Politikai

V.Adamkus: skaudi patirtis atvedė Lietuvą į atgimimą

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Prezidentas Valdas Adamkus teigia, kad praėjus dešimtmečiams skaudi lietuvių tautos patirtis nenuvertėja ir nepraranda savo aktualumo. "Iš jos mokomės, ja remiamės, ja drąsiname save iškilus moralinio apsisprendimo būtinybei", - sakė prezidentas, kalbėdamas penktadienį Vilniaus universitete vykusioje konferencijoje "Antrasis pasaulinis karas ir Lietuva". "Galutinio, objektyvaus atsakymo šiandien tikriausiai nėra. Per daug sunaikinta gyvybių, per daug sulaužyta likimų ir per mažai praėjo laiko, kad į šiurpią statistiką galėtume žvelgti be emocijų. Pas mus dar gyvi atsiminimai laiko, kuris, formaliai laikytas pokariu, tačiau Lietuvai iš tikrųjų reiškė okupacijos tąsą", - konferencijoje kalbėjo V.Adamkus. Jis pabrėžė, kad apie to meto įvykius esama daug nuomonių, išsakoma daug komentarų, o kiekvienas žmogus, remdamasis savo patirtimi ir savo sąžine turi teisę į savąją tiesą. Tačiau, anot prezidento, esama vienareikšmių faktų, kurie leidžia skirti gėrį nuo blogio, okupaciją ir aneksiją nuo normalių valstybinių santykių, išdavystę ir kolaboravimą nuo pasiaukojimo.

V.Uspaskich: “Situacija Lietuvoje stabili, bet nelabai progresuojanti”

pagal
V.Uspaskich: “Situacija Lietuvoje stabili
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Šių metų kovo 3-5 dienomis visų Amerikos pabaltiečių dėmesys buvo nukreiptas į JAV sostinę Vašingtoną, kur vyko 6-oji Jungtinio Amerikos Pabaltiečių Komiteto (Joint Baltic-American National Committee-JBANC) konferencija. Dalyvauti joje atvyko aukštus postus JAV, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje užimantys politikai. Čia apsilankė ir plačiai išgarsėjęs Lietuvos ūkio ministras Viktor Uspaskich. Praėjusį ketvirtadienį JAV Kongrese jis kartu su LR ambasadoriumi JAV ir Meksikai Vygaudu Ušacku atidarė parodą “Karas po karo” apie lietuvių rezistenciją, o kovo 4-ąją su kitais dviem Baltijos šalių ūkio ministrais JAV Prekybos rūmuose sudalyvavo dalykiniuose priešpiečiuose, amerikiečius verslininkus ragindamas intensyvinti prekybinius bei ekonominius ryšius su Baltijos valstybėmis. AL “Rytų pakrantėje” priedo korespondentei su ministru V.Uspaskich pavyko trumpai šnektelėti šeštadienio vakare iškilmingos JAV-Baltijos šalių fondo (USBF) vakarienės (Gala Awards Dinner) Ritz-Carlton viešbutyje metu.

Julius Veselka (biografija)

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Julius Veselka gimė 1943 m. vasario 8 d. Ukmergės rajono Siesikų miestelyje. Abu tėvai buvo amatininkai - siuvėjai. Tėvas buvo nuteistas 25 metams kalėjimo ir dar 5 metams buvo atimtos pilietinės teisės. Jis su 4 kaliniais 1948 m. pabėgo iš Ukmergės kalėjimo ir dingo be žinios. Mama Vanda Veselkienė buvo išvaryta iš Siesikų ir glaudėsi įvairiose vietovėse su dviem mažamečiais vaikais. Baigė Belazariškių pradinę mokyklą. Siesikų vidurinę mokyklą baigė 1962 m. Tais pačiais metais buvo pašauktas atlikti karinę tarnybą tarybinėje (ne sovietinėje) armijoje. Iš kariuomenės grįžo 1965 m. Tais pačiais metais pradėjo dirbti Daugailių tarybiniame ūkyje gyvulininkystės brigadininku. Vėliau dirbo miško darbininku. Į Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą įstojo mokytis 1967 m. Universitetą baigė 1972 m. Mokėsi gerai, todėl buvo paliktas universitete dėstytojauti. Į universiteto aspirantūrą (stacionarą) įstojo 1974 m. Už nepriklausomas pažiūras iš aspirantūros buvo atleistas (savo noru) 1976 metais. Tais pačiais metais įsidarbino susivienijime „Metalas" tiekimo skyriaus viršininku. Nuo 1978 m. dirbo Maisto pramonės ministerijos Projektavimo konstravimo biure vyresniuoju ekonomistu, skyriaus viršininko pavaduotoju.

Piketuotojai "laidojo korupcijos pakirstą" A.Zuoką

pagal
Piketuotojai "laidojo korupcijos pakirstą" A.Zuoką
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Karstu nešini gedulingos procesijos dalyviai pirmadienį Vilniuje surengė, jų teigimu, "korupcijos pakirsto" sostinės mero Artūro Zuoko "laidotuves". "Korupcijos laidojimo biuru" pasivadinusi piliečių iniciatyvinė grupė, nešina karstu, sostinės mero nuotrauka "Artūras Zuokas. 1968-2004. Pakirstas korupcijos" ir plakatais piketavo prie Vilniaus miesto savivaldybės, Seimo, Vyriausybės, Generalinės prokuratūros bei Prezidentūros. Kaip sakė vienas piketo organizatorių Marius Kundrotas, šia akcija laidojama korupcija, o meras A.Zuokas - vienas iš pavyzdžių. "Jeigu pradeda senamiestyje dygti vaizdą darkantys pastatai, reakreacinėse zonose, kaip Pilaitė, atsiranda golfo aikštynų projektai, kuriais tik siaura grupelė žmonių naudosis, jei dabar vyksta teismas - tai tikriausiai ne už gražias akis", - sakė jis.

Česlovas Juršėnas (Biografija)

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Česlovas Juršėnas gimė 1938 m. gegužės 18 d. Švenčionių apskrities (dabar - Ignalinos rajonas) Panižiškės kaime valstiečių šeimoje. 1955 m. aukso medaliu baigė Ignalinos vidurinę mokyklą ir įstojo į Vilniaus universitetą. 1960 m. įgijęs žurnalisto diplomą, 15 metų dirbo žiniasklaidos baruose: iš pradžių savaitraščio „Statyba", dienraščio „Tiesa" redakcijose, o nuo 1964 m. - Televizijos ir radijo komitete tarptautiniu apžvalgininku, Televizijos informacijos redakcijos vyriausiuoju redaktoriumi. 1973 m. baigė Sankt Peterburgo (tada - Leningradas, Rusija) aukštosios partinės mokyklos žurnalistikos specialybę, kelerius metus dirbo Lietuvos komunistų partijos (LKP) CK ir Ministrų Tarybos aparatuose. 1978-1983 m. vadovavo „Vakarinių naujienų" dienraščiui. Prasidėjus Atgimimui grįžo į Lietuvos televiziją, 1988-1989 m. organizavo ir vedė pirmąsias „Atgimimo bangos" ir kitas populiarumą turėjusias laidas. 1989 m. įvedus Vyriausybės informacijos atstovo pareigybę, tapo pirmuoju atgimstančios Lietuvos valdžios atstovu spaudai, vėliau - atsakingu už ryšius su Aukščiausiąja Taryba.

Artūras Paulauskas (Biografija)

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Artūras Paulauskas gimė 1953 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje. 1971 m. baigė Šiaulių 2-ąją vidurinę mokyklą ir įstojo į Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. 1976 m. jį baigė ir įgijo teisininko specialybę. 1976–1979 m. dirbo Kaišiadorių rajono prokuratūroje tardytoju, 1979–1982 m. – Kaišiadorių rajono prokuratūroje prokuroro pavaduotoju, 1982–1987 m. – Varėnos rajono prokuroru. 1987 m. buvo paskirtas Lietuvos generalinio prokuroro pavaduotoju. 1990–1995 m. dirbo Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru, 1995–1997 m. – Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotoju. 1997–2000 m. vertėsi advokato praktika. 1997 m. dalyvavo rinkimuose į Lietuvos Respublikos Prezidentus. 2000 m. spalio 19 d. pirmajame 2000–2004 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje buvo išrinktas Seimo Pirmininku.

Liūdnas vaizdelis

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Ar prisimenate, ką prieš 20 metų rašė ,,Tiesa“, ,,Komjaunimo tiesa“? Jaunajai kartai primenu, kad tai buvo didžiausi ir beveik vieninteliai to meto dienraščiai ir rašė jie beveik vienodai apie Komunistų partijos nuopelnus mūsų ekonomikai, kultūrai, mokslui, karvių pieningumui bei bulvių derliui. Tiesa ,,Tiesoje“ buvo vienintelė ir nediskutuotina, o,,Komjaunimo tiesa“ jai ugningai pritardavo. Skaitytojui rinktis nebuvo iš ko: du laikraščiai, o ir tie vairuojami vienos tvirtos partijos vairininkų, tad ir vadinami buvo partijos bei komjaunimo,,organais“. Žmonės skaitė, nes nebuvo ką daugiau skaityti, o tie, kurie neskaitė vistiek vieną iš ,,organų“ užsiprenumeruodavo, mat tai daryti įsakydavo įmonės vadovas ar partinės organizacijos sekretorius. Šiandien galėtume pasidžiaugti, kad praėjo tie laikai ir perkam tuos leidinius, kurie mums patinka, kuriais tikime. Galėtume džiaugtis, kad demokratija įsitvirtino, jeigu ne... kelionė į Kėdainius. Į miestą, kurį jo meras V. Muntianas prieš savaitę „ Lietuvos ryte“ pavadino demokratijos lopšiu. Žiūrėk, net neįtarėm, iš kur ta demokratija Lietuvoje atsirado. Gi pasirodo iš Kėdainių! Taigi iš tiesų verta tame mieste atidžiau pasidairyti ir su ta ,,demokratija“ susipažinti. Kėdainiai buvo toks miestas, kaip miestas, sovietiniais laikais turėjo savo laikraštį skambiu pavadinimu ,,Tarybinis kelias“ ir tuo keliu pergalingai žygiavo į šviesų komunizmo rytojų. Nei geriau, nei blogiau kaip kiti tokio dydžio rajonų centrai. Turėjo Kėdainiai ir vietinę televiziją, kurioje dirbo gal ne šalies žurnalistikos žvaigždės, bet vis dėlto profesionalai, kokių provincijoje ne tiek jau daug ir tegyvena.

Valdas Adamkus: žmonės jau pasimokė, kas yra melu grindžiamas populizmas

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Valstybės vadovo posto pakartotinai siekiantis kadenciją baigęs Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus per antrąją savo kadenciją žada rūpintis socialinės ir ekonominės gerovės Lietuvoje kūrimu. “Pirmuosius penkerius metus daugiau dėmesio kreipiau į užsienio politiką. Siekiau, kad Lietuva būtų priimta į Vakarų struktūras, kad jos pasiekimai būtų įvertinti. Tai buvo padaryta”, - Eltai tvirtino V. Adamkus. Jo žodžiais, atėjęs laikas mažinti Lietuvoje pavojingai didėjančią socialinę nelygybę. Pasak V. Adamkaus, Prezidentas turi pakankamai teisių ir galių daryti įtaką Seimui ir Vyriausybei, kad būtų priimamos bei deramai įgyvendinamos skurdo ir nepritekliaus įveikimo programos. “Prezidentas nekels atlyginimų, pensijų, nedirbs ministerijų darbo, bet jis turi moralinį autoritetą ir gali spausti Seimą ir Vyriausybę, kad tokios programos būtų įgyvendintos”, - pažymėjo kadenciją baigęs šalies vadovas.

Valdo Adamkaus demaskavimas

pagal
Valdo Adamkaus demaskavimas
Teksto dydis: +1, +2, normalus

“Jei kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus būtų išrinktas prezidentu dar kartą, jam rudenį gali grėsti interpeliacija”, - sakė redakcijos šaltiniai iš Socialdemokratų partijos. Mat būdamas Prezidentu Valdas Adamkus palaimino “Mažeikių naftos” pardavimą (atidavimą) JAV kompanijai “Williams”, o Vytauto Landsbergio vadovaujamas Seimas dėl šio sandorio priėmė įstatymą, kurį vėliau Konstitucinis Teismas pripažino antikonstituciniu. “Todėl remiantis Konstitucinio Teismo sprendimu ir Seimo laikinosios komisijos išvadomis, pasikeitus Seime daugumai, rudenį Valdui Adamkui gali būti inicijuota apkalta, ir jei Adamkus bus išrinktas Prezidentu, tai tama poste jis turbūt džiaugsis neilgai”, - “Laisvam laikraščiui” sakė šaltiniai iš Socialdemokratų frakcijos Seime. Taigi aktyviai dalyvavęs Rolando Pakso nuvertime, Valdas Adamkus pats savo kailiu gali patirti, ką reiškia būti atstatydintam. Jam, redakcijos duomenimis, yra ruošiama visa puokštė kaltinimų – dėl “Mažeikių naftos” atidavimo “Williamsui”, dėl visos eilės Lietuvos pilietybių suteikimo neaiškiems ir Lietuvai nenusipelniusiems asmenims, dėl priesaikos davimo svetimai valstybei. Kaip žinia, neseniai Valdas Adamkus pietavo Kėdainių su vietiniu oligarchu Viktoru Uspaskich, o jų pokalbio detalės ir tema nėra atskleidžiama. Nors žiniasklaidoje buvo spėliota, kad gal jie kalbėjo apie pinigus – gal Adamkus prašė Uspaskich, kad šis paremtų jo rinkiminę kampaniją, redakcijos šaltiniai teigia, kad dabar Adamkui svarbiausia ne pinigai, bet užsitikrinti, kad prisiekęs naujasis Seimas nepradėtų apkaltos prieš Adamkų (jei šis bus išrinktas).

K.Prunskienė 1991 metais: kalba slapti KGB dokumentai

pagal
K.Prunskienė 1991 metais: kalba slapti KGB dokumentai
Teksto dydis: +1, +2, normalus

K.Prunskienės veiklą 1991 metais, po to, kai ji neteko premjerės posto, iliustruoja unikalūs KGB archyviniai dokumentai, 1995 m. paskelbti leidinyje „Iš naujausios Lietuvos istorijos“. Šį leidinį redagavo dabartinė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Dalia Kuodytė. Čia publikuojami labai reikšmingi dokumentai, norint suprasti, kas vyko Lietuvoje ir aplink ją 1991 m. pirmojoje pusėje, kai mūsų šalis, vis dar okupuota sovietinės kariuomenės, neturėdama tarptautinio pripažinimo, patirdama milžinišką Maskvos spaudimą, žingsnis po žingsnio ėjo išsivadavimo iš okupantų gniaužtų link. Tuometinio Aukščiausiosios Tarybos pirmininko V.Landsbergio, premjero G.Vagnoriaus, užsienio reikalų ministro A. Saudargo pozicija buvo tvirta – siekti visiškos Lietuvos nepriklausomybės. Deja, tuo pat metu kai kurie kiti politikai siekė asmeninių interesų, bandė eiti į kompromisus su okupantais, kenkti anksčiau išvardytų tuometinių šalies vadovų įvaizdžiui, o kartu ir visos atsikuriančios mūsų valstybės prestižui Vakaruose. Ne veltui, prieš rinkdami vieną ar kitą politiką į aukščiausią šalies postą, turime įvertinti jo valstybinį patikimumą. Iš leidinio „Iš naujausios Lietuvos istorijos“ sužinome, kad KGB agentas Vokietijos lietuvis Algis Klimaitis, slapyvardžiu Kliugeris, palaikė artimus ryšius su K.Prunskiene. Apie K.Prunskienės veiklą Vakaruose 1991 m., po kruvinųjų Sausio 13-osios įvykių, Lietuvai atkakliai vaduojantis iš sovietinės okupacijos ir siekiant tarptautinio pripažinimo, Kliugeris informuodavo savo „šeimininkus“ – KGB Lietuvos padalinį.

V.Adamkus žada vetuoti Pilietybės įstatymo pataisas

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Prezidentas Valdas Adamkus žada vetuoti Seimo priimtas Pilietybės įstatymo pataisas, kurios sugriežtino Lietuvos pilietybės įgijimo per santuoką sąlygas. Kaip BNS trečiadienį sakė prezidento patarėja Toma Birmontienė, atitinkamą dekretą šalies vadovas turėtų pasirašyti dar šią savaitę. Pasak patarėjos, prezidentui abejonių sukėlė dar praėjusios kadencijos Seimo lapkričio 11 dieną priimta pataisa, numatanti, kad susituokusiam su Lietuvos piliečiu asmeniui pilietybė gali būti suteikta tik po dešimties bendro gyvenimo šalyje metų. Iki šiol galiojančiame Pilietybės įstatyme šis terminas yra perpus trumpesnis - pilietybei gauti užteko su sutuoktiniu Lietuvoje nuolat gyventi penkerius metus. Pailginti natūralizacijos terminą pasiūlė Valstybės saugumo departamentas, kuriam pritarė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). Europos konvencija dėl pilietybės leidžia nustatyti dešimties metų natūralizacijos terminą.

K. Prunskienės biografija

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

1949-1956 m. mokėsi Švenčionių rajono Kaltanėnų septynmetėje mokykloje, nuo 1956 m. - Vilniaus 1-ojoje vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1960 m. Tais pačiais metais ji įstojo į Vilniaus universiteto Pramonės ekonomikos fakultetą, kurį 1965 m. baigė su pagyrimu ir pradėjo savo kaip ekonomistės karjerą. 1971 m. apgynė ekonomikos mokslų kandidatės disertaciją, 1978 m. tapo Vilniaus universiteto docente, 1986 m. - ekonomikos mokslų habilituota daktare. 1982, 1986 m. ir vėliau dirbo mokslinį darbą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. 1986-1988 m. dirbo Lietuvos žemės ūkio ekonomikos instituto direktoriaus pavaduotoja. 1988-1989 m. tapo Liaudies ūkio vadovaujančių darbuotojų ir specialistų kvalifikacijos kėlimo instituto rektore, profesore. 1989 m. paskirta Lietuvos TSR Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotoja.