Serial ATA, nauja kietųjų diskų sąsaja, nerėgėta sparta, ar muilo burbulas?
Serial ATA, nuoseklioji kietųjų diskų sąsaja su pagrindine plokšte buvo sukurta 2001m, tačiau tik dabar pradedama diegti į stalinius kompiuterius. Kuo gi ji skiriasi nuo įprastos, lygiagrečiosios Ultra ATA ? Visų pirma, į akis krinta siauras, dažniausiai raudonos spalvos duomenų kabelis turintis dvi jungtis galuose. Tai iš dalies yra gerai, kadangi nebereikia įrenginiuose nustatinėti trumpiklių, siauras kabelis sudaro palankesnes sąlygas aušinimui, tačiau prie vieno kanalo galima prijungti tiktai 1 įrenginį. Maksimalus kabelio ilgis – 1m. Norėdami prie pagrindinės plokštės pajungti S ATA diską, įsitikinkite, ar į ją įdiegtas S ATA valdiklis. Kaip bebūtų keista, bet S ATA kietųjų diskų maitinimo jungtis yra visiškai perdaryta, ir norint tokį diską pajungti prie standartinio maitinimo šaltinio, reikalingas specialus perėjimas. Kodėl SATA kūrėjai nusprendė pakeisti standartu tapusią jungtį, žinoma tik jiems patiems. Gali būti, kad tai susiję su skirtingų įtampų poreikiu, bet tai tada kodėl nebuvo galima tos logikos sumontuoti pačiame kietajame diske ?