Kompiuteriniai žaidimai

Codemasters paneigė solidaus britų verslo leidinio MCV paskelbtą pranešimą, esą, ji, kaip ir Eidos, išstačiusi pardavimui savo aktyvus ir kompaniją ruošiasi nupirkti prancūzų el. žaidimų leidėja Ubisoft. Patvirtinta tik tai, kad Ubisoft atsisakė planų įsigyti Eidos, kai šios kompanijos vertė pirmadienį nukrito 5.2% – investuotojai būgštavo, kad toks brangus pirkinys (prancūzų siūlyta suma 40% viršijo dabartinę Eidos vertę) pakenks finansinei kompanijos gerovei. Vietoj Ubisoft Eidos grandą gelbėti pasišovė amerikiečių Electronic Arts, lengva ranka ištiesusi $300 mln. dolerių už teisę priglausti Laros Kroft kūrėjus. Ne taip seniai EA spėjo įtvirtinti savo pozicijas ūkanotajame Albione, už $48 mln. nupirkusi Criterion Software, lenktyninės arkados Burnout ir RenderWare programos kūrėją.
“Būdami klestinčia ir gana sėkminga privačia leidykla, mes sulaukiame nemažai kitų firmų dėmesio, bet mes neparsiduodame, o gandai apie sandėrį su Ubisoft – ne daugiau, nei gandai”, – pareiškė Codemasters spaudos vadybininkas.

Veiksmo/RPG žaidimo Sacred laukia įdomi ateitis, praneša Ascaron Entertainment spaudos tarnyba. Įkandin galutinei pataisos 1.7 versijai (ji jau paskutinėje bandymo stadijoje) pasaulį išvys nemokamas priedas, kuriame rasite du naujus regionus, papildomas užduotis, priešus ir ginklų rūšis.

Specialiai tiems, kurie dar tik ruošiasi įsigyti Sacred, spalį bus išleistas komplektas Sacred Plus, su jau ištaisytu originalu ir žaidimo priedu.

Warner Bros paskelbė įsigijusi studiją Monolith Productions. Nuo šiol jai vadovaus kompanija Warner Bros. Interactive Entertainment. Džeisonas Holas, Monolith įkūrėjas ir dabartinis WBIE viceprezidentas, pardavė jam priklausiusį akcijų paketą. Monolith Productions žaidimų rinkoje debiutavo 1994 m. su šaudykle Blood, greitai užkariavusia kritikų ir publikos simpatijas. Po trumpalaikių, bet gan sėkmingų bandymų su kitais žarais (Claw, Sanity: Aiken’s Artefact, Get Medieval) ir JAV išleistų šalutinių projektų (Odium, “Alodai”), kompanija visiškai perėjo į pirmojo asmens perspektyvos veiksmo žaidimų leidimą ir šį procesą ištobulino iki tobulybės. Per 10 savo veikimo metų Monolith išleido nemažai visuotinai pripažintų hitų, tarp kurių – Shogo: Mobile Armor Division, No One Lives Forever, Aliens vs. Predator 2 ir TRON 2.0.

Atari ėmėsi aktyviai įsisavinti realaus laiko strategijų rinką. Iškart po fentezi RTS Dragonshard anonso buvo pristatytas projektas Act of War: Direct Action. Žaidimą kuria prancūzų studija Eugen Systems, siužetu užsiima Deilas Braunas, populiarių karinės tematikos technotrilerių autorius. Siužetas paprastas: smogiamoji amerikonų armijos elitinių karių grupė šlovingai kaunasi su niekšais, sugalvojusiais įvesti naują pasaulinę tvarką. Veiksmas vyksta įvairiuose pasaulio miestuose – nuo San-Francisko iki Maskvos. Be “singlo” titulo, Act of War galės didžiuotis galinti kartu su žaidimu pateikti net keletą režimų žaidimui tinkle. Žaidimą planuojama išleisti kitą pavasarį.

Eidos kompanija, kurios vadovybė nevienąkart skelbė norinti parduoti kompaniją į geras rankas, naują savininką turės jau šią savaitę, – pranešė anoniminis GamesIndustry.biz leidyklos šaltinis. Pirkėjas – Ruperto Merdoko vadovaujama News Corporation media imperija. Ne taip seniai šis australų magnatas pareiškė, kad kompanijos veikla apims ir elektroninių pramogų industriją. Netrukus pradėta ieškoti įsigijimui tinkamų firmų.

Žaidimai apie mafiją – visada naujas, netikėtas ir žaidėjų laukiamas dalykas. Kūrėjai retai mus pradžiugina amerikietiška kriminaline romantika, todėl geras šio žanro žaidimas – tikras įvykis. Gangsterinės tematikos krizė žaidimų industriją kamuoja jau ne pirma diena. Tokie projektai kuriami tarsi pagal instrukciją, kaip vaikiški LEGO kaladėlių žaidimai. Kokie esminiai mafijinio žaidimo elementai? Pirmiausia – tai miestas ir jo pastatai, konkurentai, jūsų brangioji šeima ir nesibaigiantis pinigų poreikis. Pastaruoju metu Al Kaponės „darbo“ tematiką geriausiai įvaldė Illusion Softworks kompanija, tačiau tam, kad būtų sukurtas jos lygio žaidimas, reikia turėti nemažą talentą. Jei jo nėra – naudojamas senas geras patikrintas receptas. Heksplex Entertainment, ilgai negalvojsui, juo ir pasinaudojo – nupeizojo didžiulį megapolį, sumąstė paprastas žaidimo taisykles, sukurpė šiokį tokį siužetą. Ir – basta !!! Iš pat pradžių galvoji, kad The Boss – visai niekam tikęs žaidimas: tokį pirmąjį įspūdį sukelia neaiškus valdymas, o ir labiau pirmosios mūsų amžiaus pusės standartus atitinkanti grafika. Pastatai ir modeliai – trimačiai, bet tokios gebos tekstūras dabar būtų gėda siūlyti net kaip žemės paviršių vidutiniškame aviasimuliatoriuje. Po Gangland mums siūlomas miestas atrodo, kaip aiškus nesusipratimas.

Elixir Studios kuria politinio […]Republic: The Revolution real-time žaidimo tęsinį, kuris smarkiai skirsis nuo originalo. Projekto žanras atitinka Republic Dawn: The Chronicles of the Seven, kuris pavadintas… „didžiuliu pirmojo asmens perspektyvos MMOG kosmose“ ! Žaidėjams teks atkurti naciją, rimtai nukentėjusią netikėto jos priešų puolimo metu, atkūrus jos valdžios organus, ekonomiką ir armiją.

Nežiūrint to, kad praėję metai buvo prisotinti arkadų, padėties gera nepavadinsi. Didelę PC išleistų žaidimų dalį reikėjo arba perkelti į muziejaus vitriną su dideliu riebiu užrašu „Kaip NEREIKIA daryti žaidimų“, arba iškart sviesti į šiukšlyną. Esant tokiai betvarkei, gali įkvėpti netgi toli gražu ne geriausias iš Nintendo Gamecube paimtas žaidimas. Taip, Asterix & Obelix XXL – ne šedevras, tačiau neturint herbinio popieriaus, tenka naudotis paprastu. Svarbiausia – ne tualetiniu. Dviejų narsiųjų prancūzų autorių – Renė Gosinji (Rene Goscinny) ir Alberto Uderco (Albert Uderzo) vaizduotės sukurtų narsiųjų galų Asterikso ir Obelikso nuotykiai – praktiškai legenda. Jiems skirta daugybė grafinių novelių, knygų, animacinių ir pilnametražių filmų, jie ne pirma diena ir videožaidimų sferoje – asmeniškai aš juos prisimenu dar nuo 8 bitų konsolių laikų. Tiems, kas dar nesuprato, apie ką eina kalba – trumpas istorinis ekskursas. Iki Kristaus gimimo – mažiau, kaip 50 metų. Romos legionai nukariavo laisvųjų galų šalį, o jų vadui Vercingetoriksui savo kardą teko padėti prie Cezario kojų. Ginklų nesudėjo tik mažas šalies šiaurės vakaruose esantis kaimelis. To priežastis – stebuklingas druidų (gališkieji Lizdeikos :)) ) gaminamas stebuklingas gėrimas, kurio vienas gurkšnis suteikia išties antžmogiškų jėgų. Deja, kol Asteriksas ir Obeliksas sau nerūpestinghai medžiojo, kląstingasis Cezaris kartu su visu kelioniniu krepšiu pagrobė magiškas žoleles renkantį vyriausiąjį druidą, o kaimelio gyventojus po du išsiuntinėjo po visus didžiulės Romos imperijos kampelius. Dviems tikriems herojams iškilo išties nelengvas uždavinys – apeiti visą pasaulį – nuo snieguotosios Normandijos iki smėlėtojo Egipto, susidoroti su stipriausia pasaulio armija ir pergudrauti patį Imperatorių. Tačiau jie niekada nenurims…