Aplenktos kauno gimnastės
|

Aplenktos kauno gimnastės

Vilniuje vyko Lietuvos meninės gimnastikos taurės varžybos, kuriose kovojo suaugusios sportininkės (gimusios 1989 metais ir anksčiau) bei jaunės (gimusios 1990 metais ir vėliau). Visus suaugusių dalyvių prizininkių pakylos laiptelius okupavo vilnietės: Ieva Urenceva (82,6 balo), Jelena Koroliova (81,4) ir Gintarė Pivoriūtė (80,3). Per metus labai progresavusi klaipėdietė Gintarė Pčalinaitė (trenerė Valentina Bagrijeva) kartu su vilniete Dovile Krupėnaite pasidalijo 4 ir 5 vietas. Abi gimnastės turi po 73,3 balo. Praėjusiais metais klaipėdietė buvo tik devinta. Tik dviejose rungtyse iš keturių dalyvavusi Agnė Kurmanavičiūtė užėmė 11 vietą. Iš viso vyriausių dalyvių grupėje varžėsi 15 sportininkių. Trenerė V.Bagrijeva buvo patenkinta Vaiva Stonkute. Jaunių grupėje į priekį praleidusi tik vilnietę Liną Papartytę (pelnė 77,2 balo) mūsų gimnastė užėmė antrą vietą – 73,5. Taip pat pačių geriausių žodžių nusipelnė ir Greta Laučkaitė. Ji praėjusiais metais nepateko net į dvyliktuką, o šįmet pasidalijo 5-6 vietas.

Krepšinio šou kuria ir šokėjos
|

Krepšinio šou kuria ir šokėjos

Kone pirmosios krepšinio aistruolius linksminti pradėjo Klaipėdos universiteto ritminės gimnastikos studentės. Prieš 7 metus merginas į grupę subūrė Klaipėdos universiteto ritminės gimnastikos dėstytoja Bronė Švitrienė. “Pastebėjau, kad tarp studenčių yra gabių merginų, galinčių užs Šimti ne vien ritmine gimnastika. Atrinkau gabiausias, prisimena Švitrienė. – Pirmas mūsų pasirodymas vyko universitete. Ten paneles pastebėjo Klaipėdos krepšinio klubo “Neptūnas” vadovai ir pakvietė šokti per varžybų pertraukas”. Po sėkmingo debiuto klaipėdietės sulaukdavo vis daugiau pasiūlymų, jos pirmosios dalyvavo LKL “ėvaigždžių dienoje”. Tobulindama judesius ir siekdama geresnių rezultatų, šokių grupės vadovė atrinko geriausias merginas: “Galvojau apie perspektyvą ir nusprendžiau, kad grupėje turi likti tik gabios, profesionalios sportininkės. Šiuo metu pas mus šoka 10 merginų, keturios jų – Lietuvos meninės gimnastikos rinktinės narės. Viena grupės lyderių – Irina Nikitina – sportinės gimnastikos meistrė, pernai ji tapo Baltijos šalių akrobatikos čempione”.
Iš 10 grupės narių aikštelėje dažniausiai pasirodo 6 ar 7 merginos. Kurios gimnastės dalyvauja, priklauso nuo renginio svarbos: rimtose rungtynėse, kurias stebi didelė auditorija, šoka geriausios, per vietinės reikšmės varžybas žiūrovus linksmina naujokės.

Visuotinė pagarba ir meilė – žirgui
|

Visuotinė pagarba ir meilė – žirgui

Į geriausių JAV sportininkų sąrašą nuo šiol galima įtraukti ir žirgo vardą, nes visa šalis eina iš proto dėl traumą patyrusio ristūno. Geriausiam JAV žirgui Barbaro plūste plūsta siuntiniai su vaisiais ir gėlės. Tai ristūnas, laimėjęs prestižines Kentukio lenktynes. Jis laimėjo visas šešias varžybas, o startuodamas septintosiose nesėkmingai griuvo ir net 3 vietose susilaužė koją. Populiaraus žirgo nesėkmė itin sujaudino amerikiečius. Prie Georgo Widenerio ligoninės, skirtos dideliems gyvūnams, pagrindinio įėjimo ir intensyvios priežiūros palatos jie prinešė rožių ir obuolių, įvairiausių atviručių, į ligoninę plūsta ristūną palaikantys paprasti ir elektroniniai laiškai. Vaisių būta tiek daug, kad juos teko išdalyti kitiems žirgams. “Aš tokių dalykų dar niekada nesu matęs. Sakytum, čia būtų gydomas karalius”, – stebėjosi ligoninės apsaugos pareigūnas. Barbaro dabar tikrai prilygsta karaliui. Kai kas meilę žirgui išreiškė kitaip – palaikymo šūkiais išmargino savo automobilius. “Tai turėtų teigiamai paveikti visą žirgų sportą”, – sakė Barbaro savininkas Roy’us Jacksonas. Jis negalėjo paaiškinti tokios amerikiečių meilės savo žirgui.

Gimnastė popscenoje
|

Gimnastė popscenoje

Šešiolikmetė nealina savęs dietomis, tačiau per treniruotes pluša sąžiningai. Moksleivė Ieva Šatkutė per šešiolika savo gyvenimo metų spėjo įsitikinti, kad gyvenime gali pasiekti daug ką. “Tereikia labai norėti ir dėti labai daug pastangų”, – sakė kaunietė. Viskas prasidėjo nuo to, kad dar mažą mergaitę mamai tekdavo vestis drauge į meninės gimnastikos užsiėmimus. Straipsnio herojės mama – sportinės gimnastikos choreografė ir trenerė, parengusi daug profesionalių sportininkų, o tėtis – buvęs lengvaatletis, šiuo metu užsiiminėjantis boksu. Anot Ievos, augant sportininkų šeimoje ir jai buvo išugdyta meilė sportui. Gimnastika ji susidomėjo būdama visai maža mergaite, kai per televizorių pamatė su kaspinais šokančias moteris. “Man buvo taip gražu, kad ant pagaliuko užsivyniodavau tualetinio popieriaus ir lakstydavau po kambarius”,- pasakojo Ieva. Nuo penkerių metų ją jau buvo galima sutikti sporto salėje. Nuo aštuonerių Ieva pakeitė trenerę, kuri sudomino menine gimnastika. Stengdamasi gerai atlikti ne visada lengvus pratimus mergaitė nugalėjo daugelyje čempionatų ir konkursų. Prieš dešimt metų ji pirmą kartą tapo Lietuvos čempione, o dalyvaudama Europos meninės gimnastikos čempionate Tišnove, Čekijoje, 2002 metais užėmė keturioliktąją vietą. Po metų tarptautiniame čempionate Ieva pateko į geriausiųjų trejetuką.

Špagatas – kaip du kart du
|

Špagatas – kaip du kart du

Sportas – puikus laisvalaikio praleidimo būdas. Vieni sportuodami siekia gerai praleisti laiką, kiti stengiasi visiškai atsipalaiduoti, pailsėti, treti sportuoja norėdami tobulinti savo kūno formas. Mūsų pakalbinta „Ąžuolyno“ gimnazijoje besimokanti dešimtokė Greta Laučkaitė puikiai išmano meninę gimnastiką. Grakštus, ritmingas ir dinamiškas judesys – tik vienas iš gimnastikos bruožų. Tai sporto šaka, jungianti sportą ir meną, pritraukianti milijonus gerbėjų. – Kiek laiko užsiiminėji menine gimnastika? – Nuo pat vaikystės aktyviai sportavau. Lankiau baseiną, tenisą, šokius. Kartą mama pasiūlė nueiti į gimnastikos treniruotę. Man patiko. Iš tiesų meninę gimnastiką reikia pradėti lankyti kuo anksčiau, kol dar kaulai nėra visiškai susiformavę. Dažnai mergaitės pradeda lankyti nuo ketverių metukų. O aš pradėjau aštuonerių – per vėlai, tad teko labai stengtis, kol pasiekiau gerų rezultatų. – Kiek šiam užsiėmimui skiri laiko? Ar nenukenčia mokslas? – Treniruotės vyksta šešis kartus per savaitę po tris valandas. Po užsiėmimų grįžtu pavargusi. Namų darbų užduoda labai daug, todėl dažnai neužtenka jėgų jiems visiems atlikti. Varžybų metu net tenka praleisti pamokas.

Badmintono istorija Lietuvoje
|

Badmintono istorija Lietuvoje

Badmintonas Lietuvoje pradėtas žaisti po 1957 metų. Tais metais Maskvoje vyko pasaulinis jaunimo ir studentų festivalis. Festivalio programoje buvo ir lig tol nematyta sporto šaka – badmintonas, kurį virtuoziškai žaidė į festivalį atvykę kinai. Vėliau jis pasiekė ir Lietuvą. 1962 metais buvo įkurta Lietuvos badmintono federacija, pradėti rengti ir šalies čempionatai. Atkūrus nepriklausomybę, po kelerių metų – 1992 metais Lietuva buvo priimta ir į Tarptautinę badmintono federaciją. Lietuviai pradėjo dalyvauti beveik visose oficialiose pasaulio ir Europos varžybose. Aukščiausias mūsų badmintoninkų laimėjimas – kaunietės Aušrinės Gabrėnaitės bronzos medalis Europos jaunimo čempionate Anglijoje 1989 metais (dar tada TSRS rinktinės sudėtyje). Šiuo metu kitas kaunietis Aivaras Kvedarauskas pateko į stipriausių pasaulio badmintoninkų šimtuką. Turime ir jaunų perspektyvių žaidėjų (Dainius Mikalauskas, Mindaugas Dabašinskas, Deividas Butkus ir Kęstutis Navickas iš Kauno, Erika Milikauskaitė, Ugnė Urbonaitė ir Ramūnas Bilius iš Kelmės, Neringa Karosaitė, Kristina Dovidaitytė ir Vilius Bulvydas iš Klaipėdos, Egidija Laurišaitė ir Akvilė Stapušaitytė iš Tauragės, Romanas Lesovodskis iš Vilniaus ir kt.). Badmintonas nuo 1992 metų yra ir olimpinių žaidynių programoje. Lietuviai olimpiadoje badmintono dar nežaidė.

Plaukimas olimpinėse žaidynėse
|

Plaukimas olimpinėse žaidynėse

Nuo pat pirmųjų šiuolaikinių olimpinių žaidynių (1986 m.) į jų programą buvo įtrauktos plaukimo varžybos. Olimpinių žaidynių plaukimo programa keitėsi. Kito ir sportinių plaukimo būdų technika. Treneriai ir sportininkai ieškojo naujų plaukimo technikos variantų, kad pasiektų didesnį plaukimo greitį varžybose ir įrodytų savo pranašumą prieš kitus plaukikus. I olimpinėse žaidynėse Atėnuose (Graikija) sportininkai plaukė banguotoje atviroje Viduržemio jūros įlankoje, vandens temperatūra tesiekė +130 C. Buvo rungtyniaujama 100, 500, ir 1200 m nuotoliuose bei graikų prašymu buvo įtrauktas 100 m plaukimas su jūreiviška apranga. Pirmieji olimpiečiai plaukė šiais laikais sportiniame plaukime nenaudojamais plaukimo būdais ,,overarm“ (t.y. plaukimas šonu, kai viena ranka pernešama oru, kita atlieka judesį brasu po vandeniu, o kojos – ,,žirklėmis’) bei ,,tredžen“ (pakaitomis abi rankos pernešamos virš vandens, kojos ,,žirklėmis“). Kiti buvo įvaldę klasikinio braso techniką. Du aukso medalius laimėjo vengras Alfredas Hajošas: 100 m rungtį jis įveikė per 1 min. 22,2 sek., o 1200 m – per 18 min. 22,2 sek. Daugelis plaukikų nebaigė ilgo nuotolio, be to ir teisėjai nesugebėjo fiksuoti visų dalyvių laikų, nustatydavo tik užimtą vietą.

Vandensvydis
|

Vandensvydis

Kiekvieną komandą sudaro septyni pagrindiniai žaidėjai (vienas jų – vartininkas) ir šeši atsarginiai žaidėjai (vienas jų gali būti antrasis vartininkas). Nė vienas žaidėjas negali kojomis liesti baseino dugno. Draudžiama laikyti kamuolį abiem rankomis ir smūgiuoti kumščiu. Tai gali daryti tik vartininkas. Rungtynes sudaro keturi kėliniai po septynias minutes ir dvi pertraukos tarp kėlinių po dvi minutes. Kai teisėjas sušvilpia, laikrodis sustoja. Įvartis įskaitomas, kai kamuolys praskrieja vartų liniją. Laimi ta komanda, kuri įmuša daugiausiai įvarčių per visus keturis kėlinius.

Beisbolo istorija
|

Beisbolo istorija

Kaip žaidimas beisbolas atsirado prieš daugiau kaip 160 metų. Beisbolo kilmė neaiški. Kai kurie šaltiniai teigia, kad beisbolas yra kilęs iš seno anglų žaidimo “rounders”, kurio įvairios variacijos buvo žaidžiamos Amerikoje anglų kolonizacijos laikotarpiu. Kiti šaltiniai teigia, kad beisbolo panašumas į anglų žaidimą yra atsitiktinis, ir, kad beisbolo šaknys Jungtinėse Amerikos Valstijose, tikriausiai Cooperstown, New York, 1839 metais, kai Abner Doubleday (vėliau JAV armijos generolas) sugalvojo žaidimo schemą. Apie XIX a. pradžią žaidimas, žinomas “Vienos senos katės” pavadinimu (“One Old Cat”), tapo populiarus tarp moksleivių. Šiaurės Atlanto valstijose žaidimą žaisdavo trys berniukai. Kiekvienas gaudydavo ir atmušdavo kamuoliuką paeiliui. Atmušėjas pelnydavo tašką, kai nubėgdavo iki vienos bazės ir grįždavo atgal, neišmuštas iš žaidimo. “Dvi senos katės” (Two Old Cat”), “Trys senos katės” (Three Old Cat”), “Keturios senos katės” (Four Old Cat”) buvo šio žaidimo modifikacijos, kai žaisdavo atitinkamai 4, 6 ar 8 žaidėjai.

Rankinio raida Lietuvoje
|

Rankinio raida Lietuvoje

1927m. rugsėjo mėnesį Klaipėdoje įvyko rankinio turnyras, kurį pravedė Gimnastikos sporto klubas MTV. 1931m. rugsėjo 28d. Kaune LFLS stadione vykusioje moterų sporto šventėje “jo užbaigai mūsų moterys parodė naują žaidimą – handbolį”. Taip rašė to meto laikraščio “Mūsų sportas” Nr.27 numeryje. Deja, prieškario Lietuvoje nebuvo pravestos nė vienos oficialios rungtynės bei šalies čempionatas. 1954m. spalio 3d. Vilniuje įvyko oficialios rankinio (11X11) rungtynės. 1955m. pravestos pirmosios Lietuvos taurės rankinio (11X11) varžybos. Tais pačiais metais Rygoje Kauno vyrų komanda pirmą kartą sąjunginiame rankinio (11X11) turnyre užėmė ketvirtąją vietą. 1956m. pravestas pirmasis Lietuvos rankinio (11X11) čempionatas. 1957m. ir 1960m. Kauno “Žalgirio” moterų komanda laimėjo TSRS rankinio (11X11) čempionato aukso medalius. 1958m. Kaune įvyko pirmosios tarptautinės moterų rankinio (7X7) rungtynės. 1961m. Kauno “Žalgirio” moterų rankinio komanda pirmą kartą dalyvavo Europos čempionių taurės turnyre. 1963m. Kauno “Atleto” vyrų rankinio komanda tapo TSRS čempionais. 1965m. Lietuvos moterų rinktinė laimėjo VII sąjunginės profsąjungų spartakiados aukso medalius. 1966m. ir 1967m. Kauno “Žalgirio” moterų rankinio komanda nugalėjo TSRS čempionatuose. 1967m. ir 1968m. Kauno “Žalgirio” moterų rankinio komanda laimėjo Europos taurę. 1978m. Kauno “Žalgirio” rankininkės pelnė TSRS taurę.