„Meilė” (tikrasis žodis bengali kalboje „priti”) yra nepaprastai saldus žodis. Kai jis ištariamas, nepaprastai saldi nuotaika apima tiek kalbėtojo, tiek klausytojo širdis. Nors tik nedaugelis gali suprasti tikrąją šio žodžio prasmę, vis tiek jis visiems patinka. Visos gyvosios esybės yra valdomos meilės. Daugelis yra pasiruošę už ją atiduoti savo gyvybes. Mylėti yra žmogaus gyvenimo esmė. Daugelis mano, jog egoistiškų troškimų pildymas yra svarbiausia jų egzistencijos prasmė, tačiau taip nėra. Vardan meilės žmogus gali paaukoti visus savo interesus. Egoizmas skatina žmogų siekti vien tik savo asmeniškos laimės ir nepriklausomybės, kai tuo tarpu meilė priverčia jį paaukoti visus savo asmeninius interesus vardan to dalyko ar asmens, kuris jam yra nepaprastai brangus. Kur įvyksta susirėmimas tarp egoizmo ir meilės, ten meilė visada laimi. Netgi jeigu egoizmas yra labai intensyvus, jis vis tiek išlieka antraeilis. Kas yra egoizmas? Egoizmas yra siekti tai, kas yra brangu pačiam. Dėl to ne be priežasties galima pasakyti, jog žmogaus gyvenimas yra vadovaujamas meilės. Meilė yra svarbiausia žmogaus gyvenimo esmė, netgi jeigu jis ir siekia patenkinti savo egoistinius norus. Materialistai ir impersonalistai siekia materialių malonumų ir išsilaisvinimo iš meilės jiems. Meilė taip pat vyrauja ir transcendentalizmo kelyje.

Kad savyje išugdyt tikrąją meilę, jei nori pasiekti aukštą buvimo laipsnį, kuriuo yra meilės būsena, reikės ilgų kruopščių ir nesuskaičiuojamų pastangų save švarint. į meilę atsitiktinai nepateksi! Meilė nėra vien biologinis potraukis, ar jausmas. Anaiptol! Ištarti žodį “myliu” ir žodį “tikrai myliu” – tai tokie vienas kitam tolimi poliai, kaip š. ir p. Tikroji meilė reikalauja, kad asmuo būtų pilnoje harmonijoje su savimi ir su visais, su kuriais kontaktuoji. Ji reikalauja, kad asmuo būtų vidiniai stiprus ir blaivus.Visa tai, ką asmuo bjauroja savo mintimis, elgsena, veiksmais, visa, ką jis gadina, darko, žaloja – rodo, kad jame meilės nėra nei kruopelės. Meilės esmė yra ta, kad ji niekada nėra izoliuota. Ji niekada nieko neskaldo ir nedarko, o priešingai. Meilė jungia, meilė vienija. Meilė, tai pažinimo aktas ir kultūra, pasiskleidžianti visuose žmogaus sielos kapiliaruose. Šis aktas, ši kultūra padeda įsijausti į pačią giliausią kito žmogaus esmę. Šis aktas, ši meilės dovana pasireiškia savo kūno atidavimu kitam lyt. suart. metu. Šis suartėjimas iššaukia tobulą dvasinę būtybių vienybę, iš kurios abiejuose partneriuose gimsta naujų jėgų siekti gyvenimo pilnatvei ir palaimai.