Kaip įveikti šizofreniją?

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Šizofrenijos gydymo pagrindas – medikamentai, vadinami antipsichotikais. Jų nauda aiškiai įrodyta. Tačiau bene didžiausia sėkmingo šizofrenijos gydymo problema ir yra ta, kad vaistų pacientai vartoja ne visada, per trumpai ar netinkamomis dozėmis. Žinoma, bet kuriam žmogui, kuris serga lėtine liga, nuolat vartoti vaistų nėra paprasta – tai atrodo didžiulė našta ir sergant daugeliu vidaus ligų, pvz., širdies ligomis ar diabetu. Žmonėms, sergantiems šizofrenija, kurie suvartoja mažiau nei 70 proc. jiems skirtų medikamentų dozės, pasireiškia sunkesni ligos simptomai, yra didesnė tikimybė, kad vėl teks gultis į ligoninę. Daugelis žmonių, kol apsisprendžia vartoti vaistų, jau būna patyrę keletą ligos atkryčių, kurių metu tarsi „iškrenta iš gyvenimo“. Dažnai žmonės nenori vartoti medikamentų ir dėl nemalonių nepageidaujamų poveikių: nerimo, dėl ko norisi nuolat judėti, raumenų sustingimo, drebėjimo ir kitų judesių, kurių negali kontroliuoti; svorio augimo; nuovargio ar silpnumo, sumažėjusio susidomėjimo seksu, erekcijos ar orgazmo sutrikimų; neigiamo poveikio širdžiai ir kt. Senosios kartos, dar žinomi kaip „klasikiniai“ antipsichotikai, sukelia daugiau nepageidaujamų poveikių nei naujosios kartos, arba „atipiniai“ antipsichotikai.

Kaip atpažinti kvaišalų vartotojus?

Kaip atpažinti kvaišalų vartotojus?
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Šiandien daugelį tėvų jaudina klausimas, ar jų atžala - arba vaikų draugai - nevartoja narkotikų ir nepatiria "blogos įtakos". Tėvams tai rūpi todėl, kad laiku galėtų ištraukti vaiką iš narkomanijos liūno, vaikams tai padeda atpažinti vartojančius paauglius. Taigi, kokie tipiško narkomano išoriniai ir elgesio požymiai? 1. Nenatūraliai siauri arba išsiplėtę vyzdžiai, sutinusios plaštakos, tamsūs, pažeisti dantys. 2. Nepriklausomai nuo oro sąlygų, rengimasis ilgas rankoves turinčius drabužius - taip nuo aplinkinių slepiami adatų dūrių pėdsakai. 3. Nevikrumas, gremėzdiškumas, "sunki", nerišli kalba, nors iš burnos ir nesklinda alkoholio kvapas; net į paprastą klausimą dažnai atsakoma po ilgesnės pauzės.

AA: 44 klausimai I dalis

Alkoholizmas
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kaip nustatyti, ar aš tikrai esu alkoholikas? Tai nustatyti galite tik jūs pats. Daugelis dabartinių AA narių prisimena, kaip jiems būdavo sakoma, kad jie ne alkoholikai, ir patariama tiesiog ugdyti valią, pakeisti aplinką, daugiau ilsėtis arba imtis kokios nors naujos veiklos. Bet pagaliau tie žmonės vis tiek kreipdavosi į AA, nes širdies gilumoje suprato, kad alkoholis juos įveikė, ir būdavo pasirengę išbandyti bet ką, kad tik galėtų išsivaduoti nuo neįveikiamo potraukio gerti. Kai kurie iš tų žmonių patyrė sunkius išmėginimus, kol suprato, kad alkoholis ne jiems. Jie visiškai puolė, alkoholis privedė juos iki vagysčių, melo, išdavysčių, o kartais net žmogžudysčių. Jie blogai atlikdavo savo pareigas darbe, o namuose tapo nebepakenčiami. Jais visiškai nebebuvo galima pasitikėti. Jie alino save dvasiniai ir fiziniai. Tačiau tarp tų, kurie kreipėsi į AA, būdavo ir kitokių, su ganėtinai padoriomis biografijomis. Jie niekada nebuvo sėdėję kalėjime, priverstinai gydomi, ir jų besaikio gėrimo nepastebėdavo nei draugai, nei artimieji. Tačiau kuo aiškiau jie imdavo suprasti, kas yra alkoholizmas, tuo baisesnė jiems atrodydavo ateitis, ir jie atėjo į AA draugiją nelaukę, kol liga dar labiau progresuos. "Saikingas alkoholizmas" - tik iliuzija. Ir tik pats žmogus gali nustatyti, ar jis priklausomas nuo alkoholio, ar ne.

AA: 44 klausimai II dalis

Alkoholizmas
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Yra daug įvairių nuomonių šiuo klausimu. Kalbant apie AA narius, dauguma jų mano, kad alkoholizmas - liga, kuri progresuoja, jos negalima visiškai išgydyti, bet ji, kaip ir daugelis kitų ligų, gali būti sustabdyta. Todėl daugelis AA narių galvoja, kad šios ligos yra dvi priežastys: fizinis potraukis ir psichinė priklausomybė nuo alkoholio, ir kad, nepaisant šios ligos pasekmių, išgydyti ją tik valios pastangomis neįmanoma. Tie alkoholikai, kurie prieš ateidami į AA draugiją daugelį kartų nesėkmingai mėgino mesti gerti, ima manyti, kad jie neturi valios, o galbūt net psichinės pusiausvyros. AA požiūris į alkoholizmą kitoks. Čia manoma, jog alkoholikai yra ligoniai, turintys galimybę sveikti, jeigu laikysis paprasčiausios gydymosi nuo alkoholizmo programos. Jos praktinę naudą patvirtina daugiau kaip du milijonai ja pasinaudojusių vyrų ir moterų. Alkoholizmas kaip ir bet kuri kita liga neturi nieko amoralaus. Ir jeigu žmogus susirgo, tai visiškai nebesvarbu, turi jis valią ar ne, todėl kad liga atėmė iš jo pasirinkimo galimybę gerti ar negerti. Svarbu tik, kad žmogus pripažintų, jog jis serga, ir pasinaudotų siūloma pagalba. Taip pat reikia ir didelio noro pasveikti, nes patirtis rodo, kad AA programa sėkmingiau veikia tais atvejais, kai alkoholikai nuoširdžiai stengiasi mesti gerti. Kai žmonės patys aiškiai nežino, ar jie nori mesti gerti, programa jiems dažnu atveju padeda mažiau.

Pagyvenusių žmonių elgesio ir psichologinių sutrikimų gydymas bendrojoje praktikoje

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Vyresnio amžiaus pacientų ažitacija bei priešiškumas yra svarbi klinikinė problema, nesvarbu, ar ji pasireiškia slaugos namuose, ligoninėje, ar pacientų namuose, kai jie gyvena kartu su suaugusiais vaikais ar anūkais. Kadangi senstant daugėja įvairios kilmės demencijų, Lietuvoje kiekvienam BPG tektų nuo kelių iki keliolikos tokių pacientų. Be to, svarbu pažymėti, kad vyresnio amžiaus žmonėms minėti simptomai dažnai pasireiškia dar nesant pakankamai požymių nustatyti senatvinei silpnaprotystei, todėl besiskundžiančių jais iš tiesų yra nemažai, tačiau galbūt ir į tai kreipiamas per mažas dėmesys. Senyvo amžiaus pacientų elgesio sutrikimai pasireiškia šiais simptomais: fizine ir/ar žodine agresija, hiper ar hipoaktyvumu, triukšmingumu, sujaudinimu ir pan. Pagrindiniai psichologiniai simptomai yra nerimas, padidėjęs dirglumas, priešiškumas, depresija, haliucinacijos, miego sutrikimai, apatija ir pan. Elgesio sutrikimai dažniausiai gali būti identifikuojami stebint pacientą, psichologiniai simptomai diagnozuojami apklausiant pacientą, jo artimuosius bei slaugantį personalą.

Amžius - ne priežastis jausti psichologinį diskomfortą

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Vyresnio amžiaus žmonių psichikos sutrikimai skirstomi į organinius (juos sukelia pačių smegenų patologiniai pokyčiai) ir funkcinius. Funkciniai sutrikimai dažniausiai yra įvairūs emociniai sutrikimai, juos nulemia įvairūs senyvame amžiuje patiriami stresai. Stresų seni žmonės patiria tikrai daug. Visų pirma - tai įvairios netektys. Netenkama bendraamžių draugų ir pažįstamų, sutuoktinių. Netenkama buvusio statuso ar prestižo. Reikia susitaikyti su blogėjančia fizine sveikata, mažėjančiu savarankiškumu. Neretai tenka keisti gyvenamąją vietą, apsigyventi pas vaikus ar globos namuose, o tai dažniausiai yra labai sunku. Be galo daug emocinės ir fizinės energijos pareikalauja susitaikymas su netektimis, prisitaikymas prie pokyčių. Dėl to padidėja jautrumas, atsiranda dirglumas, gali sutrikti miegas. Mažėja pakantumas, tolerantiškumas, gali padidėti agresyvumas. Vyresnio amžiaus žmonės tampa nepasitikintys, įtaresni, pasireiškia nuotaikų kaitos. Visa tai gali būti tik nemalonūs ir neryškūs simptomai, bloginantys gyvenimo kokybę. Jie nebūtinai būna tokie, kad būtų galima nustatyti psichikos ligą. Būtent tokiais atvejais žmonės neretai lieka be pagalbos, nes minėtus simptomus artimieji ir net patys žmonės “nurašo” savo amžiui, galvodami, kad “kitaip jau nebus”, “laikas negrįžtamai pakeičia žmones”, “reikia su tuo susitaikyti, kad ir kaip nemalonu”.

Depresijos gydymas SSRI grupės vaistu, veikiančiu CNS

Pencil Drawing Of Woman Face Photo
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Būdingiausi sezoninės depresijos (SD) simptomai: mieguistumas, prastas miegas, greitas nuovargis, sunkumas rankose, kojose, energijos stoka, dirglumas, negalėjimas susikaupti, padidėjęs apetitas (ypač saldumynams), augantis svoris, nepasitenkinimas veikla, kuri anksčiau teikė džiaugsmo. Tyrėjai pastebėjo, kad į gydytojus kreipiamasi tik praėjus 5-10 metų po pirmojo depresijos epizodo. Tiek laiko prireikia, kad žmogus patikėtų negalavimo sezoniškumu ir pastovumu.Hipotezė, depresijų kilmę aiškinanti biogeninių aminų trūkumu, nurodo serotonino, noradrenalino stoką sinapsiniame plyšyje ir posinapsiniuose receptoriuose. Depresijų metu gali sutrikti neurotransmiterių (NT) sintezė, jų išsiskyrimas iš neuronų, padidėti fermentinis aktyvumas ar pagreitėti NT inaktyvumas. Šiuolaikinių tyrimų dėka ši hipotezė buvo papildyta padidėjusio receptorių jautrio teorija, pagal kurią noradrenalino (NA) ir serotonino trūkumas sukelia antrinius receptorių pokyčius: padaugėja posinapsinių receptorių, padidėja jų jautris.Aiškinimas, kad depresiją lemia 5-HT ar NA stygius, yra ribotas ir nepakankamas. Manoma, kad svarbūs yra ir kiti NT. Esant depresijoms, sutrinka sudėtingas neurotransmisijos mechanizmas.

Senyvo amžiaus pacientų agresyvaus elgesio gydymas tiapridu

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Sergant silpnaprotyste vėlyvajame amžiuje neretai pasireiškia neadekvatus ir perdėtas motorinis ar žodinis aktyvumas bei būdingas vidinės įtampos jausmas ir agresyvus elgesys. Švelnesnių tokio elgesio “variacijų” epizodiškai gali atsirasti esant ir nestipriems pažintinės veiklos sutrikimams. Daugelis tyrėjų nurodo, kad agresyvus elgesys dažniau tampa pagrindine slaugą ir bendravimą trikdančia problema negu pacientų pažintinės veiklos sutrikimai. JAV išleistame praktiniame rankvedyje pykčio ir ažitacijos reakcijos skirstomos į du tipus. I tipo – tai lengvo, švelnaus pykčio reakcijos, kurių metu nebūna fizinės agresijos. Dažniausiai tai gali būti epizodinės būsenos, susijusios tik su tam tikromis buitinėmis situacijomis, pvz., atsisakymas praustis, maudytis, keltis iš lovos ir pan. Tačiau tai gali būti ir dažnos, pasikartojančios pykčio reakcijos, pasireiškiančios esant įvairioms gyvenimo ir buities situacijoms. II tipo – tai stipraus pykčio su fizine agresija reakcijos: stūmimas ar kirtimas per rankas maitinant ar paduodant maistą; slaugytojo stumdymas, rūbų ar kūno draskymas, beprasmis barimasis ir garsus ilgai trunkantis šaukimas. Gydant tiek ūmines, tiek lėtines agresyvaus elgesio būsenas iki šiol dažnai skiriama vaistų nuo psichozės. Tačiau pastaraisiais metais senosios kartos neuroleptikai (haloperidolis, tioridazinas, chlorpromazinas) dėl jų šalutinių poveikių vartojami vis rečiau.

Savižudybė

A short series on suicide. step 1: curiosity.
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Savižudybė - reikšminga mirties priežastis daugelyje vakarų šalių, kai kuriais atvejais jų būna daugiau nei mirčių auto avarijose per metus. Dauguma šalių išleidžia didžiulius kiekius lėšų kelių saugumui užtikrinti, bet mažai skiria savižudybių ir būdų joms išvengti tyrimams, o taip pat žmonių mokymui kaip išspręsti savo problemas.
Bandymai žudytis, mintys apie savižudybę dažnai yra požymis, kad žmogus nepajėgia susidoroti, dažniausiai dėl kokio nors įvykio ar eilės įvykių, kurie jam yra labai traumuojantys ar kankinantys. Dažniausiai šitie įvykiai praeis, jų poveikis galės būti sušvelnintas arba jų neįveikiamumas palaipsniui išnyks, jei žmogus galės priimti konstruktyvius sprendimus apie savo elgesį krizinėje situacijoje, kai ji yra pačioje blogiausioje stadijoje. Kadangi tai gali būti labai sunku, šis straipsniukas yra bandymas pagilinti žinias apie savižudybes, kad galėtume lengviau suprasti ir padėti kitiems žmonėms krizės metu, o taip pat kaip patiems ieškoti pagalbos arba priimti geresnius sprendimus.

Alkoholizmas: išankstinės nuostatos ir faktai

Alkoholizmas
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Išankstinės nuostatos visuomet paviršutiniškos, apibendrinimai vienpusiai. O šiuo atveju reikalinga įžvalga bei diferencijavimas. Alkoholizmas kaip liga per daug įvairialypė, kad būtų galima taip supaprastinti. Kai kalbame apie sergantį alkoholizmu, niekuomet neturėtume pamiršti, kad visais atvejais susiduriame su konkrečiu žmogumi bei jo individualia patirtimi. Pakalbėkime apie abiejų nuostatų turinį. Pirmoji išankstinė nuostata (alkoholikai yra valkatos; silpnavaliai, nepastovūs, asocialūs...) atsiranda tada, kai nedidelės, radikaliu elgesiu pasižyminčios grupės bruožai perkeliami visiems. Žinoma, yra alkoholikų, kurie dėl alkoholizmo ar kitų priežasčių nusigyveno ir nesugeba susivaldyti. Tačiau dauguma pacientų ne tokie ir ateina iš gana tvarkingos aplinkos. Alkoholizmas – liga kaip ir daugybė kitų. Visgi nenoriu, kad susidarytų vaizdas, jog bandau nupiešti objektyvesnį ar net susižavėjimo vertą alkoholiko paveikslą. Todėl sakau tik tiek: alkoholizmu sergantis yra toks žmogus, kuris pateko į didelę bėdą; jam gresia pavojus sugriauti paties ir savo šeimos gyvenimą, nors dažniausiai jis visai to net nesuvokia. Norint jam padėti išsikapstyti iš tos bėdos, reikia rimtai vertinti šią ligą. Tam būtina keisti požiūrį, kad alkoholikas būtinai socialiai nevisavertis. Šis požiūris tik dar labiau jį izoliuoja. Taip pat ir alkoholikas tokios nuomonės turėtų atsisakyti, kadangi būtent jis griežčiausiai save vertina bei smarkiausiai kaltina. Tačiau nuo ko pradėti, kai savęs kaltintojas esi tu pats?

Alkoholiai (referatas)

Alkoholizmas
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Alkoholio vartojimas seniai yra viena iš pačių didžiausių žmonijos problemų. Anksčiau gerti alkoholį buvo tik vyrų “privilegija”, dabar, kaip bebūtų skaudu, svaiginasi moterys ir net paaugliai. Padidėjusiam alkoholinių gėrimų vartojimui didėlę įtaką turi ir prasta Lietuvos ekonominė padėtis. Dažnas nesusimąsto, kokį poveikį turi alkoholis jo organizmui, mato tik momentinius pakitimus - “apsinešimą”, apsvaigimą, “gerumo jausmą”. Tačiau mažai kas susimąsto, kokį iš pat pradžių nematomą, tačiau stiprų poveikį alkoholis daro jo organizmui, kad alkoholio vartojimas galbūt atsilieps senatvėje, o gal jos ir nebe sulauks. Alkoholiai (arabiškai al kuhl-stibio milteliai), angliavandenilių dariniai, kurių molekulėje vienas ar keli vandenilio atomai pakeisti hidroksilo grupėmis. Hidroksilo grupė –OH yra alkoholių funkcinė grupė. Pagal hidroksilių skaičių molekulėje alkoholiai skirstomi į monohidroksilius, dihidroksilius (glikolius), trihidroksilius (pvz., glicerinas) ir polihidroksilius (poliolius, pvz., sorbitas).

Mokykla be narkotikų: Psichiką stimuliuojančios medžiagos

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Nikotinas. Išvaizda: bespalvis, aštraus kvapo, tirpstantis vandenyje, riebaluose skystis. Ore ruduoja. Labai nuodingas. Jo tabake yra 0,7-4,8 proc. Mirtina dozė - 50-160 mg. Grynas nevartojamas. Išskiriamas iš tabako ir įeina į tabako gaminių sudėtį. Vartojimas: rūkomas, čiulpiamas, kramtomas, uostomas, patenka į organizmą per kvėpavimo takų, burnos gleivinę, odą. Krekas. Išvaizda: pilkšvai baltų ar gelsvų vaškingų trupinėlių, dribsnių formos, akytu paviršiumi, taip aliejaus ar riebalų konsistencijos. Vartojimas: rūkomas naudojant pypkes arba gaminamos cigaretės.