Kas nukniaukė Lietuvos garbę?

Nestabilumas partijose tiesiogiai veikia valstybės valdymą
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kai Mikė Pūkuotukas paklausė Asilo Nulėpausio, kas atsitiko su jo uodega, anas nusistebėjo: o kas jai galėjo atsitikti? Jos nebėra, - pranešė Mikė Pūkuotukas. Tu esi tikras? - pasitikslino Nulėpausis. “Matai, - atsakė Pūkuotukas. - Uodega arba būna arba nebūna. Čia apsirikti neįmanoma. O tavosios nėra”. Apsižiūrėjęs Nulėpausis liūdnai atsiduso: “Ko gero, tavo teisybė” “Žinoma, mano, - pasakė Pūkuotukas, - būsi ją kur nors palikęs.” “Kas nors bus ją pasiėmęs, - pasakė Nulėpausis. - Va kokie.” Ir Mikė Pūkuotukas, norėdamas paguosti draugą, iškilmingai pažadėjo surasti jo uodegą. Lietuva dabar kaip tas Nulėpausis irgi sunkiai dūsauja ir liūdnai klausia savęs – “Kodėl?”, retsykiais “Kam?”, o kartais “Nejaugi šitaip?” Nes jaučiasi praradusi. Ne uodegą, ne. Valstybės garbę. Tai, ką iki šiol įkūnijo Prezidento institucija, švietusi nesutepto autoriteto baltumu valstybės kalno viršūnėje. Ir apsirikti čia taip pat neįmanoma. Nes garbė, pasak Pūkuotuko, arba būna arba nebūna.

Sąmokslo retorika Lietuvoje

Sąmokslo retorika Lietuvoje
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Sąmokslininkiška retorika yra lyg kamšis, užkemšantis kiaurus politinės kanalizacijos vamzdžius. Dažniausiai tokiu sąmokslo ir šalies gelbėtojo nuo sąmokslininkų įvaizdžiu dabar naudojasi Lietuvos prezidentūros veikėjai, pradedant pačiu Rolandu Paksu. Lyg per nesibaigiančią rinkiminę kampaniją remiamasi paveikia šešėlių teatro priemone: jei prabylama apie įtartinus jo artimiausios aplinkos ryšius- reiškia tie, kurie tuos ryšius atidengia, yra su sveiku protu prasilenkiantys sąmokslininkai prieš Lietuvą ir jos prezidentą. Kas svarbiausia ir kas labiausia apgailėtina, to iš esmės pakanka dideliai daliai mūsų liaudies apkvailinti. Nesvarbu, kad politikos apžvalgininkai argumentuoja, kad net jei ir yra matomi sąmokslo ženklai visoje prezidentūros ryšių aferoje, tai daugiausia jų pripaišyta ant pačios prezidentūros sienų. Žodis "sąmokslas" yra lyg kempinė mokyklinei politikos lentai nuvalyti.

Prezidentūros muilo burbulo skandalas užgožė aktualias Lietuvos problemas

Prezidentūros muilo burbulo skandalas užgožė aktualias Lietuvos problemas
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Sukeltas skandalas dėl žemės sklypų iš dalies parodė net šalies aukščiausių vadovų, ministerijų, STT skubotumą. Didžiausi „nenaudėliai“, neva prisigrobę daugiausiai sklypų, — žemėtvarkininkai. Ne vienas iš jų susigundė jam suteiktomis galimybėmis, įsivėlė, kaip Vilniuje, į įtartinus sandėrius su nusikaltėlių pasaulio atstovais arba sudarė sąlygas pajūryje ir kitose vertingose vietose išgrobstyti sklypus. Tačiau spaudoje paskelbti skubotai sudaryti sąrašai atspindi ir specialiųjų tarnybų neprofesionalumą bei kai kurių politikų norą viską sumauti ant vieno kurpalio. Spaudoje paskelbtoje statistikoje Telšių apskritis nurodyta kaip viena iš tų, kur žemėtvarkininkai įsigijo daugiausiai sklypų. Viename krikščioniškai demokratiškame laikraštyje suabejota Telšių apskrities administracijos viršininko Kazio Lečkausko gebėjimu atlikti pareigas.

Šuolis nuo "erelio" ant "agurko"

Valstybės kompromitavimas negali tęstis iki begalybės
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Krizė gilėja. Tai faktas. Pačioje pradžioje skandalą buvo galima vertinti žmogiškų klaidų lygmeniu. Bet iš visų pusių pasipylus naujai informacijai, pradedi galvoti apie sisteminius dalykus, scenarijus ir jų autorius. Iš anksto kurtus scenarijus, iš įvairių pusių. Būdamas aklavietėje, po kurio laiko vis tiek surandi kelią iš jos išeiti, rūkas pradeda sklaidytis. Dabar jau tiek dienų ta Prezidento istorija tęsiasi, ir nematau, kad kas būtų paaiškėję. Jokių tiesių atsakymų iš Prezidento, nieko iki šiol nedavė ir teisinis tyrimas, aiškių atsakymų nėra ir iš parlamentinės komisijos. Nėra akivaizdžiai atskleisti ryšiai tarp Prezidento ir kriminalinio pasaulio. Nėra visai aišku, kaip šitoje istorijoje dalyvauja specialiosios tarnybos. Iš visų pusių - iš Rytų ir Vakarų, Šiaurės ir Pietų. Yra tik interpretacijos. Prezidento išsisukinėjimai ir pašmaikštavimai, apžvalgininkų, žurnalistų vertinimai. Aš įsivaizduoju, kad tokioje situacijoje dabar pradės taškus dėlioti visuomenės nuomonė. Nesulaukiant pagrįstų išvadų, politikų ir vertintojų elgesiui pradės įtaką daryti viešoji nuomonė. Ir tada, manau, gali būti nukrypta nuo pastangų surasti tiesą.

Drakonas mirė, tegyvuoja drakonas

Drakonas mirė
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Korupcija - problema, kurią mes patys sau prikišame, kurią mums primena ir tarptautinės organizacijos. Ar dėl to kaltas mūsų nesugebėjimas sukurti tinkamą teisinę bazę, leidžiančią kovoti su korupcija, ar tiesiog atitinkamos visuomenės nuostatos? Norint atsakyti, kodėl egzistuoja korupcija, reikia žiūrėti į žmonių motyvaciją. Paprastai sakant, korupcijoje dalyvauja tas, kuris turi tam tikrus įgaliojimus, ir tas, kurio naudai ar nenaudai yra priimamas sprendimas. Pastarasis yra suinteresuotas, kad būtų priimtas jo atžvilgiu teigiamas sprendimas. O turintis įgaliojimus priimti kažkokį sprendimą asmuo atsiduria natūraliai susiklostančioje situacijoje, kurioje jį galima paveikti. Korupcija tam tikra prasme yra natūralus procesas, nes kiekvienas siekia, kad jo atžvilgiu būtų priimtas kuo palankesnis sprendimas, ir viena iš priemonių, kad taip įvyktų, yra mokestis, ryšiai ar įvairūs tarpusavio įsipareigojimai. Taigi korupcija natūrali, jei vieni žmonės turi galimybę spręsti kitų likimus.

Korupcija. Piktžaizdė ar amžina žmonijos liga?

Korupcija. Piktžaizdė ar amžina žmonijos liga?
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Nesenai paskelbti kasmetiniai „Trancperancy International“ organizacijos duomenys apie korupcijos suvokimo indeksą (KSI) 133 pasaulio valstybėse sukėlė audrą viso pasaulio žiniasklaidoje. Skandinavijos, Kanados, kai kurių Europos valstybių laikraščiai išspausdino šio tarptautinio tyrimo duomenis su aiškiu pasididžiavimu, o Azijos, Afrikos dienraščiai aukštą korupcijos lygį interpretavo kaip skurdo priežastį. Lietuva priskirtina grupei valstybių, pasižyminčių aukštu žmogaus raidos indeksu, bet tuo pačiu ir pakankamai aukštu korupcijos lygiu. Arčiausiai Lietuvos šiame grafike atsidūrė Trinidadas ir Tobago bei Jungtiniai Arabų Emyratai. Iš geografiškai artimesnių regionų tai pačiai grupei galima priskirti Baltarusiją, Latviją, Estiją, Vengriją, Čekiją, Slovėniją, Graikiją. Dėsningumas aiškus – aukštesnio žmogaus raidos indekso šalyse žymiai mažesnė korupcija. Šiuo atžvilgiu išsiskiria visos Skandinavijos šalys, Olandija, Australija ir Šveicarija.

Pavojingos A.Medalinsko išdaigos

Pavojingos A.Medalinsko išdaigos
Teksto dydis: +1, +2, normalus

„Aš iš vyro su ašara akyje padarysiu vyrą sugniaužtu kumščiu“, - žadėjo Rolando Pakso įvaizdžio gamintojas Aurelijus Katkevičius dar 2002 m. balandį. Prieš Prezidento rinkimus tai šimtu procentų pasisekė. A.Katkevičius ir dabar nuolat triūsia „prie įvaizdžio“. Bet sekasi sunkiai. Ką tik R.Paksui stipriai pakenkė ne tik jo duktė, dalyvavusi gimtadienio vakarėlyje su nusikalstama Kauno „daktarų“ šeima, bet ir Prezidento patarėjas užsienio politikos klausimais Alvydas Medalinskas. Po spaudos konferencijos, pamanęs, kad žurnalistai jau išsijungė diktofonus, patarėjas „atvirai ir žmogiškai“ išdėjo savo nuomonę apie užsienio reikalų ministrą Antaną Valionį. Prezidento patarėjas užsienio politikos klausimais Alvydas Medalinskas ketvirtadienį pateikė atsistatydinimo pareiškimą prezidentui Rolandui Paksui ir apsisprendė nebedirbti naujojoje komandoje. A.Medalinskas sakė, kad pareiškimą atleisti jį iš pareigų nuo lapkričio 17 dienos padavęs ketvirtadienį ryte ir paprašęs prezidento jį patenkinti. Patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Remigijus Ačas, užsienio politikos patarėjas Alvydas Medalinskas, ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Jonas Ragauskas bei atstovas spaudai Rosvaldas Gorbačiovas nuo pirmadienio nebedirbs Prezidentūroje, o tapę privačiais asmenimis jie neprivalo duoti parodymų laikinojoje Seimo komisijoje. Taigi šalies vadovas R. Paksas užbėgo įvykiams už akių.

Dauguma Lietuvos gyventojų mano, kad R.Paksas neturėtų atsistatydinti

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų mano, kad į skandalą dėl savo patarėjų ryšių su organizuotais nusikaltėliais įsivėlęs prezidentas Rolandas Paksas dėl to neturi atsistatydinti, rodo visuomenės nuomonės tyrimas. Anot apklausos, kurią naujienų agentūros BNS užsakymu atliko Rinkos analizės ir tyrimų grupė RAIT, 56 procentai respondentų nemano, kad R.Paksas turėtų atsistatydinti dėl pastaruoju metu viešumon iškilusių faktų apie jo aplinkos ryšius su abejotinos reputacijos asmenimis. 41 procentas respondentų įsitikinę, kad R.Paksas dėl skandalo turėtų pasitraukti iš pareigų. Trys procentai respondentų į šį klausimą neatsakė. RAIT duomenimis, dauguma R.Pakso atsistatydinimo šalininkų yra 20-29 metų amžiaus (48 proc.), turintys daugiau kaip 1500 litų pajamas vienam šeimos nariui (62 proc.) ir aukštąjį išsilavinimą (51 proc.).

Visuomenė – viešųjų ryšių kare pralaiminti „patrankų mėsa”

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Beveik prieš šimtą metų viešųjų ryšių pradininkas ir teoretikas Edvardas L.Bernays (Edvardas Bernis) rašė: „Tie, kas operuoja neapčiuopiamais visuomenės manipuliavimo mechanizmais, sukuria nematomą vyriausybę, kuri ir yra tikroji mūsų šalies [JAV] valdžia. Mes valdomi, mūsų galvose įsigali klišės, mūsų skoniai yra formuojami, žmonės, apie kuriuos mes ir girdėti negirdėjome, sufleruoja mums idėjas”. Pats E.Bernays nuveikė didelį darbą kurdamas tokius esmės transformavimo mechanizmus, kurių paskirtis – sukurti norimą įvaizdį atskiram produktui ar koncepcijai, kad šie taptų priimtini visuomenei. E.Bernays kalbėjo apie mases kaip apie bandą, kuri trokšta būti ganoma. Tokia bandos mąstysena paruošia žmones priimti nurodymus.

Prokuratūrai nepakanka VSD teikiamos informacijos

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Tarp Lietuvos generalinės prokuratūros ir Valstybės saugumo departamento (VSD) prasidėjo "karas". Ikiteisminį tyrimą dėl galimų grasinimų Prezidentui Rolandui Paksui pradėjusi prokuratūra yra nepatenkinta iš VSD gaunama medžiaga.
Vakar iš Seimo grįžęs generalinis prokuroras Antanas Klimavičius ir jo pavaduotojas Gintaras Jasaitis išsikvietė dėl "Avia Baltikos" vadovo Jurijaus Borisovo veiksmų ikiteisminį tyrimą vykdantį Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamento prokurorą Mindaugą Dūdą. "Norėjome išsiaiškinti, kokią šiandien iš VSD gavome informaciją, visą ar vėl tik dozuotą", - LŽ sakė Jasaitis. Generalinio prokuroro pavaduotojas piktinasi, jog VSD nevykdo Klimavičiaus prašymų ir nepateikia visos reikiamos medžiagos, todėl prokuratūra negali nuspręsti, ar pradėti ikiteisminius tyrimus dėl kitų faktų. "Šiandien gavome tik keletą garso įrašų, VSD nesugeba įvykdyti mūsų reikalavimų", kalbėjo Jasaitis.

Seimo komisija konkuruoja su prokuratūra

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Teisininkų teigimu, Seimo laikinoji komisija, sukurta ištirti Prezidentūrą sukrėtusio skandalo aplinkybes, peržengia politinio tyrimo ribas ir bando vykdyti ikiteisminį tyrimą, kurį gali atlikti tik įgaliotos valstybės institucijos.
Tokį teisininkų įtarimą sustiprino parlamentaro Aloyzo Sakalo komisijos noras gauti informacijos apie Prezidento Rolando Pakso ir jo aplinkos, šeimos narių, kanceliarijos darbuotojų, patarėjų, tarp jų ir visuomeninių, ryšius su nusikalstamo pasaulio, šešėlinių finansinių struktūrų atstovais ir abejotinos reputacijos asmenimis.

A.Medalinskas palieka Prezidentūrą

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Prezidento patarėjas užsienio politikos klausimais Alvydas Medalinskas ketvirtadienį pateikė atsistatydinimo pareiškimą prezidentui Rolandui Paksui ir apsisprendė nebedirbti naujojoje komandoje. A.Medalinskas BNS sakė, kad pareiškimą atleisti jį iš pareigų nuo lapkričio 17 dienos padavęs ketvirtadienį ryte ir paprašęs prezidento jį patenkinti. "Sakė, kad patenkins", - sakė A.Medalinskas. A.Medalinsko teigimu, jis apgailestauja, kad palieka prezidentą prieš jo vizitus į Iraką kitą savaitę ir gruodžio 8 dieną planuojamą R.Pakso susitikimą su JAV prezidentu George'u W.Bushu (Džordžu Bušu), tačiau pažymėjo, kad prezidentas turi dar du stiprius patarėjus užsienio politikai.