„Kodėl jaunimas švenčia šv.Valentino dieną, bet nešvenčia Vasario 16-osios?“ „Patriotizmas turėtų būti ugdomas ne kaip dėmesys muziejaus eksponatui, o kaip meilė Tėvynei.“ „Reikia prisiminti pavergto proto koncepciją.“ „Jaunimas negyveno ir negyvena uždaroje mokyklos erdvėje. Jo pilietiškumui ugdyti ir ugdytis darė ir daro įtaką šeima, žiniasklaida, bendraamžių sambūriai.“ Tokie ir panašūs klausimai bei teiginiai nuskambėjo pasitarime „Vadovėliai ir pilietinis, tautinis bei patriotinis ugdymas“, kuris metų pradžioje organizuotas Prezidentūroje. „Kalbėsime apie tai, ką turėtume padaryti, kad mokytojui būtų lengviau suformuluoti pilietinio ir tautinio ugdymo užduotis,...
Šių metų balandžio 1 d. Vilniuje, „Karolinos“ viešbutyje vyks projekto „Aš galiu“: Pirmosios psichologinės pagalbos komandų patirtis ir galimybės“ rezultatų pristatymo ir įvertinimo konferencija. „Paramos vaikams centro“ inicijuotos ir pradėtos ruošti specialios Pirmosios Psichologinės Pagalbos (PPP) komandos Lietuvos mokyklose, siekiant spręsti žalingų įpročių, psichologinių krizių, smurto prevencijos mokykloje klausimus, įveikti mokykloje kylančius konfliktus, priešiškumą, patiriamą skriaudą ar neteisybę. Tai projektas diegiantis naują metodą Lietuvoje, kai mokykloje kylančias problemas sprendžia darbuotojų komanda: mokytojas, psichologas, socialinis pedagogas, bendruomenės slaugytojas, vaikų teisių apsaugos darbuotojas, administracijos atstovas,...
Artėjant Vasario 16-ajai, Švietimo ir mokslo ministerija inicijavo ir pirmą kartą po 1990 m. išleido plakatus, skirtus Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti. Plakatus gaus kiekviena Lietuvos bendrojo lavinimo ir profesinė mokykla. Plakatai – naujos „Ilgalaikės pilietinio ir tautinio ugdymo programos“ viena iš priemonių. „Ilgalaikę pilietinio ir tautinio ugdymo programą“ parengė švietimo ir mokslo ministro Remigijaus Motuzo įsakymu sudaryta darbo grupė. Pagal programą, pilietinį ir tautinį vaikų bei jaunimo ugdymą skatinančioms priemonėms numatyta skirti finansavimą iš valstybės biudžeto. Šiemet skirta 690 tūkst. litų. Be...
Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė nutarimo „Dėl paramos Nepriklausomų Valstybių Sandraugos ir Rytų Europos šalių lietuviams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką mokytis valstybinėse profesinėse bei aukštesniosiose mokyklose, ir Lietuvos švietimo bei kultūros darbuotojams, vykstantiems į nurodytąsias šalis dirbti lietuvių ugdymo įstaigose ir bendruomenėse“ pakeitimo projektui. Projektas numato, kad lietuvių kilmės užsieniečiams, turintiems lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą, studijuojantiems Lietuvos Respublikos valstybinėse aukštosiose mokyklose, atsižvelgus į jų studijų rezultatus ir materialinę padėtį, iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto kaip valstybės parama bus mokamos 1–3 minimalaus gyvenimo lygio dydžio...
Švietimo ir mokslo ministras R. Motuzas patvirtino Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo, įskaitų, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašų naujas redakcijas. Abiturientams sudaryta galimybė dviem savaitėmis vėliau apsispręsti dėl planuojamų laikyti brandos egzaminų. „Atsižvelgiant į informacinių technologijų naudojimo organizuojant ir vykdant brandos egzaminus teikiamas galimybes, nuo 2006 metų abiturientams leidžiama vėliau apsispręsti dėl numatomų laikyti brandos egzaminų dalykų ir jų tipų. Egzaminus galima rinktis iki kovo 1 d.“, - sako Nacionalinio egzaminų centro direktorius Vidmantas Jurgaitis. Ankstesniais metais...
Mūsų mokykla - jauniausia rajone - atidaryta 1984 metų rugsėjo 1 dieną kaip Zarasų 2-oji vidurinė mokykla. Buvo sukomplektuotos 22 klasės, mokytis susirinko 519 moksleivių, pradėjo dirbti 34 mokytojai, iš kurių šiandien tebesidarbuoja 14. Pirmuoju mokyklos direktoriumi tapo Stanislovas Kaulavičius. Nuo pat pirmųjų gyvavimo metų mokyklos kolektyvas buvo lenktyniavimo tarp įstaigų nugalėtoju, pelnė ne vieną apdovanojimą, sėkmingai pasirodė įvairiose apžiūrose, konkursuose. Per 1984 – 1993 metų laikotarpį mokyklą baigė 5 aukso ir 21 sidabro medalininkas (tuomet buvo tokie apdovanojimai už labai gerą mokymąsi)....
Mokykloje mokosi 343 moksleiviai. Iš jų 154 mergaitės ir 189 berniukai. Mokykloje yra 20 klasių. 2003 metų rugsėjo 1 dienai mokykloje planuojama tik viena pirma klasė. Mokinių skaičius mokykloje mažėja, tad mokykla natūraliai taps pagrindine. Savivaldybės tarybos patvirtinta mokyklų pertvarkymo ir atnaujinimo atrankos komisija, atsižvelgdama į LR Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytus kriterijus, atrinko mūsų mokyklą dalyvauti Lietuvos Švietimo įstaigų tinklo pertvarkymo ir atnaujinimo programoje. Mokykla reorganizuojama į pagrindinę mokyklą. Numatoma renovacijos data - 2004 m....
Po sujungimo S. Kovalevskajos vidurinė mokykla išsaugojo geras mokyklos tradicijas: pagilintas matematikos, dailės, lietuvių kalbos, vokiečių kalbos, provoslavų religijos mokymas. Nuo 1999/2000 metų Sofijos Kovalevskajos mokykla dalyvavo profilinio mokymo eksperimente. XI-osios klasės rinkosi humaritarinį ar realinį profilį. 2002-asiais metais prie S. Kovalevskajos vidurinės mokyklos buvo prijungta “Verdenės” vidurinė mokykla. 52-oji vidurinė mokykla buvo įkurta 1981 metais. Šioje mokykloje didžiausias mokinių skaičius – 1300. Iš pradžių mokykla buvo rusų-lietuvių. Mokykla dalyvavo profilinio mokymosi eksperimente, veikė muzikos studija 7-erių metų mokymosi kursas, estetinio ugdymo studija...
Vilniaus vidurinė mokykla „Lietuvių namai“ pirmuosius mokslo metus pradėjo 1990-ųjų spalio 1-ąją. Į šios mokyklos I-X klases priimami lietuvių kilmės vaikai, kurių tėvai gyvena už Lietuvos Respublikos ribų. „Lietuvių namų“ mokykloje jie gyvena ir mokosi pagal Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų mokymo planus ir programas. Baigusiems dvylika klasių, išduodamas brandos atestatas, devynias – pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas. Dauguma buvusių abiturientų tęsia mokslą Lietuvos aukštosiose bei aukštesniosiose mokyklose. Mokykloje yra dėstomųjų dalykų mokomieji kabinetai, sporto salė. Su mokiniais dirba kvalifikuoti pedagogai. Mokyklos bendrabutyje moksleiviai gyvena po...
Vilniaus Šolom - Aleichemo vidurinė mokykla buvo įkurta 1989m. spalio mėn. Tai yra vienintelė valstybinė žydų mokykla Lietuvoje. Šiuo metu mokykloje mokosi 200 vaikų 7-16 metų amžiaus. 2002 metais mokyklą po 60 metų baigia pirmoji žydų abiturientų laida. Mokykloje pagrindiniai dalykai dėstomi lietuvių kalba, o žydiškų dalykų koncentrą sudaro hebrajų kalba, žydų istorija, žydų tradicijos ir tikyba. Vilniaus Šolomo Aleichemo vidurinė mokykla yra pasaulietinė. Mokykloje yra švenčiamos visos žydų religinės šventės. Mokyklai yra suteikta teisė dirbti pagal žydų švenčių kalendorių. Mokykloje dėstoma sustiprinta...
