Aviacija

Šeštadienį, birželio 10-ąją, 9 valandą 12 minučių iš Vilniaus S.Dariaus ir S.Girėno aeroklubo aerodromo Kyviškėse skrydžiui aplink pasaulį vienmotoriu lėktuvu SM-2000 „Phoenix“ pakilę Rolandas Paksas ir Vladimiras Makagonovas po nepilnų trijų valandų nusileido Vengrijos mieste Gyore. Pirmąjį tūkstantį kilometrų lakūnai įveikė greičiau, negu planavo – mat pūtė stiprokas palankus vėjas, o skrydžių vadovai geranoriškai stengėsi tiesinti istorinio žygio dalyvių maršrutą. Gyore lakūnus sveikino didelės aviacijos šventės dalyviai bei miesto vadovai. Čia pilotų laukė ir trečiasis komandos narys austras Eugenas Salpius, tačiau dėl jo užimtumo (E.Salpius yra žinomas advokatas, Tarptautinės komercinio arbitražo asociacijos prezidentas) kol kas neaišku, kokioje skridimo atkarpoje jis prisijungs prie įgulos. Pakilę iš Gyoro, pilotai pasuko Austrijos link, vėliau skrido virš Vokietijos, Belgijos ir, kirtę Lamanšą, nusileido Londono Biggin Hill oro uoste. Šią 1500 kilometrų atkarpą lakūnai įveikė per puspenktos valandos. Visos lėktuvo sistemos veikė patikimai.

Birželio 10 dieną, šeštadienį, 9 valandą tarptautinė įgula – Rolandas Paksas (Lietuva), Vladimiras Makagonovas (Rusija) ir Eugenas Salpius (Austrija) – vienmotoriu lėktuvu SM–2000 "Phoenix" iš Kyviškių aerodromo (Vilniaus rajonas, 17-as kilometras Šumsko plentu) pradeda skrydį aplink pasaulį. Pirmąją skridimo dieną lakūnai leisis Vengrijos mieste Gyore, kur šeštadienį rengiama didelė aviacijos šventė. Jos programoje numatyta pagerbti šio skrydžio dalyvius. Po to, papildę degalų bakus, pilotai išskris į Didžiąją Britaniją. Pirmoji nakvynė – Anglijos mieste Biggin Hille. Antroji diena skirta perskristi Didžiąją Britaniją iki pakrantės, nuo kurios pirmadienį prasidės skridimas virš Atlanto. Islandija, Grenlandija, Kanada, JAV, Meksika – tai šalys, virš kurių pilotai skris ir kuriose leisis pirmąją savaitę. Skridimas aplink pasaulį turėtų trukti apie 40 dienų. Numatyti 52 nusileidimai. Kai kuriose šalyse SM–2000 leisis ne vieną kartą. Iš viso lakūnai turi įveikti maždaug 70 tūkstančių kilometrų. Didelė šio maršruto dalis drieksis virš vandenų, taip pat virš negyvenamų Šiaurės ir Pietų pusrutulių teritorijų bei džiunglių.

Spaudos konferencijoje dalyvavo pilotai Rolandas Paksas ir Vladimiras Makagonovas. Trečiasis įgulos narys austras Eugenas Salpius, kuris yra ne tik patyręs pilotas, bet ir žinomas advokatas, negalėjo atvykti į Vilnių, nes rytoj Berlyne dalyvauja iškilmėse jo išrinkimo Tarptautinės komercinio arbitražo asociacijos prezidentu proga. Kaip įgulos narys Eugenas prisijungs vėliau. Spaudos konferencijoje buvo pabrėžta, jog pilotus sieja sena draugystė ir akrobatinis skraidymas. Prieš trisdešimt metų Vladimiras Makagonovas rungtyniavo S.Dariaus ir S.Girėno taurės bei kitose Lietuvoje rengtose akrobatinio skraidymo varžybose. Kartu su Rolandu Paksu buvo Sovietų Sąjungos rinktinės narys. Vėliau apgynė disertaciją, baigė lakūnų bandytojų mokyklą. Eugenas Salpius, prieš tris dešimtmečius vadovavęs Zalcburgo (Austrija) aeroklubui, pirmą kartą su draugais į Vilniaus S.Dariaus ir S.Girėno aeroklubą atskrido dar 1988 metais, kai šio aeroklubo viršininku dirbo Rolandas Paksas. Nuo to karto į Vilnių mokytis akrobatinio skraidymo nuolat atvykdavo pilotai iš Austrijos, Vokietijos, Šveicarijos, Suomijos ir kitų šalių. Lėktuvą SM–2000, kuriuo bus skrendama aplink Žemę, sukūrė Rusijos mokslinė-komercinė firma "Technoavia". Jo konstruktorius – Viačeslavas Kondratjevas, kuriam priklauso ir tokių populiarių lėktuvų kaip Jak–55 bei Su–26 autorystė.

Susisiekimo ministerijos sekretorius Valdemaras Šalauskas susitikime su Palangos oro vadovais aptarė būsimą Palangos oro uosto plėtrą ir jo galimybes priimti ne tik Europos Sąjungos, bet ir trečiųjų šalių piliečius, Lietuvai įsijungus į Šengeno erdvę. Jau šiuo metu Palangos oro uosto keleivių terminalas sunkiai sutalpina atskrendančius ir laukiančius skrydžio keleivius. 2005 m. oro uoste aptarnauta 94 tūkst. keleivių, o šiais metais prognozuojama sulaukti daugiau kaip 100 tūkst. keleivių. Oro uostas labiausiai apkrautas būna vasaros sezono metu, kuomet į Lietuvos pajūrį atskrenda svečiai iš Frankfurto, Berlyno, Hanoverio, Hamburgo ir kitų miestų. Palangos oro uosto direktorius Leonas Kvietkauskas, pristatęs keleivių terminalo plėtros viziją, pateikė techninius reikalavimus, kurie bus keliami modernizavimo projekto autoriams. Taip pat pristatytos priemonės, kuriomis numatoma užtikrinti, kad Palangos oro uostas atitiktų Šengeno sutarties reikalavimus. Susisiekimo ministerijos sekretoriaus Valdemaro Šalausko teigimu, Palangos oro uosto keleivių terminalas ne tik padės užtikrinti Lietuvos įsipareigojimų dėl ES sienos saugumo pagal Šengeno acquis nustatytus reikalavimus vykdymą, bet ir leis oro uostui teikti kokybiškas paslaugas.

Daugelis pasaulio tautų įnešė indėlį į erdvės įsisavinimo istoriją. Joje amžiams išliks ir lietuvių vardai. Vilniaus universiteto auklėtinis K.Simonavičius knygoje "Didysis artilerijos menas" (1650 m.) pateikė daugiapakopių raketų projektus, Kauno valdininkas A.Griškevičius knygelėje "Žemaičio garlėkys" (1851 m.) aprašė aerostato ir garo mašinos pagalba skrendantį sunkesnį už orą aparatą, kurį pats suprojektavo ir statėsi. Jungtinėse Amerikos Valstijose išeiviai iš Lietuvos stebėjo aviacijos pradininkų O. ir W. Wright'ų pirmuosius sėkmingus skrydžius. Jiems pirmiesiems pavyko realiai pajusti skrydžio malonumą.

Antanas Gustaitis gimė 1898 m. kovo 26 d Marijampolės apskr. Sasnavos vlsč. Obelinės kaime. Jaroslavlyje baigęs I pasaulinio karo metu evakuotą Marijampolės gimnaziją, mokėsi Petrogrado kalnų inžinerijos institute, Konstantino artilerijos karo mokykloje. 1919 m. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, baigė Aviacijos mokyklą. 1920 m. dalyvavo kovose su lenkais. 1922-1923 m. buvo aviacijos terminologijos komisijos pirmininku, dėstė Aviacijos karininkų kursuose. 1923 m. paskirtas Mokomosios oro eskadrilės vadu. 1923-1924 m. lankėsi Italijoje, Čekoslovakijoje, kur prižiūrėjo Lietuvai skirtų lėktuvų gamybą. 1928 m. baigęs Paryžiaus aukštąją aeronautikos mokyklą tarnavo Karo aviacijos viršininko padėjėju, Aviacijos parko dirbtuvių viršininku, Technikos skyriaus viršininku. Nuo 1934 m. gegužės 9 d. vadovavo Lietuvos karo aviacijai. 1937 m. suteiktas brigados generolo laipsnis. Dėstė Karo aviacijos mokykloje, VDU Technikos fakultete.

Jurgis Dobkevičius gimė 1900 m. kovo 23 d. Peterburge. Mokėsi Vyborgo komercinėje mokykloje, Petrogrado politechnikos instituto laivų statybos fakultete, Baku jūrų aviacijos mokyklos mechanikų kursuose. 1919 m. rugpjūčio 7 d. įstojo į Lietuvos kariuomenę ir tų pačių metų gruodžio 16 d. inžinerijos leitenanto laipsniu baigė Aviacijos mokyklą. 1920 m. paskirtas Oro eskadrilės vadu. Kovose su lenkais atliko 24 kovinius skridimus, 1920.12.1 jam pirmajam suteiktas karo lakūno vardas. Pirmasis Lietuvoje atliko aukštojo pilotažo figūrą – „mirties kilpą”. Apdovanotas I-mos rūšies I-mo ir II-ro laipsnio Vyčio kryžiais. 1921-24 metais suprojektavo, pastatydino ir išbandė ore pirmuosius Lietuvoje originalios konstrukcijos lėktuvus Dobi-I, Dobi-II ir Dobi-III. 1923 m. išėjęs atsargon, studijavo Paryžiaus aukštojoje aeronautikos mokykloje (L'Ecole Superieure d'Aeronautique), kurią baigė 1925 m., tapdamas pirmuoju Lietuvoje profesionaliu lėktuvų konstruktoriumi. Dirbo Kaune, aviacijos dirbtuvėse jaunesniuoju inžinieriumi. 1926 m. birželio 8 d. tūpdamas su Dobi-III kliudė medį, ir nuo sužeidimų mirė ligoninėje.

Aviacijos įmonės

http://www.lak.lt AB "Sportinė aviacija"
http://www1.omnitel.net/kag AB "Kauno aviacijos gamykla"
http://www.helisota.lt UAB "Helisota"
http://www.termikas.balt.net UAB "Termikas"

Aviakompanijos ir oro uostai

http://www.aiva.lt/cad/ Lietuvos civilinės aviacijos direkcija
http://www.lal.lt AB "Lietuvos avialinijos"
http://www.airlithuania.lt/
Aviakompanija "Lietuva"
http://www.vilnius-airport.lt/ Vilniaus oro uostas
http://www.airlithuania.lt/oro-uostas.html Kauno oro uostas
http://www.vilnius-airport.lt/palanga.html Palangos oro uostas
http://www.siauliai.sav.lt/airport/airp_lt.htm Šiaulių oro uostas

Nuo neatmenamų laikų viena didžiausių žmogaus svajonių – pakilti su paukščiais. Kartu tai ir sunkiausiai įgyvendintas žmonijos siekis, pareikalavęs daugybės skrajūnų gyvybių ir sveikatos. Skrydis reikalavo naujų, neįprastų žinių, tam tikro technikos plėtros lygio ir pažangių technologijų. Tai buvo pasiekta palyginti neseniai. Ir tik tada atsivėrė vartai į žydrąsias erdves. Skrydžiui bandyta pritaikyti kiekvieną naują techninę galimybę, kiekvieną tam tinkamą mokslo atradimą. Pirmiausia tapo prieinamas oro balionas. 1783 m. spalio mėn. prancūzų brolių Žozefo ir Etjeno Mongolfjė sukurtu oro balionu pakilo pirmasis oreivis Fransua Pilatras de Rozjė. 1903 m. gruodžio 17 d. pirmą kartą pasaulio istorijoje 12 m atitrūkęs nuo žemės keletą sekundžių išbuvo ore ir nuskriejo pirmuosius 37 m brolių Orvilio ir Vilberio Raitų lėktuvas. 1961 m. balandžio 12 d., net po 311 metų nuo pirmojo mokslinio veikalo apie raketas – Kazimiero Semenavičiaus “Didysis artilerijos menas” paskelbimo, Žemės rutulį apskriejo pirmasis kosmonautas Jurijus Gagarinas. Tai esminiai pasaulio aeronautikos istorijos momentai. Trumpiausia yra valdomų skraidymo aparatų istorija. Neprabėgo dar nė 100 metų nuo pirmojo lėktuvo skrydžio, bet kaip toli pažengė aviacija! Kokie veržlūs jos plėtros tempai!

1990 m. buvo pradėta kurti nacionalinė oro transporto sistema, apimanti visas glaudžiai susijusias aviacijos veiklos sritis. Nors kiekvienos iš šių sričių uždaviniai ir funkcijos yra skirtingi, jas vienija bendras tikslas - saugus ir greitas keleivių bei krovinių gabenimas oru. Pagrindiniai įstatymai, reglamentuojantys civilinės aviacijos veiklą, yra LR Aviacijos ir LR Oro erdvės naudojimo įstatymai. Svarbiausi galiojantys poįstatyminiai aktai: Licencijų oro susisiekimui vykdyti išdavimo taisyklės; LR Oro erdvės naudojimo taisyklės; Civilinių orlaivių avarijų ir incidentų tyrimo nuostatai; Transporto paslaugų tarifų nustatymo ir taikymo tvarka; LR Civilinės aviacijos specialistų licencijavimo nuostatai ir jų nauja redakcija; LR Civilinių orlaivių registravimo, registracijos liudijimų ir tinkamumo skraidyti pažymėjimų išdavimo nuostatų nauja redakcija.

Tarptautinis Vilniaus oro uostas
http://www.vilnius-airport.lt
Statusas, priklausomybė - valstybės įmonė, Susisiekimo ministerija.
Kategorija, klasė - I kat.,4 E.
Nusileidimo - kilimo takas - asfaltbetonis, ilgis 2500 m., plotis 50 m., kursas 17-197, PCN 79.
Atstumas nuo miesto - 5 km.
Aviakompanijų, vykdančių reguliarius reisus, skaičius - 12.
Galimas oro uosto pralaidumas per metus - 1500 000 keleivių, 20 000 tonų krovinių.

Tarptautinis Kauno oro uostas
http://www.kaunasair.lt/lt
Statusas, priklausomybė - valstybės įmonė, Susisiekimo ministerija.
Kategorija, klasė - Non kat., 4 E.
Nusileidimo - kilimo takas - betonas/asfaltas, ilgis 3250 m., plotis 45 m., kursas 81-261, PCN 50.
Atstumas nuo miesto - 12 km.
Aviakompanijų, vykdančių reguliarius reisus, skaičius - 2.
Galimas oro uosto pralaidumas per metus - 500 000 keleivių, 20 000 tonų krovinių.

Artimiausiu metu galutinai turėtų paaiškėti Kauno bendrovės "Aviakompanija Lietuva" likimas. Planuojama bendrovę perkelti į Palangą. Kai aviakompanijos vadovai bei Susisiekimo ministerijos atstovai prabilo ir apie galimą bendrovės likvidavimą, aviatoriai savo darbdavius apkaltino neūkiškumu bei tyčiniais veiksmais žlugdant kompaniją. Iš nuostolių neišbrendančios bendrovės "Aviakompanija Lietuva" veikla bei finansiniai rodikliai vertinami neigiamai, pasigirdo nuomonių, jog ji ateityje gali būti privatizuota arba net likviduota. Tačiau pirmiausiai tapo žinoma, kad aviakompanija paliks tarptautinį Kauno oro uostą bei išsikels į Palangą, kur turi dvi atstovybes. Kaunui iškilo grėsmė apskritai prarasti keleivius, nes čia liks tik krovinių srautai.