Biržų rajonui būdingi karsto reiškiniai - požeminių vandenų veikla ir tos veiklos padariniai tirpiose ir supleišėjusiose uolienose. Procesas vyksta ten, kur slūgso klintys, dolomitai, kreida, gipsas, druskos. Biržų (taip pat ir Pasvalio) rajone karsto reiškiniai paplitę devono sistemos gipsingoje Tatulos svitoje. Joje yra gipso ir dolomito uolienų du kompleksai: viršutinis - Nemunėlio sluoksniai, apatinis - Pasvalio sluoksniai. Viršutinio komplekso gipso tarpsluoksniai yra 1 -1,5 m. storio, apatinio - iki 5 m. storio. Juos skiria domerito ir molio sluoksniai, kurie su gipso kompleksais sudaro...
Baltijos jūra pradėjo formuotis pasibaigus paskutiniam apledėjimui, kai palaipsniui ištirpo milžiniškas ledynas, dengęs visą Europos žemyną. Šis procesas prasidėjo prieš 18-20 tūkst. metų. Prieš 13 tūkst. metų ledynas galutinai apleido Lietuvą. Jam tirpstant, vanduo pradėjo plūsti į Baltijos jūros dubumą. Taip susiformavo šaltas Baltijos ledyninis ežeras, kuris įvairiais laikotarpiais susijungdavo su Atlanto vandenynu. Šis ežeras egzistavo prieš 13 - 10 tūkst. metų. Kiek vėliau ledynas pasitraukė nuo vidurio Švedijos žemumos. Susiformavo protaka su Atlanto vandenynu. Vėl užslinkus ledynui, ledyninio ežero lygis pradėjo kilti,...
Suintensyvėjus miško kirtimui, ypač po Septynerių metų karo (1756-1763), Kuršių nerijoje prasidėjo erozijos ir išpustymo procesai. Vejas perpustė senąsias parabolines kopas, formavo naujus reljefo elementus. Tuo metu pradėjo "augti" didysis kopagūbris, kuris Kuršių nerijoje po storu smėlio sluoksniu palaidojo 14 kaimų (Naumiestį, Priedinį, Senuosius ir Naujuosius Naglius, Karvaičius, Senuosius Kuncus, Naująją Pilkopą, Senąją Nidą ir kt.). Nerija tapo atšiauriu smėlio ir vėjo kraštu. Žmogui grėsė realus pavojus, todėl jis pradėjo ieškoti būdų kaip sutramdyti smėlį. Iš pradžių gyvenvietes bandyta apsaugoti statant medinės užtvaras,...
Arustienė J., Domaševičius A., Felter A., Gawin A., Hordejuk T., Kielkiewicz B., Mitręga J., Pochla J., Valiūnas J. Groundwaters as Component of the Geopotential // Geology for Environmental Protection and Territorial Planning in the Polish-Lithuanian Cross-Border Area : Atlas. - 1:500 000 / Polish Geological Institute, Geological Survey of Lithuania, Lithuanian Institute of Geology. - Warsaw : Wydawnictwo Kartograficzne Polskiej Agencji Ekologiznej SA, 1997. - P. 21-21. Baltrūnas V. Akmens amžius Pietų Lietuvoje [Stone Age in South Lithuania] // Geologijos akiračiai. - 1997....
Gelumbauskaitė, L.-Ž. (Editor)Bathymetric Map of the Central Baltic Sea. Scale 1:500.000 // LGT Series of Marine Geological Maps / SGU Series Ba no. 54. - 1998. - Vilnius-Uppsala. 2 sheets. [Authors: Gelumbauskaitė, L.-Ž., Holmquist, T., Litvin, V., Malkov, B., Seredenko,S., Stiebriņš, O., Uścinowicz, Sz.]. Grigelis A. (Editor) BALTICA, VOL. 11. Vilnius, ACADEMIA PRESS March 1998. 1-62 pp. ISSN 0067-3064. [An International Yearbook on Geology, Geomorphology and Palaeogeography of the Baltic Sea]. Grigelis A. Centrinės Baltijos dugno nuosėdos // Mokslas ir gyvenimas. - 1998....
Sidaravičienė N., Valiukevičius J., Paškevičius J. Lietuvos stratigrafiniai padaliniai = Lithuanian Stratigraphic Units = Stratigrafičeskie podrazdelenija Litvy; Parengė Sidaravičienė N.; Lietuvos geologijos tarnyba; Geologijos institutas. - Vilnius : LGT, 1999. - 367, [1] p. - Liet., angl., rus. B. Lietuvoje išleisti moksliniai straipsniai žurnaluose, monografijose, jiems prilyginti žemėlapiai ir kt. Diliūnas J., Dulkytė O. Sorbuojamų cheminių komponentų migracijos analizė kintant jų koncentracijai taršos židinyje [Analysis of sorbing chemical components' migration uhen their concentrations change at the pollution source] // Geologija. - 1999. -...
Baltrūnas V. (ats. red.), Barzdžiuvienė D., Blažauskas N., Karmaza B., Kisielienė D., Melešytė M., Pukelytė V., Šeirienė V., Šinkūnas P., Dvareckas V., Gaigalas A., Grigienė A., Juodagalvis V., Kabailienė M., Ostrauskas T., Rimantienė R., Stančikaitė M., Ūsaitytė D. Akmens amžius Pietų Lietuvoje (geologijos, paleogeografijos ir archeologijos duomenimis). 2000. 492 (spaudoje). Baltrūnas V. (sudarytojas), Karmaza B., Petrošius R., Pukelytė V., Žukienė R. A., Kvizikevičius L., Ostrauskas T., Stančikaitė M., Širmulis A., Vaitkevičius V. Ar tikrai Raigardas prasmego (kompleksinių tyrimų duomenys). 2000. 114 (spaudoje)....
Ekskursijų metu išvažinėjom beveik visą salą. Turėjom galimybė susipažinti su Sicilijos kultūra ir geologija, ne tik iš knygų ir paveikslėlių, bet gyvai, matydami savo akimis.
Geologinė sąranga čia labai sudėtinga, net vietiniai geologai dažnai nesutaria vienu ar kitu klausimu. Visur gali matyti orogenezės padarinius, nedarniai slūgsančias uolienas, daugybė tektoninių lūžių, sueižėjusius mezozojinių ir kainozojinių nuosėdinių uolienų blokus. Tai puiki šalis žmonėms besidomintiems neotektonika, karstiniais procesais, kurie ypač išplitė salos viduryje. Labai detaliai Sicilijoje nagrinėjama stratigrafija, paleogeografija. Puikiai atliekami litologiniai, paleontologiniai tyrimai, kurie sudomintų bet...
Lietuvos geologijos tarnyba, siekdama skatinti racionalų naudingųjų iškasenų išteklių naudojimą, parengė visoms apskritims naudingųjų iškasenų sąvadus - skaitmeninės informacijos rinkinius (apžvalgas). Sąvadams sudaryti buvo panaudota Geologijos fonde esama naudingųjų iškasenų telkinių tyrimo medžiaga, Naudingųjų iškasenų išteklių balansas ir Žemės gelmių išteklių registro duomenys. Juose pateikiamas kiekvienos apskrities ištirtos naudingosios iškasenos, jų naudojimo reguliavimo įstatyminė bazė. Sąvadų prieduose pateikti trumpi duomenys apie telkinius. Telkiniai pažymėti 1:200 000 mastelio žemėlapiuose. Apskričių, savivaldybių specialistai, visuomenė ras sąvaduose informaciją apie juos dominančioje teritorijoje ištirtas naudingąsias iškasenas....
Pajūrio regiono išskirtinė svarba Lietuvos Respublikos ekonomikai, ekologijai ir rekreacijai akivaizdi. Tai sudėtingas ir ekologiškai jautrus regionas, jame išvystyta gana intensyvi ūkinė veikla – rajonų teritorijose susijusi su žemės ūkiu, Klaipėdoje, dalinai Šilutėje – su pramone, Kuršių mariose, Nemuno deltoje, Baltijos jūros pakrantėje – vystoma žvejyba, upių ir jūrų transportu, Kuršių nerijoje ir Palangoje – būdingu rekreacinės infrastruktūros vystymu. Vykdant racionalią gamtonaudos politiką, įvairių lygių teritorijų planavimą, reikia įvertinti geologinės aplinkos reikšmę žmogaus gyvenamajai aplinkai ir atvirkščiai – ūkinės veiklos poveikį. Tai neįmanoma...
