Kultūra

Kultūra – išsamūs straipsniai, vertingos įžvalgos ir praktiniai patarimai vienoje vietoje. Portale Straipsniai.lt rasite kruopščiai atrinktas publikacijas, kurios padeda geriau suprasti šią sritį, sekti aktualiausias tendencijas bei rasti atsakymus į svarbius kasdienybės klausimus. Kviečiame pasinerti į prasmingą skaitymą, sužinoti naudingų faktų ir efektyviai praturtinti savo žinių bagažą. Nesvarbu, ar ieškote naujų idėjų savo veiklai, norite pagilinti supratimą apie dominančias temas, ar tiesiog praleisti laiką turiningai – čia kiekvienas lankytojas ras sau vertingo turinio. Nuolat pildomas straipsnių archyvas užtikrina, kad visada atrasite šviežių minčių, naudingų rekomendacijų ir įkvėpimo tolimesniems žingsniams. Atraskite, sužinokite naujų dalykų ir pritaikykite įgytas žinias praktikoje jau šiandien!

Šokių istorija

pagal
sokiu istorija Straipsniai.lt

Šokiai — viena iš seniausių žmogaus kultūrinės veiklos formų. Jau akmens amžiuje žmonės šoko. Piešiniai ant uolų ir pėdsakai įrodo, kad buvo šokama net 10 000 metais prieš Kristų. To meto gentys dar neturėjo didesnių bendruomenių. Tai atsispindėjo ir jų šokiuose: Žmonės dažniausiai šokdavo po vieną, neliesdami kitų, retkarčiais ratu. Moterys šokdavo tik su moterimis, vyrai — tik su vyrais. Kai kurie panašūs šokiai išliko iki šių dienų, pavyzdžiui, vu-du šokis Haityje. Šis šokis, kaip ir daugelis kitų yra religinis. Taigi šokiai yra ne erotinės, o kultinės kilmės. Erotinės išraiškos formos kilo iš ratelių, kuriuos šoko moterys. Šokiai poromis (kai šoka vyras ir moteris) atsirado tik prieš 5000 metų, susipynus vyrų ir moterų rateliams. Jie taip pat išsirutuliojo iš tokių šokių, kai vyrai ir moterys eilėmis stovėjo vieni prieš kitus. Manoma, kad Europoje svarbiausią vaidmenį šokiams poromis suvaidino pietų Vokietija. Dar mūsų laikais Bavarijoje šokamas liaudies šokis „Schuhplattler“ laikomas seniausiu poriniu šokiu visame žemyne. Šiais laikais tas šokis prarado senąją prasmę ir dabar jį daugiausia šoka vyrai. Viduramžiais (XII amžiuje) šokiai buvo skirstomi į sakralinius (šventus) ir pasaulietinius (kasdieninius), pastaruosius bažnyčia smerkė ir draudė. Nors krikščionybė ir smerkė „nuodėmingus, velniškus“ šokius, jie teikė žmonėms nemažai malonuko.

Valsas

pagal
dance, couple, waltz

Žymiausias Vienos valsų kūrėjas – J. Straussas (sūnus). Garsėjo F. Morelly’io (1810-59), J. Gunglo (1810-89), J. L. Métra (1830-89), H. Ch. Lumbye (1810-74), E. Waldteufelio (1837-1915), J. Rosas (1868-94), I. Ivanovici (1845?-1902), F. Leháro Vienos valsai. JAV ~1875 susiklostė lėtesnė (28-33 taktų per minutę) Vienos valso atmaina bostonas, išpopuliarėjo Europoje (pirmą kartą šoktas 1910 Londone), nuo 1921 bostonas vadinamas anglų valsu arba lėtu valsu. XX a. 3-4 d-metyje Argentinoje susiklostė tango valsas (vals tango), Andų šalyse (Peru, Bolivijoje, Ekvadore) išpopuliarėjo kreolų valsas (vals creollo). Valsui būdinga ritmika ir akompanimentu pagrįstą koncertinę poemą fortepjonui Aufforderung zum Tanze („Kvietimas šokiui”, 1819) vienas pirmųjų sukūrė K. M. von Weberis (W. A. Mozarto Deutsche Tänze K 509, 536, 567 ir kt., L. Van Beethoveno valsai, „Variacijos A. Diabelli tema” ir F. Schuberto valsai iš tikrųjų yra lendlerio stilizacijos). F. Chopino kūryboje susiklostė virtuoziško bravūrinio (valse brillante) ir lyrinio valso (valse triste) rūšys. Koncertinių valsų sukūrė J. N. Hummelis (fortepijonui), F. Lisztas („Mefisto valsai” fortepijonui), M. Ravelis (Valses nobles et sentimentales fortepijonui, 1911, redakcija orkestrui 1912; choreografinė poema orkestrui La Valse, 1919-20), L. Arditi (pirmasis sukūrė virtuoziškų bravūrinių valsų koloratūriniam sopranui Il bacio / ”Pabučiavimas”).

Argentinos tango stiliai

pagal
tango, dancing, partners

Tango visuomet buvo įtraukiamas į standartinių šokių programą, neatsižvelgiant nei į jo argentinietišką dvasią, nei į kultūrinį – socialinį kontekstą, kuriame jis atsirado. Pirmiausia, mes žinome daugybę faktų apie Argentinos tango ištakas bei jo ankstyvąjį laikotarpį, apie didelę jo įtaką Europoje XX a. pradžioje ir tolesnį jo vystymąsi įvairiose valstybėse. Tačiau apie jo raidą pačioje Argentinoje žinome kur kas mažiau, ypač kai kalbame apie dalykus, kurie vyko prieš 40–50 metų. Po jų sekė ištisi karinės diktatūros Argentinoje dešimtmečiai, kuriuos išgyveno kelios argentiniečių kartos. Antra, tango istorija Argentinoje daugiausia buvo perduodama žodžiu. Jeigu apie tango, kaip socialų šokį (socialus tango – tango, skirtas bendravimui, o ne pasirodymui) 4–6 – ajame dešimtmečiuose paklausinėtume dar gyvų amžininkų, išgirstume įdomių istorijų ar net anekdotų. Be abejo, reikėtų atsižvelgti į tai, kad šie pasakojimai yra dabartinių 60–70 – mečių prisiminimai, todėl labai subjektyvūs. Amžininkai savo istorijose dažnai hiperbolizuoja savo ir savo artimųjų reikšmę, tačiau jų prisiminimai yra vieninteliai, galintys nukelti mus į tą laikotarpį, kai Argentinos tango buvo įprasta kasdieninio gyvenimo dalis. Reikšmingas Argentinos tango stiliaus pokytis įvyko 5-jame dešimtmetyje. Jį pradėjo nuostabus ir novatoriškas šokėjas Carlos Alberto Estevez, pravarde Petróleo (isp. – žibalas, nafta). Tai liudija, kad net ir ankstesnės epochos šokėjams Petróleo idėjos iš pradžių atrodė kiek keistos.

Rumba

pagal
how to dance rumba img Straipsniai.lt

„Šokėjai grakščiai ir taisyklingai judina klubus, o visas kūnas lieka nejudrus, jo ramybę sudrumsčia tik būgno garsai, tada ritmingai atliekami pavieniai žingsneliai ir lengvai virpinamos išlenktos rankos“, arba: „Rumba yra kūniškos meilės eilėraštis, moters užkariavimas be mandagių nusilenkimų ir nereikalingų užuolankų,“ — tai kubiečio garsaus šokių tyrinėtojo Fernando Ortiz’o mintis, teisingiausiai apibūdinanti šį šokį. Rumba — tai erotinis piršlybų šokis. Manoma, kad rumba kilusi iš afrikiečių ir kubiečių šokių, kurie buvo šokami XIX ir XX a. į europą rumba pateko iš Niujorko 1930 m. pasaulį užkariavo „The Peanut Vendor“ — pirmasis rumbos šlageris. Anglai sukūrė šokio choreografiją, ją perėmė prancūzai ir vokiečiai. Šokių pasaulyje egzistuoja du rumbos variantai: square-rumba ir kubietiško stiliaus rumba. Ir šiais laikais square-rumba yra pramoginis šokis, o kubietiško stiliaus rumba — sportinis. Muzika ir šokis abiem šokio variantai yra vienodas. Rumba grojama 4/4 taktu, pabrėžiant vieną ir tris. Nuo seno tempas yra 30 — 31 taktai per minutę. Sportinės rumbos tempas nuo 26 iki 28 taktų per minutę.

"Lietuvos" kino teatro vietoje iškils daugiabutis

pagal

Vilniaus prekybos" grupės įmonė "Regiono investicija" užsienio investuotojams pardavė veiklą nutraukusį "Lietuvos" kino teatrą Vilniuje, kurio vietoje iškils daugiabutis. Kino teatro pastatą įsigijo bendrovė "Rojaus apartamentai", kurios 90 proc. akcijų priklauso Didžiosios Britanijos investuotojų bendrovei "Cinema Scotland", o dar 10 proc. - nekilnojamojo turto plėtros įmonei "M2 Invest". "Įsigijome pastatą ir jau parengtų architektūrinių sprendimų nekeičiame", - Eltai sakė "M2 Invest" vadovas Dalius Kaveckas. Pasak jo, gavus visus reikalingus leidimus statyboms "Lietuvos" kino teatras bus nugriautas, o vietoje jo iškils 10,7 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastatas, kuriame didžioji dalis ploto (apie 4,5 tūkst. kvadratinių metrų) būtų skirta butams, o pirmajame aukšte būtų įrengtos komercinės patalpos. Į šias statybas planuojama investuoti apie 7 mln. eurų (24 mln. litų). "Leidimą statyboms tikimės gauti per įprastą laikotarpį - 8-12 mėnesių", - teigė D.Kaveckas. "Lietuvos" kino teatras buvo privatizuotas 2002 metais. Už 92,6 proc. kino teatro akcijų "Vilniaus prekybos" grupės bendrovė sumokėjo 3 mln. litų ir įsipareigojo trejus metus - iki šių metų rugsėjo 25 dienos - nekeisti jo paskirties.

Už buvusio „Lietuvos“ kino teatro išsaugojimą kovojantiems aktyvistams – sostinės mero idėja

pagal

Vakar Vilniaus rotušėje sostinės meras Artūras Zuokas su miesto visuomeninių organizacijų, bendruomenių ir kultūros įstaigų atstovais diskutavo apie Vilniaus miesto viešųjų erdvių bei nekomercinio kino situaciją ir perspektyvas. Miesto bendruomenei buvo pristatytos jau sukurtos ir planuojamos kultūrinės erdvės: „Skalvijos“ kino teatras, Aktyvusis kultūros trikampis, kurį sudaro Vilniaus mokytojų namai, Šv. Kotrynos bažnyčia ir Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, Menų spaustuvė, Užupio meno inkubatorius. Susitikimo dalyviai supažindinti ir su strateginiais miesto kultūros objektais: daugiafunkciniu kultūros centru, planuojamu Koncertų ir sporto rūmų teritorijoje, Tautos namais ir Klasikinės muzikos sale, kuri atsiras vietoje dabartinių Profsąjungų rūmų bei Kongresų – konferencijų centru, kuriam numatyta teritorija prie Seimo. Sostinės meras kaip unikalų reiškinį sveikino „Pro-testo“ laboratorijos projektą, neformalų pilietinį judėjimą „Už Lietuvą“, surinkusį per 7 tūkst. parašų už buvusio „Lietuvos“ kino teatro išsaugojimą. Susitikimo dalyviams meras priminė, kad Vilniaus miestas remia „Skalvijos“ kino teatrą, dotuoja „Menų spaustuvės“, kurioje numatomos erdvės nekomerciniam kinui, projektą, ir į planus nėra įtraukęs buvusio „Lietuvos“ kino teatro išsaugojimo.

Paskelbti Tarptautinio mažųjų kino formų festivalio „Tinklai" 2006 nugalėtojai

pagal
Paskelbti Tarptautinio mažųjų kino formų festivalio „Tinklai" 2007 nugalėtojai

Susumavus Klaipėdos ir Vilniaus žiūrovų balsus, rugsėjo 22 dieną Vilniuje, "Skalvijos" kino centre, buvo teikiami apdovanojimai. Prizų autorius - skulptorius Džiugas Jurkūnas. Šių metų "Tinklų" apdovanojimai keliauja į: Prizas "Auksinis žiūrovas" keliauja į Suomiją, režisieriui Jalmari Helander už vaidybinį filmą "Retos eksporto prekės, reg." ("Rare Exports Inc."), 2003. Prizas "Sidabrinis žiūrovas" keliauja į Baskų kraštą (Ispanija), režisieriui Jose Mari Goenaga už vaidybinį filmą "Suderinimas" ("Sintonia"), 2005. Prizas "Bronzinis žiūrovas" keliauja į Belgiją, režisieriui Xavier Diskeuve už vaidybinį filmą "Revoliucija" ("Revolution"), 2006. Ketvirtą vietą užėmė animacinis filmas "Sapnų nykštukai" ("Dream Dwarfs"), 2006, Latvija, režisierė Dace Ridūze. Penktą vietą užėmė dokumentinis filmas "Paskutinis šuo Ruandoje" ("The Last Dog in Rwanda"), 2006, Švedija, režisierius Jens Assur. Šeštą vietą užėmė muzikinis video "Obuolys ant obels" ("Apple On A Tree"), 2006, Vokietija, režisieriai Astrid Rieger ir Zeljiko Vidovic. Septintą vietą užėmė vaidybinis filmas "Užstrigusi tualete" ("Water Closed"), 2006, Prancūzija, režisierė Flores.

Ji šoka pas Gintarę ir ilsisi pas Maksą

pagal
Ji šoka pas Gintarę ir ilsisi pas Maksą

Šokių mokykla arba rokenrolas su “svolačium” ir kankanas plikais papukais. Kadangi Sandra turi dvi vyresnes seseris sportininkes, mama norėjo, kad bent jauniausia dukra ne sportuotų, o įgyvendintų jos svajonę - taptų šokėja. “Todėl ir nuvedė į šokių mokyklą. Ne kartą norėjau ją mesti, tačiau buvau ne tik kukli, bet ir bailė, todėl lankiau toliau. Aišku, dabar galiu mamai tik padėkoti.” Taip aštuonerių metų Sandra pradėjo šokti Klaipėdos šokių mokykloje “Kakadu”. Viskas būtų lyg ir nieko, bet ten nukentėjo jos santykiai su vyriška lytimi. Ir čia kaltas toks „svolačius“ (lietuviškai - velnias). “Man pasiūlė šokti akrobatinį rokenrolą. Kadangi labai gerai šokau, davė porininką, tokį aštuntoką. Labai džiaugiausi, ir mums puikiai sekėsi, bet tik tol, kol jis nesužinojo, kiek man metų. Atrodžiau vyresnė, ir aštuntokas tikriausiai manė, kad mes bendraamžiai. Todėl sužinojęs, kad mokausi 2E klasėje, atsisakė būti mano pora! Verkiau, o kai vadovė mus vėl privertė kartu šokti, jis, svolačius, sugebėjo padaryti taip, kad visiems atrodytų, jog esu prasta šokėja ir net nejaučiu muzikos! (Sandra tai pasako su tokiu siaubu, kad supratu, jog terminas “nejausti muzikos” šokėjų žodyne yra vienas baisiausių.) Ir mane išmetė iš akrobatinio rokenrolo, nors jau buvau pasisiuvusi koncertinius rūbus (ar begali būti didesnė trauma mergaitei - neapsivilkti suknelės?). Supykau ir pykstu iki šiol, labai norėčiau jį dabar sutikti ir paklausti - tai ar jaučiu aš muziką, ar ne?

Tarantino koncertuos su "go-go" šokėjomis

pagal

Galų gale Tarantino scenoje pasirodo nebe vienas. Ilgai ieškojęs pagaliau surado dvi šokėjas, kurios išsyk įsiliejo į “Plastikinio albumo” programą. Natali ir Snežana – “go-go” profesionalės ir Lietuvos “go-go” čempionės. Jas atlikėjas pastebėjo tarp dvidešimties kandidačių pareiškusių norą tapti Tarantino šou narėmis. Atlikėjas labai patenkintas pirmaisiais merginų pasirodymais, bet pažiūrėjęs filmuotą paskutinių dviejų koncertų medžiagą nutarė, kad nors merginos ir tikros savo darbo žinovės, repeticijos dar niekam nepakenkė. “Modernaus baleto gal ir nešoksime, bet judesius reikėtų labiau sustyguoti”, - sakė Tarantino, kuriam repetuojant labai praverčia kažkada teatro studijoje įsisavinta scenos judesio abėcėlė.

ESKANDARANI – ????????? - ALEXANDRI?N - ALEKSANDRIETIŠKAS

pagal

ALEKXANDRIA (Aleksandrija) – antras pagal didį Egipto miestas, turintis daugiau Viduržemio jūros nei arabiškų bruožų. Šio miesto kultūra skiriasi nuo kitos Egipto dalies, nors jis ir yra tik 225 km. Nuo Kairo. Arabiškai ALEXANDRIA tariasi kaip - ESKANDARANI (ėskandarani). ESKANDARANI šokių stilius labai linksmas, žaismingas ir užvedantis. Tradicinis šio stiliaus kostiumas – suknelė su raukiniais ir didelė skara – ????? – MELAYA (melaja). MELAYA – tai ALEKXANDRIA moterų apdaro dalis.

Lietuvos čempionė pinigus užsidirba erotiniais šokiais

pagal
Lietuvos čempionė pinigus užsidirba erotiniais šokiais

Ne visiems garsiems Lietuvos sportininkams pasiseka išgyventi iš savo profesijos, kai kuriems iš jų, norint susdurti galą su galu, tenka griebtis ir kitų, su sportu ne itin susijusių užsiėmimų. Garsi Lietuvos bėgikė, Sidnėjaus olimpiados dalyvė Žana Minina neseniai įsidarbino naktiniame klube "Lithuanian Wild Club" go-go šokėja. Dėl tokio netikėto Lietuvos 400 metrų bėgimo čempionės pasirinkimo Žanos Mininos trenerė Palmira Žukienė bei Lietuvos lengvosios atletikos federacijos generalinis sekretorius Eugenijus Burokas sportininkės nesmerkia ir sako, kad dėl to kalta tik prasta šalies ekonominė būklė. Tačiau pati sportininkė, anot trenerės P.Žukienės, itin jautriai reaguoja į tai, kad tapo žinoma apie šį jos užsiėmimą, ir šia tema su žurnalistais nekalba. Apie tai nelinkę kalbėti buvo ir klubo "Lithuanian Wild Club" vadovai. Tačiau jie neslėpė, kad jų vadovaujamame klube Ž.Minina dirba go-go šokėja. Sportininkės trenerė P.Žukienė sako, kad jai visiškai suprantamas jos auklėtinės noras užsidirbti daugiau pinigų, nes kaip olimpinės rinktinės narė ji dienai tegauna 15-20 litų maistpinigių. Pasak P.Žukienės, VPU vakariniame skyriuje kūno kultūros specialybę studijuojanti Ž.Minina ieškojo su specialybe susijusio darbo - ėjo į Vilniaus miesto lengvosios atletikos sporto mokyklą, taip pat kreipėsi į sostinės savivaldybės sporto skyrių, prašydama surasti trenerės darbą. "Negi ji eis į supermarketą? Neišdirbs tiek valandų. Žodžiu, arba dirbi, arba sportuoji.

K.Hudson naujas pomėgis - šokiai aplink striptizo stulpą

pagal

JAV aktorė Kate Hudson neslepia susiradusi naują širdžiai mielą užsiėmimą – šokius aplink striptizo stulpą. Laikraščiui „Glamour“ 27 m. „Auksinio gaublio“ laimėtoja sakė: „Tai milžiniškas malonumas. Tik mokomės to normalioje šokių studijoje. Užsiėmėme tuo su draugėmis ir pačios nustebome, ką galime padaryti ant to stulpo“. K. Hudson įsitikinimu, tokio erotiško nusiteikimo receptas labai paprastas – ji yra itin sportiška: „Laimei, neturiu problemų su figūra ir man nereikia valandų valandas kankintis treniruočių salėje. Visada buvau sportiška – tai visiškai normalu, kai augi su broliais“, – sakė aktorės Goldie Hawn dukra.