Paauglystė

Paaugliškos draugystės pamokos būna skaudžios

pagal
music, dj, party
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Dabar aš, kaip ir visos mamos, drebančia širdim laukiu savo penkiolikmetės dukros, grįžtančios iš draugų gimtadienio, baru, jei nepareina laiku namo. Kaskart teigiu jai, kad draugus reikia labai atsargiai rinktis, kad juos patikrina gyvenimas. Kad labai dažnai paauglių draugystė nutrūksta, palikdama skausmingus išgyvenimus. Pasakoju dukrai ir savo to laikotarpio išgyvenimus... Buvau jautri ir nedrąsi paauglė. Jei užkalbindavo berniukas, skruostus išpildavo raudonis, drebėdavo ir linkdavo kojos. Suole sėdėjau viena, pertraukas praleisdavau tai su viena, tai su kita klasės drauge. Geriausios draugės neturėjau. Mano gyvenimas visiškai pasikeitė, kai į klasę atėjo naujokė Valdonė. Ji drąsiai apžvelgė mus visus, pastebėjusi tuščią vietą šalia manęs, plačiai nusišypsojo: ,,Čia laisva?" Nuo tos dienos mes tapome draugėmis. Daug kalbama apie neužmirštamą pirmąją meilę, bet paaugliui gal dar didesnę žymę nei ji palieka pirmoji draugystė. Pastebite, kaip dažnai mes, suaugę, vaikų klausiame: ,,Kas tavo geriausias draugas?" Taip mes tarsi patvirtiname draugystės svarbą kiekviename amžiaus tarpsnyje. Juk tada tu jautiesi laimingas visur ir visada – klasėje, kieme tu turi artimą žmogų, kuriuo pasitiki, kuris tau pats artimiausias, artimesnis net už tėtį ir mamą. Su juo ruoši pamokas, tave meiliai pasitinka draugės mama, vaišina. Jūs geriate arbatą ar kavą, vaišinatės sumuštiniais, sprendžiate uždavinius... Kartais ir pietaujate pas draugę.

Bendraamžių įtaka paaugliui

pagal
girls2 Straipsniai.lt
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Turėti grupę draugų yra vienas svarbiausių dalykų paauglio gyvenime. Su jais jis subręsta, pradeda pažinti gyvenimą ir tampa nepriklausomas. Todėl labai svarbu yra tėvams suprasti bendraamžių draugų svarbą paauglio gyvenime. Tačiau prisiminkite, kad bendraamžiai gali turėti tiek teigiamą įtaką, tiek ir nepageidaujamą poveikį jūsų vaikui. Bet paaugliai turi begalinį norą turėti savo bendraamžių grupelę ir tai yra išbandymas ir jiems, ir jų tėvams. Paauglystė yra sunkus periodas tiek vaikams, tiek ir tėvams. Suprasti šių problemų sprendimus nėra labai paprasta, ypač jeigu jūsų vaikas yra labai užsispyręs ir nepripažįsta, jog elgiasi blogai. Tačiau visuomet atsiminkite, kad paaugliai yra ypatingai jautrūs ir greitai įsižeidžiantys žmogučiai. Labai "karštai" reaguoja tuomet, kai yra kalbama apie jų draugus. Jeigu pastoviai kritikuosite vaiko bendraamžius, su kuriais jis leidžia laiką, tikrai labai greitai prarasite galimybę įteikti savo atžalai, kad jis ar ji elgiasi blogai. Tai gali turėti tik neigiamos įtakos ir visiškos jūsų kontrolės praradimą. Todėl visuomet stenkitės pasikalbėti kiek galima atviriau ir išsiaiškinti priežastis, dėl kurių jūsų paaugliui yra taip svarbūs draugai. Tačiau kalbėdami apie blogą elgesį, minėkite paties vaiko netoleruotinus poelgius, o ne draugų blogą įtaką. Bandykite paaiškinti, kad jis turi pasikliauti tik savimi ir sugebėti pasakyti "ne".

Sparnuoti melai

pagal
grayscale photo of girl
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kaip elgiatės, kai vaikas žiūrėdamas jums tiesiai į akis sako netiesą? Nusimenate, kad netinkamai jį auklėjote? Liepiate pripažinti melą ir griežtai nubaudžiate? O gal apsidžiaugiate: na, gyvenime jis tikrai neprapuls? Papasakosiu anekdotą alegoriją, iš kurio matyti, jog melas - sudedamoji tiesos dalis. Trijų neregių prašoma apibūdinti dramblį (iki šiol jie nebuvo apie jį girdėję). Kiekvienas iš savo pusės gyvūną apčiupinėja, tada pirmasis pareiškia: „Jis kaip rauplėta kolona". Antrasis: „Ne, jis tarsi lanksti žarna". Trečiasis: „Nesąmonė, dramblys panašus į virvelę". Galų gale jie susikivirčija ir išsiskirsto manydami, jog kiti du sakė netiesą. Ar ne panašiai kartais nutinka ir mums? Gal vaikas nepamelavo, o tik pasakė savąją tiesos dalį? Galop net tikras, sąmoningas melas gali labai daug pasakyti apie patį melagį, apie jo vidinį bei išorinį pasaulius. Kai Daiva skyrėsi su vyru, jos trejų metų dukrytę mėnesiui pasiėmė seneliai. Grįžusi mergaitė pasakojo: „Mama, su močiute vaikščiojau po mišką, ten mačiau mėlyną varlę..." „Mėlynų varlių nebūna, nemeluok", - susierzinusi nutraukia mama. Bet ar tai melas? Veikiau lakios vaizduotės sukurtas vaizdinys, teigia psichologai. Trečiokas namo grįžta su mėlynu paakiu. „Netyčia pargriuvau ir užsigavau", - pasiaiškina. Kitą diena jis grįžta su nubrozdintu skruostu, o trečią - dar ir su suplėšytomis kelnėmis. Ar vaikas meluoja? Jis greičiausiai bijo ir gėdijasi pripažinti buvęs apkultas.

Nuogas ir labai pavojingas

pagal
a woman sitting on the ground with her legs crossed
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Lietuvoje kasmet pastoja maždaug trys tūkstančiai paauglių, du trečdaliai tokių nėštumų baigiami abortais. Europoje nėščių paauglių skaičiumi pirmauja Didžioji Britanija. Viena svarbiausių šio reiškinio priežasčių - prastas seksualinis švietimas. Susirūpinęs premjeras Tony Blairas paskelbė "Moralinę kampaniją". O Lietuvoje lytinio švietimo naštą vieni kitiems tarsi kamuolį svaido tėvai, mokykla, žiniasklaida, gydytojai. Nekaltas trimečio pyplio klausimas "Iš kur aš atsiradau?" iki šiol išmuša iš vėžių tėvus ir priverčia juos raudonuoti. Tiesą sakant, sunkiausia pasakyti ne tai, iš kur atėjome, o kaip ten patekome. Kai mano šešiametė dukra šito paklausė prie pusryčių stalo, gerokai sutrikau, nors anaiptol nesu puritoniškai auklėta. Laimė, prisiminiau turinti P.Meilio knygutę "Iš kur aš atsiradau?" Mane nustebino dukros reakcija ir supratingumas - tai jos nė kiek nesutrikdė. Kitą dieną vonioje atidžiai mane apžiūrėjusi ji kompetetingai pareiškė, kad aš daugiau vaikų neturėsiu. Kodėl? Mat neturiu virvelės (suprask - virkštelės), kuria vaikutis galėtų "prisirišti". Tėvelis - visai kas kita. Buvo labai juokinga, kol kitą dieną ji nesiėmė "šviesti" draugų bei močiutės. Tuomet ir suabejojau, ar vertėjo būti tokiai atvirai. Dauguma darželio auklėtojų teigė nekalbančios su vaikais lytiškumo temomis. Rekomendacijos vadinti daiktus tikraisiais vardais jas trikdo. Jos įsitikinusios, kad vaikai imtų kikenti ar nesveikai domėtis lyties dalykais.

Po šimts pypkių... rupūžyte rugienoj!

pagal
alcohol, addiction, bad habits
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Idiliškas vaizdelis: savaitgalio rytas, tu ramiai gurkšnoji kavą, vartai žurnalus, vyras iškilminga šeštadienio proga ruošia pusryčius, mažasis zuja po kambarius burbuliuodamas sava kalba visas emocijas, kurios tik užklumpa pamačius vieną ar kitą žaislą. Ir tik......pyyyyyyyypt. Iš visos tarškėjimo esmės išsiskiria vienas žodelis. Nekaltai ištartas. Nuo kurio lieki kaip prie sienos prikalta. Vaikas nusikeikia, tarsi būtų surambėjęs keiksmažodžių veteranas. Kaip čia taip? Iš kur čia dabar? Dažni veiksniai, įtraukiantys į jūsų vaiko žodyną ne visai padorius žodelius: bendravimas su vyresniais vaikais mokykloje, gatvėje arba išgirstas "emocionalus" suaugusiųjų pokalbis, pamatytas filmas. Maži vaikai tarsi kempinė sugeria visus naujai išgirstus žodžius ar posakius, kartais net visai nesuvokdami jų tikrosios prasmės. Kai tik iš vaiko lūpų išsprūsta draudžiamas žodis, mes puolame užkirsti jam kelią bardami, drausdami ar gėdindami vaiką. Tokiu būdu pasiekiame tik viena - vaikas užfiksuoja stiprias neigiamas emocijas, susijusias su tuo keiksmažodžiu. Ir ateityje jis stengsis tą žodį vartoti kas kartą, kai jausis piktas, suirzęs, norėdamas šokiruoti suaugusius ar tiesiog maištaudamas, įrodinėdamas savo nepriklausomybę ir savarankiškumą. Paaugliai keiksmažodžiais demonstruoja savo subrendimą ir nepriklausomybę.