Archives for Laivyba
“DOMMO Nerija” rekonstruos Klaipėdos jachtklubą
Bendrovė "DOMMO Nerija" iš Lietuvos sporto draugijos "Žalgiris" įsigijo jachtklubą Smiltynėje, Klaipėdoje ir sieks plėtoti šalies vandens turizmo infrastruktūrą. "DOMMO Nerija" planuoja vystyti visą mažų laivų uostą bei jo paslaugas, rekonstruoti jachtklubui priklausantį ir kol kas tik vasarą veikiantį viešbutį,…
Laivyba senovės civilizacijose. Roma
Apie drąsiųjų, argonautų pasekėjus, apie laivus purpurinėmis burėmis ir jų tolimas keliones į Prieskonių šalis Graikų pirkliams besivaidijant su kartaginiečiais, Apeninų pusiasalyje augo nauja galybė. Tai buvo Roma. Tiesa, romėnai ilgai kariavo sausumoje su "barbarų tautomis", todėl laivų nestatė ir…
Laivyba senovės civilizacijose. Finikija
Apie senovės jūrų vežikus, jų arkliagalvius laivus su žuvų uodegomis, taip pat grėsmingus povandeninius taranus "Cebulonas tarė viešpačiui: "Mano broliams Tu atidavei dirvas; man palikai tik jūras ir upes /" Bet jis atsakė: "Jie visi priklausys nuo tavęs, nes tu…
Laivyba senovės civilizacijose. Egiptas
Apie Senovė Egipto laivus Prieš 7000 m. Nilo slėnyje įsikūrė pirmieji gyventojai. Jie vertėsi žemdirbyste ir gyvulininkyste, mokėjo pasidaryti akmeninius įrankius ir lipdyti puodus, o Nilas juos išmokė rišti riestanosiu plaustus iš papiruso nendrių, kurios augo čia pat, prie upės.…
Simbolinė laivo reikšmė
LAIVAS simbolizuoja transporto priemonę, kuria dangaus kūnai, pirmiausia Saulė (dažnai vietoj vežimo), keliauja per dangų arba gabena mirusiuosius anapus. Neolito laikotarpio megalitinėse kapavietėse ant akmeninių sienų dažnai randami išraižyti laivai, neabejotinai juos galima laikyti kelionės į Palaimintųjų salas simboliu. Skandinaviškieji…
Kaip žmogus išrado laivą ir išplaukė į plačiąsias jūras
Liaudies patarlė sako: “vargas yra geriausias mokytojas. Tarp daugelio darbų, kurių akmens amžiaus žmones išmokė vargas ir alkis, buvo žvejyba. O kažkoks ž ... Upės pakrante ėjo žmogus su ilga lazda rankoje. Lazdos laibgalyje bolavo kaulinis antgalis su keliomis užbarzdomis.…
Lietuvos jūrų transporto ir jūrų teisės raida
Klaipėdos kraštas Lietuvai gyvybiškai svarbus ne tik kaip sena etnografinė lietuvių žemė, bet ir kaip vartai į Baltijos jūrą. Todėl Lietuvos Vyriausybė, gindama tautos interesus, pasinaudojo 1919 m. atsiradusia galimybe atgauti šią Mažosios Lietuvos dalį. Sudėtingomis sąlygomis Klaipėdos kraštas tarptautiniais…
Jūrinių tyrimų centro informacinis biuletenis Nr. 11 apie Pasaulinio vandenyno, Baltijos jūros ir Kuršių marių aplinkos būklę
EKOLOGINĖS KATASTROFOS GRĖSMĖ PRIE LIETUVOS KRANTŲ 2002 m. gruodžio 11 d. 216 m ilgio Argentinos tanklaivis “Princess PIA”, kurio triumuose yra beveik 50 000 tonų mazuto, ties Klaipėdos uosto įplaukos kanalo posūkiu pavojingai manevruodamas užplaukė ant seklumos. Ant kairiojo borto…
Jūrinių tyrimų centro informacinis biuletenis Nr. 12 apie Pasaulinio vandenyno, Baltijos jūros ir Kuršių marių aplinkos būklę
Baltijos jūra patiria didelį antropogeninį poveikį. Kranto zonoje bei atviroje jūroje išvystyta intensyvi žmonių veikla: pramonė, energijos produkcija, laivyba, komercinė žvejyba, grunto laidojimas, naftos, smėlio bei žvyro išgavimas, povandeninių vamzdynų bei naftotiekių tiesimas, jūros baseine išvystytas žemės ūkis, transportas ir…
Jūrinių tyrimų centro informacinis biuletenis Nr. 13 apie Pasaulinio vandenyno, Baltijos jūros ir Kuršių marių aplinkos būklę
Eutrofikacija Baltijos jūroje Pastaraisiais dešimtmečiais į Baltijos jūrą biogeninių medžiagų patenka mažiau, tačiau eutrofikacija ir su ja susijusios pasekmės, tokios kaip intensyvus planktoninių dumblių žydėjimas, deguonies trūkumas, priekrančių užteršimas gausiais jūros dumbliais, vis dar būdingos Baltijos jūrai. 1940 m., kai…