Kultūra

Istorinės Lukiškių aikštės rekonstrukcijos vizijas ketina pateikti daugiau nei septyniasdešimt menininkų arba per dvidešimt skirtingų kūrybinių kolektyvų. Tai paaiškėjo pirmadienį pasibaigus registracijai į Vilniaus centrinės dalies viešųjų erdvių ir prieigų prie Lukiškių aikštės kūrybines dirbtuves, kurios prasidės jau šį penktadienį Vilniaus rotušėje rengiamu seminaru. „Džiaugiamės sulaukę aktyvaus susidomėjimo šiuo renginiu. Lukiškių aikštės vaidmuo miesto ir šalies gyvenime turi simbolinę prasmę, tačiau reikia nepamiršti, kad tai yra ne tik istorinė, bet ir kiekvieną dieną miesto gyvenime veikianti erdvė. Tikimės, kad menininkai pasiūlys naujų įkvepiančių idėjų atgaivinti šiai šiek tiek primirštai Vilniaus aikštei, kad ji vėl taptų miesto traukos centru“,- sako Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas. Kūrybinių dirbtuvių tikslas – pagal išsakytas idėjas papildyti ir pakoreguoti numatomo skelbti tarptautinio konkurso dėl Lukiškių aikštės rekonstrukcijos sąlygas. Šio konkurso laimėtojai turės galimybę parengti Lukiškių aikštės rekonstrukcijos planą ir sukurti „Laisvės“ idėją vainikuosiantį simbolį – centrinį aikštės akcentą. Registruotis į dirbtuves buvo kviečiami visos Lietuvos kūrybininkai. Iš septyniasdešimties dalyvių, panorusių išmėginti savo jėgas kūrybinėse dirbtuvėse, dauguma yra menininkai iš Vilniaus, tačiau ketinimą dalyvauti taip pat pareiškė kūrybininkai iš Kauno, Ukmergės, Elektrėnų ir net – Olandijos.

Siekdama išsaugoti ir atskleisti Vilniaus miesto gynybinės sienos kultūrinę vertę, sostinės Savivaldybės taryba patvirtino šio kultūros paveldo objekto paveldotvarkos programą iki 2009 metų. Įgyvendinant šią programą bus restauruojami ir eksponuojami išlikę autentiški miesto sienos fragmentai, iš dalies arba visiškai atkuriami kai kurie sunykę fragmentai. Bus siekiama išryškinti ir pažymėti viduramžių miesto gynybinės sienos trasą, sudaryti sąlygas ją apžiūrėti, informuoti visuomenę. Vilniaus gynybinė siena pastatyta 1503–1522 m. Viduramžių miestą juosusi apie 3,2 km ilgio ir 6 m aukščio siena yra vėlyvosios gotikos statinys, turintis renesanso bruožų. Šiaurės pusėje miesto siena jungėsi su pilių gynybine sistema. Sienoje buvo 9 vartai ir 3 artilerijos bokštai, iš kurių tėra išlikę Medininkų arba Aušros vartai. Vienas iš bokštų XVII a. buvo rekonstruotas į Bastėją. Šiandien gynybinių įtvirtinimų liekanos yra Vilniaus senamiesčio, įtraukto į UNESCO Pasaulio gamtos ir kultūros paveldo sąrašą, urbanistinio audinio formantė, viduramžių miesto riba, žyminti XVI a. Vilniaus kontūrą. Šiuo metu 35 proc. miesto gynybinės trasos jau yra nebeatsekama, 15 proc. išlikę dabar esančių statinių tūriuose arba yra jų sklypų kontūrų riba, 15 proc. formuoja gatvių raudonąją liniją, 35 proc. išlikimo laipsnį patikrintų tyrimai. Siekiant kuo geriau išsaugoti ir eksponuoti tai, kas išlikę iki mūsų dienų, bus atliekami išsamūs Vilniaus miesto gynybinės sistemos raidos tyrimai.

Už ilgametį kūrybingą darbą ugdant chorinį meną ir svarų indėlį į Vilniaus miesto muzikinį gyvenimą Vilniaus miesto taryba nusprendė Žygimanto Augusto medaliu apdovanoti Lietuvos muzikos akademijos profesorių, Lietuvos chorų sąjungos prezidentą, Vilniaus berniukų ir jaunuolių choro "Ąžuoliukas" meno vadovą ir vyriausiąjį dirigentą Vytautą Miškinį. Beveik tris dešimtmečius V. Miškinio vadovaujamas choras "Ąžuoliukas" aktyviai populiarina chorinę muziką tiek Lietuvoje, tiek svetur. Su choru meno vadovas gastroliavo po Europą, JAV, dalyvavo daugelyje konkursų ir festivalių, pelnė prizines vietas. V. Miškinio vadovaujamas choras įrašė per šimtą fondinių įrašų Lietuvos ir užsienio radijo stotims, nemažai vinilinių bei kompaktinių plokštelių. V. Miškinis sukūrė per 550 kūrinių suaugusių ir vaikų chorams. Jo kūriniai kaip privalomi atliekami Europos ir Lietuvos chorų konkursuose, nuolat skamba dainų šventėse. Kasmet su choru profesorius aktyviai dalyvauja Vilniaus miesto organizuojamuose renginiuose, šventėse, proginiuose koncertuose. Būdamas Lietuvos chorų sąjungos prezidentu, sostinėje V. Miškinis organizuoja įvairias chorų kolektyvų akcijas – šventes, tokias kaip "Lietuvos berniukai prieš smurtą ir narkomaniją", Dainų tiltus, seminarus chorvedžiams "Vasaros akademija", jaunimo bei suaugusių chorų konkursus, tarptautinius Baltijos šalių projektus" Baltijos gintarėliai" ir kitus.