10 000 straipsnių
Viena kertinių roko metaforų visada buvo meilė. Deja, daugelis laisvą meilę supranta kaip laisvę palaidai gyventi, tuo pačiu susiaurindami meilės sąvoką iki vulgaraus, kūniško jos supratimo. Aš laisvą meilę suprantu kaip meilę, išsilaisvinusią nuo kūno, kaip meną mylėti ir kurti. Geras rokas - tai taip pat kūryba, kūryba mylinčio žmogaus. Manyčiau, vienintelė lietuviško roko ir meilės problema - kūrybiško priėjimo stoka
Meilė - neatsiejama Vakarų kultūros dalis. Nuo seniausių laikų garbinama mene ir gyvenime, įamžinta nemirtinguose kūriniuose, ji atrodo universali ir nekintanti, paliečianti kiekvieną, nepriklausomai nuo epochos, padėties, turto, amžiaus ar išvaizdos. Ar nekeista, kad garsiosios Sapfo aprašyti „meilės ligos“ simptomai išliko tokie pat per 25 amžius: tai mikčiojimas, nuraudimas, širdies virpėjimas, silpnumas, išbalimas ir pan. Mes jau nuo vaikystės esame ruošiami šiam jausmui. Vaikiškose pasakose nuolat susiduriame su meilės ir kovos dėl savo išrinktojo ar išrinktosios motyvu. Literatūra, kino filmai, įvairios masinės informacijos priemonės mums kasdien pateikia įprastus meilės įvaizdžius.
Mes dažnai įsivaizduojam meilę rožinėm spalvom - o tai yra tik viena - pirmoji, meilės fazė: apsvaigimas ir grožis. Kaip žydėjimas gamtoj. Bet jei jis užsitęsia - tampa tuščiažiedis. Tuščias žydėjimas, nuosavo jausmo meilė apkarsta. Ir kai susiduri su kito žmogaus rūpesčiais, įsižiūri ir pamatai, kad jis ne angelas, įsižeidi ir eini ieškoti kito. Meilė yra tada, kai nori kitam viską atiduoti, o aistra, kai - nori viską gauti. Sunkiausia pamilti kartą išduotiems, nuviltiems. Jie linkę tramdyti savo jausmus, viską vertinti protu. Tačiau žmogus, jau pasamonėje slopinantis savo jausmus, ilgainiui išvis nebesugeba jausti.
Aha, kalbu apie meilę.. Apibūdinti šį fenomeną žodžių nepakanka, kad ir kiek jų susakytumėme... Koks gi galėtų būti meilės ir vartotojiškumo santykis? Tiesa pasakius, tarp tikros meilės ir vartotojiškumo santykis yra labai paviršutiniškas ir beveik nematomas. Tikrai meilei nebūdingos tos vartotojiškos savybės: nuolatinis kažko stygius, noras gauti vis daugiau ir daugiau, noras vartoti... Tikroji meilė visų pirma yra buvimas su žmogumi, šiltas, nuoširdus, atviras iki pačio žmogiškojo vidaus.