Maždaug prieš savaitę išleista nauja vienos iš pačių populiariausių Linux terpei skirtos grafinės aplinkos versija. Kurį laiką KDE 3.3 buvo viešo beta testavimo stadijoje, ir štai, pagaliau buvo oficialiai pripažinta tinkama viešam pasirodymui. Kūrėjai tvirtina, kad naujoji versija – žymiai stabilesnė, patogesnė ir greitesnė už visas ankstesnes. Tarp svarbių pasiekimų galime paminėti daugelio kalbų palaikymą: į KDE 3.3 įtraukta per 50 pilnų lokalizacijų, dar 30 kalbų palaikoma dalinai. KDE 3.3 – pakankamai daug naujovių. Buvo pakeista dauguma pačios aplinkos komponentų ir su jos paketu pateiktų programų. Grafinis redaktorius KPaint, pavyzdžiui, buvo pakeistas galingesniu Kolourpaint, o programikė Kimagemapeditor (labai parankus dalykėlis jauniesiems web-dizaineriams), į standartinį komplektą įtraukta pirmą kartą. Kspell komponentas, skirtas tekstų rašybos tikrinimui, dabar veikia su naujos versijos biblioteka, kas, kūrėjų nuomone, žymiai pagerins tekstų tikrinimo kokybę.

Šiandien Dell planuoja paskelbti apie savo partnerystę su Novell. Pagal naująjį susitarimą, nuo šiol Novell į naujus serverius diegs ir SuSE Linux distributyvus. Dell jau seniai kaip operacinę sistemą naudoja Red Hat Linux – būtent distributyvas buvo diegiamas į kompanijos gamyklose gaminamus kompiuterius – anksčiau SuSE buvo instaliuojamas pagal specialius užsakovų, galinčių sumokėti už specializuotas sistemas, užsakymus. Dabar Dell nusprendė…

Duomenų bazių valdymo sistemų gamintoja Oracle paskelbė, kad įvairiais būdais, tame tarpe ir finansiškai, rems kompanijas, kuriančias programas platformai Unbreakable Linux. Unbreakable Linux – tai praėjusiais metais suburtas Oracle, RedHat ir Dell aljansas, kurio tikslas – populiarinti narių produkciją ir laikytis prieš IBM, užimančiai lyderio pozicijas šiame sektoriuje. Dell tiekia serverius ir duomenų saugojimo sistemas PowerEdge, EMC ir PowerVault, RedHat – savo operacinę sistemą Red Hat Linux Advanced Server, o pati Oracle – duomenų bazę ir programinę įrangą klasteriniams tinklams.

Kompanija SCO Group, kuriai priklauso operacinės sistemos Unix kodas, toliau kaltina Linux kūrėjus. Šį kartą firmos direktorius pareiškė, kad Linux branduolyje aptiktos ištraukos iš Unixware kodo. Kovo pradžioje SCO Group apkaltino IBM pažeidus taisykles kuriant sprendimus Linux bazėje. Tarp kaltinimų buvo nelegalus informacijos skleidimas, nesąžininga konkurencija, kontrakto sąlygų pažeidimas. Už visa tai buvo pareikalauta milijardo dolerių kompensacijos. Per tuos du mėnesius SCO Group veltui laiko nešvaistė, o analizavo Linux kodą. Ir, direktoriaus teigimu, ne veltui. Anot jo, buvo vietų, kuriose Linux kodas eilutė į eilutę sutampa su Unixware.

Kompanija Industrial Light and Magic (ILM), kūrusi specialiuosius efektus filmams “Žvaigždžių karai”, “Haris Poteris” ir “Juros periodo parkas”, atsisakė naudoti darbines stotis Silicon Graphics su RISC procesoriais ir operacine sistema IRIX. Kaip pasakojo ILM technologijų direktorius, perėjimas prie Dell serverių su įprastais Intel procesoriais ir nemokama operacine sistema Linux prasidėjo dar filmuojant antrą “Žvaigždžių karo” salį. 600 kompiuterių su procesoriais Pentium 4 veikia beveik dvigubai sparčiau nei senos Silicon Graphics mašinos, o kainuoja penkis kartus pigiau.

Kompanija CodeWeavers sukūrė naują paketą CrossOver Office, kuris leidžia dirbti su daugeliu Windows programų Linux aplinkoje. Pagrindinė CrossOver Office 2.0.0 savybė – pagrindinių biuro paketo MS Office XP komponentų palaikymas. Ankstesnės CrossOver Office versijos palaikė tik programas iš Office 97 ir 2000. Taigi, dabar CrossOver Office veikia su visomis Office 2000 programomis, o iš Office 97 neveikia tik Access ir Outlook. Be biuro paketo CrossOver Office palaiko Internet Explorer 5.0 ir 5.5, Microsoft Visio, Lotus Notes, Quicken ir Adobe Photoshop. Dirbant su kai kuriomis programomis yra keli nežymūs apribojimai.

Pasaulinės IT bendrovės IBM ir “Hewlett-Packard” (HP) pranešė per 2002 m. uždirbusios milijardines pajamas iš produktų su “Linux” sistemomis. HP paskelbė gavusi 2 mlrd. JAV dolerių pajamų iš “Linux” produktų, IBM – 1,5 mlrd. dolerių. Be to, IBM atstovai pareiškė, kad “Linux” produktų pardavimas bendrovei buvo pelningas. Pernai buvo teigiama, kad visos investicijos į “Linux” neatsipirko. Faktai rodo, kad, nors pati “Linux” sistema gali būti įsigyjama nemokamai, iš jos galima gauti pelno. Abi bendrovės – tiek IBM, tiek HP – prekiauja serveriais, naudojančiais “Linux”, ir šia programine įranga bei su ja susijusiomis paslaugomis. “Microsoft” šiuo klausimu dar kartą patvirtino savo poziciją, kad “Linux” dėl savo panašumo į “Unix” sistemas negali pakeisti galiūnės gaminamų “Windows”. Be to, “Microsoft” nori patraukti atvirojo kodo sistemų vartotojus į savo pusę ir tikisi, kad jie pereis prie “Windows” sistemų naudojimo.

Jeigu jūs atnaujinate iš 7.0, 7.1 or 7.2 Mandrake Linux versijos nepamirškite pasidaryti duomenų kopiją. Atnaujinimas iš ankstesnių versijų (prieš 7.0) NĖRA palaikomas! Pastaruoju atveju jums reikia sistemą įdiegti naujai, o ne atnaujinti. Mandrake Linux taip pat galite įdiegti į Windows 95/98/ME sistemą, naudojant Linux for Windows. Tai nereikalauja diskų skirstymo ir įdiegia Linux į Windows katalogą. Tai būdas atrasti Mandrake Linux nekeičiant Windows sistemos, tačiau tai vyksta gerokai lėčiau. Taipogi Mandrake Linux digs kai jūs išnaujo įdiegsite Windows. Dėl Linux for Windows naudojimo žr. 2 punktą.

1991 metais Helsinkio Universiteto paskutinio kurso studentas Linusas Torvaldsas(Linus Torvalds) įsigijo naujutėlį IBM 80386 PC. Nusivylęs kompiuteryje buvusia operacine sistema, jis nusprendė vietoje jos paleisti UNIX’o sistemą. Tačiau UNIX’o sistema buvo per brangi todėl Linusas su talentingų programuotojų komanda nusprendė imtis sunkaus uždavinio sukurti naują UNIX’o sistemos versiją. Jie sukūrė operacinės sistemos branduolį (kernel) ir pavadino jį Linux’u. Vienas iš svarbiausių Linuso Torvaldso sprendimų pirmosiomis Linux’o sistemos branduolio kūrimo dienomis buvo visiems laisvai naudotis, sistemos pradiniais tekstais (source code). Kelios organizacijos sukaupė daug nemokamai platinamos programinės įrangos, kurią buvo galima rasti nemokamai platinamos programinės įrangos fonde (Free Software Foundation) bei kitose vietose, sujungė ją su Linux’o branduoliu ir sugalvojo kaip visa tai įdiegti į kompiuterį. Visas šis procesas vadinamas programinio paketo kūrimu (creating distribution).