Lietuvos čempionė pinigus užsidirba erotiniais šokiais
Ne visiems garsiems Lietuvos sportininkams pasiseka išgyventi iš savo profesijos, kai kuriems iš jų, norint susdurti galą su galu, tenka griebtis ir kitų, su sportu ne itin susijusių užsiėmimų. Garsi Lietuvos bėgikė, Sidnėjaus olimpiados dalyvė Žana Minina neseniai įsidarbino naktiniame klube “Lithuanian Wild Club” go-go šokėja.
Kalta valstybės ekonominė būklė
Dėl tokio netikėto Lietuvos 400 metrų bėgimo čempionės pasirinkimo Žanos Mininos trenerė Palmira Žukienė bei Lietuvos lengvosios atletikos federacijos generalinis sekretorius Eugenijus Burokas sportininkės nesmerkia ir sako, kad dėl to kalta tik prasta šalies ekonominė būklė.
Tačiau pati sportininkė, anot trenerės P.Žukienės, itin jautriai reaguoja į tai, kad tapo žinoma apie šį jos užsiėmimą, ir šia tema su žurnalistais nekalba.
Apie tai nelinkę kalbėti buvo ir klubo “Lithuanian Wild Club” vadovai. Tačiau jie neslėpė, kad jų vadovaujamame klube Ž.Minina dirba go-go šokėja.
Nerado darbo
Sportininkės trenerė P.Žukienė sako, kad jai visiškai suprantamas jos auklėtinės noras užsidirbti daugiau pinigų, nes kaip olimpinės rinktinės narė ji dienai tegauna 15-20 litų maistpinigių.
Pasak P.Žukienės, VPU vakariniame skyriuje kūno kultūros specialybę studijuojanti Ž.Minina ieškojo su specialybe susijusio darbo – ėjo į Vilniaus miesto lengvosios atletikos sporto mokyklą, taip pat kreipėsi į sostinės savivaldybės sporto skyrių, prašydama surasti trenerės darbą. “Negi ji eis į supermarketą? Neišdirbs tiek valandų. Žodžiu, arba dirbi, arba sportuoji. Toks variantas, kokį jį dabar surado – šiokia tokia išeitis. Ji šoka kelis kartus per savaitę, po kelias valandas – tad lieka laiko ir mokytis, ir sportuoti”, – sakė trenerė.
Pasak jos, aukšto meistriškumo sportininkai, vartojantys teisingą mitybą su specialiais papildais, treniruojasi du kartus per dieną (kiekviena treniruotė trunka 2 valandas – aut.past.) šešis kartus per savaitę. “Bet jeigu sportininkas neturi galimybių pilnavertiškai maitintis, ilsėtis, treniruočių krūvis krenta kone dvigubai”, – sakė trenerė. Jos auklėtinė, 3-4 kartus per savaitę po kelias valandas vakarais šokanti klube “Lithuanian Wild Club”, treniruojasi vieną kartą per dieną maždaug 5 kartus per savaitę.
Reikalauja per daug
P.Žukienė sako, jog 26-erių Ž.Mininos amžius yra pats tinkamiausias siekti sportinių aukštumų: “Būdami 23-30 metų amžiaus sportininkai pasiekia aukščiausių rezultatų”, – aiškino trenerė.
Pasak lengvaatletės trenerės, valstybė, skirstydama lėšas sportininkams, reikalauja iš jų itin aukštų sportinių rezultatų.
“Jeigu sportininkas pasiekia aukštų rezultatų, sau gali garantuoti ir pragyvenimą, ir ruošimąsi varžyboms. O valstybė iš Lietuvos čempionų, olimpiadų dalyvių reikalauja labai aukštų vietų – pakliūti į geriausiųjų dešimtukus, šešetukus”, – sakė sporto trenerė.
Pasak jos, valstybė per silpna finansine prasme, todėl sportininkai tokiomis sąlygomis negali pasiruošti taip, kad galėtų pretenduoti į tokias aukštas vietas.
Trenerė sako, kad su tokiomis pačiomis finansinėmis problemomis susiduria ir kiti lengvaatlečiai bei kitų sporto šakų atstovai, išskyrus krepšininkus.
Prarandam sportininkų kartą
P.Žukienės teigimu, intensyviai sportuoti gali tik tie sportininkai, kuriems finansiškai padeda šeimos nariai, apmokantys gyvenimo išlaidas.
“Tad tuos dienpinigius jie gali skirti maisto papildams, sportiniam inventoriui įsigyti, nors tai taip pat menki pinigai, – kalbėjo pašnekovė. – Taigi ir susiduriame su rimta problema – kol vaikas mokosi vidurinėje mokykloje, jį išlaiko tėvai, jo rezultatai kyla. Kai jis tampa studentu ir jam pačiam reikia atsistoti ant kojų, nelieka laiko sportui. Taip mes prarandam visą sportininkų kartą”.
Ž.Mininos atvejis – ne vienintelis
Lietuvos lengvosios atletikos sporto federacijos generalinis sekretorius E.Burokas sako, kad Ž.Mininos atvejis ne vienintelis Lietuvoje. “Jeigu žmonės negali išgyventi iš sporto, turi rinktis kitus darbus. Garsi šuolininkė į aukštį Nelė Žilinskienė mokosi doktorantūroje, rašo disertaciją, bet taip pat randa laiko palaikyti sportinę formą. Maratono bėgikė Inga Juodeškienė augina tris vaikus, tarnauja kariuomenėje, bet taip pat ir sportuoja. Na, o Ž.Minina nuėjo šokti”, – pasakojo E.Burokas.
Pasak jo, nuo kovo mėnesio Ž.Minina rimtai sportuoja – ruošiasi Pasaulio lengvosios atletikos čempionatui, o taip pat ir Atėnų olimpinėms žaidynėms.
Jai iš Tautinio olimpinio komiteto paskirta 3000 Lt suma metams. Pasak jo, tai kuklūs pinigai – ruošiantis Sidnėjaus olimpinėms žaidynėms sportininkams buvo skiriama maždaug 3,5 karto didesnė suma.
Sporto nepuošia
E.Burokas pasidžiaugė, kad sportininkė randa nors tokią išeitį – šokėjos darbą. “Juk ir šokti gali ne kiekvienas. Ž.Minina turbūt gerai šoka, nes į ją žiūri. Tačiau aš nesakau, kad šis atvejis sportą puošia”, – sakė jis.
Pasak jo, individualios sportinės šakos populiaresnės išsivysčiusiose šalyse. “Pastebėjau, kad valstybės finansinis lygis atsiliepia sporto šakų populiarumui. Jeigu šalis ekonomiškai stipri, tai ir individualios sporto šakos populiaresnės. O finansiškai silpnesnėse šalyse populiaresnės komandinės ir dvikovinės sporto šakos”, – sakė lengvosios atletikos sporto federacijos generalinis sekretorius E.Burokas.
