritai viskas OK, poliktkorekcijos prasme. Jie ir tapo pirmąja šio reiškinio priežastimi – XX amžiauis viduryje būtent politkorekcija tapo savotišku ginklu prieš rasizmą. Sveikintina idėja buvo taip išpūsta, kad dabar tapo tikru nusikaltimu baltąjam ištarti žodžius „negras”, „juodaodis” ar, apsaugok Viešpatie, „nigeris”. Tuo tarpu poatys negrai, kalbėdami tarpusavyje, šias sąvokas vartoja kuo laisviausiai. Nenuskilo ir Snieguolei. Atlantoje užregistruota draugija „Už lygias teises animacijoje”. Vienas iš organizacijos tikslų – pasiekti, kad būtų sukurtas filmuko remeikas, kur būtų proporcingai atstovaujami afroamerikiečiai ir baltieji. Tai reikš, kad iš 7 nykštukų baltaodžiais liks tik trys. Dar du taps negrais, vienas – ispanakalbis, o paskutinis – indėnas. Nuo negrų neatsilieka ir beždžionės. Taip taip, čia nenusišnekėjimas. Amerikoje jau yra arganizacijų, kurios kovoja už pilietines gyvūnų teises – rinkimų teisę, teisę į darbą, į asmens laisvę. Kalba eina apie beždžiones, su kuriomis eksperimentuoja mokslininkai. Išmoko gyvūnėlis paprasčiausių veiksmų – viskas, tai jau nebe beždžionė, tai jau antropoidas, artėjantis savo išsivystymu prie žmogaus, vadinasi, jis jau turi teisę dalyvauti rinkimuose ir būti išrinktas.

“Matant, kaip po savaip interpretuojamų įstatymų priedanga Lietuvoje bandoma sugniuždyti spaudos laisvę, peršasi išvada, kad visuomenė verčiama sugrįžti į “vienintelės teisingos”, cenzūruotos nuomonės laikus. Apmaudu, kad šis procesas vykdomas teisėsaugininkų rankomis”, – teigia Liberalų demokratų partijos pirmininkas Rolandas Paksas. Pasak jo, Lietuvoje klesti korupcija, kyšininkavimas, valdininkų savivalė, valstybės turto grobstytojų nebaudžiamumas, o teisėsaugos struktūros dažniausiai pasirodo bejėgės ką nors pakeisti. “Tačiau, jeigu kas nors išdrįsta garsiai apie tai prabilti, nedelsiant mobilizuojamos didžiulės pajėgos užkirsti kelią bet kokiam bandymui išvilkti kaltuosius į dienos šviesą”, – pažymima Liberalų demokratų partijos Informacinio centro pranešime. ELTA primena, kad Vyriausiasis administracinis teismas, kurio nutartys yra galutinės ir neapskundžiamos, rugsėjo 16-ąją nusprendė, kad administracinė byla “Respublikos” žurnalistui V. Tomkui nutraukiama. Nepaisydama to, Generalinė prokuratūra pirmadienį nusprendė reikalauti bylą atnaujinti ir tęsti teisminį persekiojimą.