10 000 straipsnių
Kaip praneša Associated Press naujienų agentūra, JAV valdžia ėmėsi visų priemonių, kad būtų aptiktos keisto JAV padangėje pastebėto lazerio spindulio atsiradimo priežastys. Spindulys pasirodė tuo metu, kai netoliese 2550 metrų aukštyje skrido keleivinis lėktuvas - stiprios šviesos spindulių pluoštas buvo aptiktas pirmadienį po to, kai pilotai nuo tarptautinio Cleveland Hopkins aerouosto jau buvo nuskridę 24 km.
Tipiškas bildukas mėto daiktus, „bilda naktį“, slepia kasdieninius daiktus, išdarinėja triukus su telefonu, televizoriumi ir vaizdo grotuvu. Kartais jis žaidžia su ugnimi. Tačiau įvairovė šunybių, kurias bildukai sugeba iškrėsti, yra daug didesnė negu šie, tokia didelė, kad faktiškai yra sakoma teisybė, kad nė vienas atvejis nėra panašus į kitą. Tarp kitų keistų dalykų, bildukų bauginančiam repertuare yra apartai – daiktų pasirodymas iš niekur, daiktų judėjimas, daiktai juda dėl nežinomų priežasčių iš vienos vietos į kitą, kartais per kietas sienas ar uždarytas duris staiga atsiranda nepaaiškinamas šaltis, balsai iš niekur, žmonių ir daiktų kilnojimas ir nemalonūs kvapai nežinia iš kur. Į klausima iš kur bildukai atsiranda, tikras atsakymas lieka paslaptis. Tarptautinis bilduko pavadinimas poltergeist yra vokiškos kilmės ir reiškia „triukšminga dvasia“, dėl jo tradiciško pasireiškimo bildėjimais, barškėjimais, trankymusi. Taip ar ne, tai yra du dvasios ar kažko iki šiol nenustatyto reakcija į kažkieno proto ar jausmų būsena, įpainiojant „mokslui žinomas“ energijos formas. Tiesa yra ta, kad niekas nežino, kaip bildukai veikia, arba kodėl vienas žmogus su jais susijęs, tuo tarpu kitas, galbūt patiriantis tokius pat stresus ir turintis tokių pat problemų, nėra susijęs. Tyrinėtojai teigia, kad dažniausiai bildukai atsiranda tada, kai asmenybės krizę išgyvena ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Kai suaugusieji jaučiasi apgauti, prislėgti darbo, santykių su bendradarbiais, kai kankina nemiga, nuovargis. Tuomet atsiranda bildukai.
Visiuose pamirštuose pasauliuose, kuriuose stiprieji žudo silpnesnius, kad išgyventų, yra apdovanotų Jėga - jie visų stipriausi. Izoliuoti nuo Džedajų arba Sithų mokymo šie Jėgos naudotojai išugdė savas tradicijas, kurios rėmėsi tamsiaja Jėgos puse. Iš visų primityvių tamsiosios Jėgos naudotojų kultūrų žinomiausia yra Dathomiro Nakties Seserys. Didžiuodamosios savo žiaurumu ir barbarizmu šios tamsiosios pusės raganos ir panašūs į jas gali tapti labai gailingi. Tačiau galaktikos laimei tamsiosios pusės raganos, dėl savo žemo technologijų lygio, retai ištrūksta iš savo gimtųjų pasaulių ir neplinta galaktikoje. Kad taptų tamsiaja ragana mergina turėdavo ištverti primityvius ir žiaurius išbandymus, jei ji išgyvendavo - tapdavo ragana. Dathomiro Nakties sesuo yra gerbaima jei yra tokia stipri kaip ir kitos, jos yra bijoma jei yra dvigubai šiurkštesnė. Ragana turi vieną tikslą - būti stipriausia. Ji skinasi savo kelią manipuliodama kitais, žudydama ir primesdama savo valią silpnesniems.Nakties sesers prestižas matuojamas vyrų vergų skaičiumi. Dathomire dažnai vyksta kovos dėl valdžios.
Kabalos mokslas – tai Kūrėjo atskleidimas kūrinijai. Kūrėjas yra už mūsų, kaip ir viskas, kas mus supa, mums yra svetima, išoriška. Jis nuo mūsų yra dar labiau nutolęs, Jis labiau „pasislėpęs“ negu visa esanti aplinka, Jis už visko aplink mus. Todėl Kūrėjo atskleidimas ir yra supančio pasaulio pajautimas, svetimumo pajautimas. Kūrėjo atskleidimo procesas vyksta kaip žmogaus pajautimas kitų, pašalinių. Negyvoji gamta negali jausti aplink save. Nedidelis gebėjimas jausti aplink save būdingas augalams. Pastaruoju metu mokslininkai atrado, jog augalai skirtingai reaguoja į prisiartinančius prie jų žmones: jei žmogus nuskriaudė augalą, tai augalas įsimena jį ir reaguoja į žmogaus prisiartinimą vidinių „bangų“ pliūpsniu. Gyvūnai akivaizdžiai jaučia pašalinius. Skirtingu laipsniu jaučia pašalinius žuvys ir prijaukinti šunys, paukščiai, gyvatės ir naminės katės. Šis gebėjimas jausti aplinkinius, kaip ir visi kiti gebėjimai ir savybės, priklauso nuo kiekvieno kūrinio egoizmo dydžio. Būtent egoizmo dydis, troškimo gauti malonumą dydis vysto poreikius pripildyti tą troškimą pagal noro stiprumą, vysto gebėjimus bei savybes.
Neseniai Rusijos spec. tarnybos padarė, atrodo, neįtikėtiną dalyką: daugelis KGB archyvų dokumentų, susijusių su NSO stebėjimais ir turinčių žymą „Visiškai slaptai“, buvo išslaptinti ir paskelbti! Tai, kad visagalė KGB domėjosi neatpažintų ir anomalių objektų problema, daug kam visai nebuvo paslaptis. Iš išslaptintų dokumentų matyti, kad Rusijos teritorijoje NSO buvo pastebimi pakankamai dažnai. Ypatingai jie „mėgo“ karines bazes, kariuomenės dislokacijos vietas ir įvairiu strateginius objektus. Be jų „globos“ nelikdavo ir kariniai laivai (įskaitant povandeninius), lėktuvai, kosmodromai ir kosminės stotys. Pranešimai apie pastebėtus neatpažintus objektus pradėjo plaukti iškart po Pirmojo Pasaulinio Karo, tačiau archyvuose turima liudijimų ir apie dar prieš karą su NSO įvykusius „susitikimus“, pavyzdžiui, 1934 metais keletas mokomąjį skrydį atliekančių ukrainiečių pilotų vakarėjančiame danguje pastebėjo keistą, dideliu greičiu lekiantį ugninį rutulį. Aišku, lakūnams prie jo prisiartinti nepavyko, nes po kelių minučių rutulys dingo iš akių. Pamačius neįprastą reiškinį, lėktuvai tučtuojau buvo grąžinti į bazę, kur susijaudinę lakūnai vadovybei pranešė matę keistą objektą.
Raganos, liaudies tikėjimuose – moterys, turinčios ryšių su antgamtinėmis jėgomis, velniais, demonais, mirusiųjų dvasiomis, iš jų semiančios galios. Tikėjimas raganomis ypač paplito viduramžiais. Prielaidas atsirasti prietarams sudarė krikščionybės doktrina, pagal kurią moteris kalta dėl pirmosios nuodėmės, leidusi suvilioti save šėtonui. Manyta, kad moteris iš prigimties silpnesnė, nuodėmingesnė už vyrą, todėl velnias nori užvaldyti pasaulį ir vyrus pasitelkęs moterį. Raganomis tapdavo moterys, kurias suviliodavo ir su kuriomis lytiškai santykiaudavo velnias. Kadangi velnias nevaisingas, jis priimdavo moters pavidalą ir suvedžiodavo vyrą, po to pasiversdavo vyru ir svetima sėkla apvaisindavo moterį. Iš šių santykių esą gimdavusios mišrios pusiau demonų, pusiau žmonių būtybės. Tikėta, kad vadinamose raganų puotose raganos susitinka su velniais, jų metu vyksta seksualinės orgijos. Raganų įtaka buvo aiškinami kone visi seksualiniai sutrikimai, nelaimingi gimdymai, sutuoktinio neištikimybė, staigus įsimylėjimas, moterų nevaisingumas, vyrų impotencija. Panašiais atvejais būdavo ieškoma raganos, kuri “užbūrė”, “apžavėjo”, “uždavė meilės gėrimo”. Raganos būdavo gaudomos, kankinamos, po to deginamos kaip velnio bendrininkės.
Kabalistai tvirtina, jog kabalos ištakos glūdi Mesopotamijoje prieš daugiau nei 3000 metų. Ten gyvenęs žmogus, vardu Abraomas, subūrė bendraminčius, kurie skleidė vienos pasaulį valdančios jėgos idėją. Žydų tauta nuo senovės yra prisiėmusi atsakomybę skleisti šią idėją pasauliui nuo senovės. Tačiau tautybė nėra svarbus dalykas. Kiekvienas gali tapti kabalistu, jeigu jaučia tam poreikį. Kabalos mokslo atstovai šiuo metu glaudžiai bendradarbiauja su mokslininkais, fizikais, chemikais, psichologais, dalyvauja bendruose moksliniuose tyrimuose ir projektuose. Žmonių, kurių nebetenkina šio pasaulio pasiekimai, atsiranda vis daugiau. Jie trokšta sužinoti, koks jų egzistavimo šiame pasaulyje tikslas. Ko dar negali paaiškinti šiuolaikinis mokslas, tai paaiškina kabala. Tačiau suvokti kabalos tiesas – tai ilgalaikis ir nenutrūkstantis procesas. O suvokimas nėra racionalus - tai didžiulių pastangų ir ypatingo dvasinio nusiteikimo reikalaujantis darbas. Vienas žymiausių kabalos specialistų Michaelis Laitmanas sako, kad norint domėtis kabala tereikia... tik pieštuko, lapo popieriaus, kompiuterio ir knygų. Kabala - tai griežtas dalykas. Grafikai, formulės ir tikslūs matematiniai skaičiavimai. Skaičiai ir simboliai. Ir jokių ritualų. Kabala – tai mokslas apie pagrindinį pasaulėdaros dėsnį ir jo pasekmes mūsų pasaulyje.
Europoje numerologija nesidomėjo tik vėlyvosios antikos filosofai ir viduramžių teologai. Daugelis bendruomenių puoselėjo slaptą skaičių simboliką. Iš krikščioniškų kraštų paminėtinas XII a. pr. Prancūzijoje atsiradęs Tamplierių riterių ordinas, kuris vėliau padarė pastebimą įtaką masonams. Dar uoliau skaičių simboliką praktikavo viduramžių žydų okultinės doktrinos. Tai suprantama, nes tiek graikų, tiek hebrajų raidės turėjo skaitmenines reikšmes. Garsiausia iš tų okultinių doktrinų – žydų tradicija paremta kabala, kuri dešimt Dievo apsireiškimo būdų, arba sefirot, siejo su pagrindiniais gamtos elementais ir srovėmis, o per tai – su 22 hebrajų abėcėlės raidėmis. Šitaip išsiplėtojo daugiašakė raidžių ir skaičių simbolika, vadinama 32 išminčių keliu. Ilgainiui kabala susiskaidė į įvairias kryptis. XII a. Prancūzijoje, Provanse, pasirodžiusioje knygoje "Sefer ha-Bahir" aiškinant Senąjį Testamentą naudojamasi skaičių mistika, o kabala susiejama su krikščioniškosios mistikos ir askezės idėjomis. Izopsefija, arba skaičių tapatumas, suformavo sampratą, kurių raidžių skaitmeninė reikšmė vienoda, galima lyginti. Pavyzdžiui, vardų Abraxas ir Meithras skaitmeninė reikšmė vienoda – 365, arba Saulės metų dienų skaičius.
RELIGINIŲ ritualų evoliucija vystėsi nuo dvasių nuraminimo, vengimo, išvarymo, privertimo, susitaikymo, ir palenkimo į savo pusę iki aukojimo, atpirkimo, ir išgelbėjimo. Religinių ritualų metodai vystėsi nuo primityviųjų kultų formų per fetišus iki magijos ir stebuklų, ir kada ritualas tapo sudėtingesniu, reaguodamas į žmogaus vis sudėtingėjančias sampratas apie viršmaterialiąsias sferas, tada jame turėjo neišvengiamai įsiviešpatauti kerėtojai, šamanai, ir žyniai. Besivystančiose primityviojo žmogaus sampratose dvasinis pasaulis galiausiai buvo laikomas nereaguojančiu į paprastus mirtinguosius. Tiktai išskirtiniai žmonės sugebėdavo pasiekti, kad juos išgirstų dievai; tiktai nepaprastas vyras arba moteris galėdavo pasiekti, kad jį ar ją išgirstų dvasios. Tokiu būdu religija įžengia į naują fazę, į tokį etapą, kuriame palaipsniui ji tampa antraeile; tarp religininko ir garbinamo objekto visada iš tiesų įsiterpia kerėtojas, šamanas, arba žynys. Ir šiandien didžioji dalis Urantijos organizuoto religinio tikėjimo sistemų žengia per šitą evoliucinio vystymosi lygį. Evoliucinė religija gimsta iš paprastos ir visagalės baimės, tos baimės, kuri užvaldo žmogiškąjį protą, kada susiduriama su tuo, kas yra nežinoma, nepaaiškinama, ir nesuvokiama.
Šamanas buvo turintis rangą kerėtojas, ritualinis žmogus fetišas, ir pagrindinė asmenybė visuose evoliucinės religijos ritualuose. Daugelyje grupių šamanai buvo aukštesni už karo vadą, pažymėdami bažnyčios viešpatavimo pradžią valstybėje. Šamanas kartais veikdavo kaip žynys ir net kaip žynys-karalius. Kai kurios vėlesnės gentys turėjo tiek ankstyvesniuosius šamanus-kerėtojus (aiškiaregius), tiek vėliau atsiradusius šamanus- žynius. Ir daugeliu atvejų šamano pareigos tapo paveldimomis. Kadangi senovėje bet kas, kas buvo nenormalu, buvo aiškinama dvasių apsėdimu, tai bet koks ryškus protinis ar fizinis nenormalumas buvo laikomas pakankamu požymiu, jog tai yra kerėtojas. Daugelis iš šitų vyrų buvo epileptikai, daugelis iš šių moterų buvo isterikės, ir didele dalimi šitais dviem tipais galima paaiškinti senovinį įkvėpimą, o taip pat ir dvasių ir velnių apsėdimą. Gana daug iš šitų ankstyviausiųjų žynių priklausė tokiai klasei, kuri nuo to laiko buvo vadinama paranojinė. Nors jie ir galėjo naudoti apgaulę mažesniuose dalykuose, bet didžioji dalis šamanų tikėjo tuo, kad yra apsėsti dvasių. Moterys, kurios sugebėdavo pasiekti transo būseną arba katalepsinį priepuolį, tapdavo galingomis šamanėmis; vėliau, tokios moterys tapdavo žynėmis ir dvasių mediumais. Jų katalepsiniai priepuoliai paprastai apimdavo tariamą bendravimą su mirusiųjų vėlėmis. Daugelis moterų šamanių taip pat buvo ir profesionalios šokėjos.
Dvasių iškvietimas buvo labai tiksli ir labai sudėtinga procedūra, palygintina su šiandieniniais bažnytiniais ritualais, atliekamais senąja kalba. Žmogiškoji rasė labai anksti ėmė ieškoti viršžmogiškosios pagalbos, apreiškimo; ir žmonės tikėjo, kad šamanas iš tikrųjų tokius apreiškimus gauna. Nors šamanai savo darbe naudojosi didžiule įtaigos galia, bet beveik visą laiką tai buvo negatyvi įtaiga; tiktai pastaraisiais laikais imta naudoti teigiamos įtaigos metodą. Ankstyvajame savosios profesijos vystymosi etape šamanai pradėjo specializuotis tokiose srityse, kaip lietaus sukūrimo, ligų gydymo, ir nusikaltimų išaiškinimo. Tačiau, ligų gydymas nebuvo šamanistinio kerėtojo pagrindinė funkcija; vietoje šito, jo funkcija buvo žinoti ir kontroliuoti gyvenimo pavojus. Senovinė juodoji magija, tiek religinė, tiek pasaulietinė, buvo pavadinta baltąja magija, kada ją praktikuodavo žyniai, aiškiaregiai, šamanai, arba kerėtojai. Juodąją magiją praktikuojantys būdavo vadinami raganiais, magais, burtininkais, apžavėtojais, nekromantais, dvasių iškvietėjais, ir pranašautojais. Laikui bėgant, visi tokie netikri ryšiai su tuo, kas yra viršmaterialu, buvo klasifikuoti kaip raganavimas arba šamanizmas.
Kadangi senovės žmogus save ir savo materialią aplinką laikė betarpiškai reaguojančiais į vėlių užgaidas ir dvasių fantazijas, dėl to nėra nieko keisto, kad jo religija turėjo būti taip plačiai susijusi su materialiais dalykais. Šiuolaikinis žmogus savo materialias problemas sprendžia tiesiogiai; jis supranta, kad materija reaguoja į išmintingas proto manipuliacijas. Primityvusis žmogus lygiai taip pat troško pakeisti ir net valdyti fizinių sferų gyvybę ir energijas; o kadangi jo ribotas kosmoso suvokimas atvedė jį į tikėjimą, jog vėlės, dvasios, ir dievai yra asmeniškai ir betarpiškai susiję su gyvybės ir materijos išsamiu valdymu, dėl to jis logiškai savo pastangas nukreipė į tai, kad išsikovotų šitų viršžmogiškųjų agentūrų palankumą ir paramą. Žvelgiant šituo požiūriu, galima suprasti didelę dalį to, kas senovės kultuose yra nepaaiškinama ir neracionalu. Kulto ritualai buvo primityviojo žmogaus mėginimas valdyti materialų pasaulį, kuriame jis pats atsidūrė. Ir didelę dalį savo pastangų jis nukreipė į tai, jog būtų prailgintas gyvenimas ir užtikrinta sveikata. Kadangi visos ligos ir pati mirtis iš pat pradžių buvo laikomos dvasiniais reiškiniais, todėl buvo neišvengiama, jog šamanai, nors ir veikdami kaip kerėtojai ir žyniai, taip pat turėjo dirbti gydytojais ir chirurgais. Primityvų protą gali apriboti faktų trūkumas, bet net ir tokiu atveju jis yra logiškas.