Vadyba

Paslaugų įmonių vadovai nepakankamą domėjimąsi marketingo tyrimais dažniausiai aiškina glaudžiais savo darbuotojų ir klientų ryšiais. Jų teigimu, darbuotojai gali geriau išsiaiškinti klientų poreikius patys negu marketingo tyrėjai. Tačiau taip elgiantis gali kilti pavojus, kad paslaugų teikėjų ir klientų ryšiai nebus planingai plėtojami ir neformalūs sprendimams priimti. Antrinės informacijos apie paslaugas kokybė. Paslaugų marketingo tyrėjai pabrėžia, kad jaučiamas informacijos apie paslaugų sferos, atskirų jos verslų bei rinkų plėtojimą stygius. Be to, esanti informacija dažnokai yra fragmentiška, išsibarsčiusi specialiojoje literatūroje (pvz., turizmas, draudimas, transportas, bankininkystė ir pan.). Informacijos kokybės problema susijusi su atitinkamu paslaugų esmės nusakymu.

Asmenys, ketinantys įsigyti emitento VP paketą, gali tai padaryti oficialaus pasiūlymo būdu. Oficialus pasiūlymas – tai fizinio ar juridinio asmens ketinimo įsigyti dalį ar visus emitento vertybinius popierius paskelbimo procedūra. Oficialūs pasiūlymai įgyvendinami per biržą. Oficialus pasiūlymas gali būti privalomas arba savanoriškas. Privalomą oficialų pasiūlymą privalo teikti asmuo arba asmenų grupė, įsigijusi daugiau kaip 50% Lietuvos Respublikoje įregistruoto emitento balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Privalomu pasiūlymu turi būti superkami visų atsiliepusių investitorių VP. VPK yra nustačiusi išimtis, kada privalomas oficialus pasiūlymas neturi būti teikiamas.

Kai kurie autoriai laikosi nuomonės kad organizavimas yra organizacijos struktūros sukūrimas. Organizavimas yra nuolatinis valdymo procesas. Yra labai glaudus ryšys tarp organizacijos struktūros ir strategijos. Keičiant viena keičiasi ir kita. Be organizacijos struktūrų sukūrimo, kuri įgalina dirbti žmones kartu siekiant bendro tikslo, organizavimas apima ir įgaliojimų perdavimo sistemos sukūrimą, kuri sujungtų aukščiausią vadovybę su žemutinėmis valdymo grandimis, t.y. tam tikrą valdymo hierarchijos sukūrimą. Svarbiausios problemos strategijoje: vykdymo ir nenutrūkstamos adaptacijos problema. Pirma organizacijų struktūrų modelis yra biurokratinis. Biurokratijos koncepcija suformuluota Makso Vėberio 1900m. laikoma viena iš naudingiausių idėjų kada nors sugalvotų pasaulyje.

Didėjant konkurencijai, bei augant paslaugų teikimo kaštams ir prastėjant jų kokybei, įmonės savo veikloje vis daugiau remiasi specialių paslaugų marketingu. Jis plinta didėjant paslaugų įvairovei bei jų teikimo sudėtingumui. Marketingas yra itin svarbus veiksnys, lemiantis sėkmingą ir ilgalaikį jų veikimą atitinkamose rinkose. Šioje dalyje mes atskleisime paslaugų marketingo specifiškumą, lygindami jį su gaminių (prekių) marketingu. Įmonės, gaminančios materialias prekes, paslaugas siūlo mažesniu mastu negu paslaugų firmos. Jei gaminamo produkto pagrindą sudaro materialūs dalykai, tai toks produktas vadinamas gaminiu, o jei nematerialūs – paslaugomis. Tačiau į visų produktų sudėtį įeina ir materialūs, ir nematerialūs elementai.

Atsiskaitymai pinigais už sandorius, sudarytus centrinėje rinkoje, vykdomi per Kliringo banką (institucija, kurios paskirtis – organizuoti ir vykdyti piniginius atsiskaitymus pagal Biržoje sudarytus sandorius). Kliringo banko funkcijas atlieka Lietuvos banko Atsiskaitymų centras. Atsiskaitymai už tiesioginius sandorius gali būti vykdomi per Kliringo banką arba, sandorio šalims tarpusavyje susitarus, tiesiogiai. Atsiskaitymai už centrinės rinkos sandorius vykdomi pagal suvestines pozicijas. Už sandorius, sudarytus centrinėje rinkoje akcijomis ir pasirašymo teisėmis, atsiskaitoma T+3 dieną, laikant, kad sandorio sudarymo diena yra T. Už sandorius, sudarytus centrinėje rinkoje Vyriausybės VP, atsiskaitoma T+1 dieną.

Ekonominiai kintamieji – bendros ekonominės sąlygos ir kryptys, kurios gali daryti poveikį organizacijos
veiklai. Politiniai kintamieji – veiksniai, kurie gali paveikti organizaciją dėl politinių procesų ar politinio klimato. Tecnologiniai kintamieji – nauji laimėjimai gaminių ar procesų srityje, taip pat mokslo pažanga, galinti daryti poveikį organizacijos veiklai.

Žmonės kaip produkto dalis. Kuo labiau klientai įsitraukia į paslaugų gavimo procesą, tuo labiau jie pasikliauja paslaugų personalu ar draugais. Dėl to daugelis kitų žmonių tampa kliento paslaugos gavimo proceso dalyviais. Glaudaus klientų ir paslaugų teikėjų bendravimo teikiant paslaugas išdava – klientai ne tik bendrauja su paslaugas teikiančiu personalu, bet gali bendrauti ir su kitais klientais (važiuodami autobusu, troleibusu ar traukiniu ir pan.). Skirtumą tarp dviejų paslaugų rūšių dažnai rodo tarnautojų, teikiančių paslaugas, darbo kokybė. Iš dalies paslaugų kokybei daro įtaką ir klientai, kurie savotiškai dalyvauja jas teikiant, taigi klientai tampa daugelio paslaugų produkto dalimi. Su klientais bendraujantis personalas yra ypač atsakingas už paslaugos “pagaminimą”. Tuo pačiu jie gali būti atsakingi ir už marketingą (pvz. “Mes kaip tik turime puikų desertą prie Jūsų pagrindinio patiekalo “ arba “Mes galime nuplauti Jūsų mašiną kol taisome motorą” arba “Dabar būtų puiki proga atidaryti sąskaitą Jūsų vaikų mokslo fondui”).

Tiesioginiai sandoriai – tai VP pirkimo-pardavimo sandoriai, sudaromi Biržos techninių ir organizacinių priemonių pagalba prekybos sesijos metu pagal Biržos narių pateiktus pavedimus pirkti ir/arba parduoti ne mažesnį nei minimalų nustatytą VP kiekį pavedime nurodyta kaina. Savo ketinimą pirkti ir/arba parduoti vertybinius popierius tiesioginiu sandoriu Biržos nariai gali paskelbti Biržos elektroninėje skelbimų lentoje. Tiesioginiai sandoriai gali būti sudaromi visais VP, įtrauktais į Oficialųjį, Einamąjį ir Nelistinguojamų VP sąrašus. Tiesioginio sandorio dydžiui ir kainai gali būti taikomi apribojimai. Jeigu tiesioginį sandorį sudaro Biržos narys su savo klientu ir šiais VP prekiaujama centrinėje rinkoje, tai jų kaina negali skirtis daugiau kaip 35% nuo paskutinės vidutinės svertinės kainos. Tiesioginių sandorių, sudaromų Oficialiojo sąrašo VP, minimalus dydis – 40000 litų.

Šie elementai daro įtaką organizacijoms dviem būdais: 1) tam tikros jėgos gali privesti sudaryti grupę, kuri vėliau tampa įtaką darančiais asmenimis. 2) netiesioginio poveikio elementai sukuria klimatą:greitai besikeičianti technologija, ekonomikos augimas arba nuosmukis, pažiūrų į darbą pokyčiai. Socialiniai kintamieji: tai veiksniai tokie kaip demografija, gyvenimo stilius ir socialinės vertybės; jie gali daryti poveikį organizacijai iš išorinės aplinkos. Demografija – gyventojų amžius ,lytis yra labai svarbūs vadovams. Tai lemia darbo jėgos pasiūlą. Gyventojų sudėties pokyčiai sukuria socialinių problemų, liečiančių vadovus,tai formuoja daugelio produktų rinką

Paslaugų savybės nulemia kitokią veiklos logiką negu materialiųjų prekių. Proceso nuoseklumas čia gerokai skiriasi. Tai galima pamatyti iš 3.1 schemos. Esminis skirtumas – kitokia vartojimo pozicija. Materialiųjų prekių vartojimas yra baigiamoji proceso grandis. Kitokia vartojimo vieta teikiant paslaugas, kur susidaro visiškai kito tipo ryšys tarp gamybos ir vartojimo, tarp pasiūlos ir paklausos. Vartojimas čia įsiterpia kaip proceso centrinė dalis paslaugos gamybos fazėje. Todėl gamybos proceso organizavimas yra neatsiejamas nuo paslaugos vartojimo formų ir logikos. J.Shaw išsamiau aptaria svarbesnius skirtumus tarp pramonės ir paslaugų įmonių veiklos.