Kertiniai atvirojo kodo judėjimo momentai

1968 m. buvo įkurtas ARPANET tinklas, Interneto pirmtakas. Nors ARPANET skirtas tyrinėtojams apsikeisti informacija apie projektus ir jų kodus, jis taip pat tampa programinės įrangos atviruoju kodu galimybių demonstravimo scena.

1969 m. Bell laboratorijų tyrinėtojas Kenas Tomsonas (Ken Thomson) parašo pirmąją Unix, daugiaveiksmės, skirtos daugeliui vartotojų operacinės sistemos versiją. Unix kodas buvo laisvai platinamas 8-ajame dešimtmetyje, greitai ši operacinė sistema tampa labai populiari universitetuose ir tyrimų laboratorijose.

1971 m. atvirojo kodo judėjimo pionierius Ričardas Stalmanas (Richard Stallman) prisijungia prie MIT grupės, kūrusios išimtinai nemokamą programinę įrangą. Sukūręs pirmąjį Emacs (1974-1976) teksto redaktorių, R. Stalmanas vėliau (1984) įkuria GNU projektą (sutrumpinimas iš „GNU's Not Unix“ – GNU nėra Unix), kuris vėliau paskatino nemokamos, Linux pagrįstos operacinės sistemos sukūrimą.

1974 m. Vintonas Kerfas (Vinton Cerf) ir Bobas Kanas (Bob Kahn), dirbę DARPA agentūroje, sukuria TCP/IP protokolą, kuris vėliau tampa Interneto tinklo pamatu. Po dešimtmečio Gynybos departamentas pakrikštija Internetą ir nurodo visiems kompiuteriams, prijungtiems prie Interneto, naudoti TCP/IP protokolą.

1979 m. AT&T paskelbia planus komercializuoti Unix. Tai paskatina Berklio universitetą Kalifornijoje sukurti savo Unix versiją, pavadintą BSD Unix (Berkeley Software Distributions). BSD Unix perdirbo pirmieji Unix pardavėjai, pavyzdžiui, DEC ir Sun, Unix. Vėliau AT&T ir Sun sutaria sujungti savo Unix versijas, taip priversdami konkurentus (DEC, HP ir IBM) sukurti Atviros programinės įrangos fondą – Open Software Foundation. Berklio universiteto studentas Erikas Almanas (Eric Allman) sukuria programą, skirtą perduoti žinutes tarp kompiuterių ARPANET tinkle. E. Almanas vėliau programą išplėtoja ir pavadina „sendmail“. Šiandien daugiau nei 75% Interneto pašto serverių naudoja šią atviro teksto programą paštui siųsti.

1984 m. atsiliepdamas į komerciškumo programinės įrangos rinkoje bangą R. Stalmanas (Richard Stallman) įkuria GNU projektą ir kurdamas nemokamą operacinę sistemą, nemokamas programas bei programavimo įrankius, propaguoja nemokamos programinės įrangos modelį. Dar svarbesniu įvykiu tapo GNU projekto sukurta Pagrindinė viešoji licencija (General Public Licence), kuri tampa daugelio atvirojo kodo projektų modeliu.

1986 m. Laris Volas (Larry Wall) sukuria Perl (Practical Extraction and Report Language – faktinio ištraukimo ir pateikimo kalbą), visapusišką programinę kalbą, skirtą rašyti CGI (Common Gateway Interface) instrukcijoms (scripts), kurios dabar yra standartinė priemonė pateikti dinamiškesniam turiniui Voratinklyje.

1987 m. Andrejus Tanenbaumas (Andrew Tannenbaum) išleidžia Minix, Unix versiją asmeniniams (AK), Mac, Amiga ir Atari ST kompiuteriams. Ji platinama su visu kodu.

1989 m. siekdamas praplėsti Minix galimybes jaunas Helsinkio universiteto studentas Linusas Torvaldas (Linus Torvald) išleidžia naują Unix variantą – Linux. Po trejų metų L. Torvaldas atsisako griežtų Linux autorių teisių.

1993 m. išleidžiama FreeBSD operacinė sistema. Paremta BSD Unix, FreeBSD suderinta su tinklu, virtualia atmintimi, perėjimu tarp užduočių ir ilgais failų pavadinimais. BSD licencija nereikalauja programuotojų atsilyginti už gautą kodą.

1994 m. Markas Juvingas (Marc Ewing) įkuria Red Hat Linux kompaniją, stengdamasis išspręsti Linux naudojimo patogumo problemas. Red Hat kartu su Linux paketu platina trečiųjų šalių programas, dokumentaciją bei techninę pagalbą. Šį paketą Red Hat parduoda už maždaug 50 dolerių. Greitai Red Hat tampa pirmaujančiu Linux platintoju. Tais pačiais metais Brajanas Sparkas (Bryan Spark), padedamas buvusio Novell vadovo Rėjaus Nurdo (Ray Noord), įkuria Caldera kompaniją.

1995 m. Apache grupė sukuria naują Voratinklio tarnybinės stoties programinę įrangą, pagrįstą Nacionalinio superkompiuterių programų centro (NCSA) sukurta „HTTPd 1.3“ ir pataisų jai failais. Pavadinimas Apache kilo iš termino „a patch“, kuris išvertus reiškia pataisymą. Ši nemokama Voratinklio tarnybinės stoties programinė įranga tampa viena populiariausių HTTP tarnybinių stočių programų.

1997 m. programuotojas ir knygos „Naujasis hakerio žodynas“ autorius Erikas S. Reimondas (Eric S. Raymond) Linux kongrese pasako kalbą „Katedra ir turgus“, supriešindamas komercinio ir atviro programinės įrangos kūrimo modelius. Ši kalba paskatina Netscape kompanijai pradėti Mozilla projektą.

1998 m. Netscape paskelbia ne tik nemokamai dalysianti Communicator 5.0 paketą, bet ir paskelbsianti jo kodą. Briusas Perensas (Bruce Parens) ir E. S. Reimondas (Eric S. Raymond) įkuria Atvirojo kodo iniciatyvą (Open Source Initiative) ir kreipiasi prašydami suteikti jiems atvirojo kodo prekinį ženklą. Stambūs prekiautojai programine įranga (Computer Associates, Corel, IBM, Informix, Interbase, Oracle ir Sybase) paskelbia apie savo planus kurti programinės įrangos versijas, skirtas Linux terpei. Apdrabstyta purvais žymiojoje priešmonopolinėje byloje, Microsoft paskelbia pareiškimą, kuriame Linux operacinė sistema pateikiama kaip įrodymas, jog korporacija neturi monopolijos operacinių sistemų rinkoje. Netrukus po to Halloween dokumentai (taip praminti dėl to, kad pasirodė spalio 31 dieną) – vidiniai Microsoft dokumentai apie programinės įrangos atviruoju kodu ir Linux grėsmę – patenka į atvirojo kodo bendruomenės rankas ir paskelbiami Internete. Sun Microsystems paskelbia planus atskleisti programuotojams Java 2 kodą. Oracle kompanija paskelbė, kad pritaikys duomenų bazių programinę įrangą Linux operacinei sistemai.

1999 m. Vasario 15d. Fosterio (Foster) mieste (Kalifornija, JAV) tūkstančiai vartotojų grąžino nenaudojamą Microsoft programinę įrangą – diskus, naudojimo instrukcijas, autentiškumo sertifikatus. Atsidaro nauja Internet svetainė – Linux.com. Kompanijos Hewlett-Packard ir Silicon Graphics paskelbė, kad teiks palaikymą Linux operacinei sistemai. IBM pradeda bendradarbiavimą su Red Hat kompanija bei paskelbia apie Lotus programinės įrangos pritaikymą Linux operacinei sistemai. Apple kompanija paskelbia savo operacinės sistemos (Mac OS) branduolį, kaip atvirojo teksto programinę įrangą.

2001 m. Išleidžiamas Linux 2.4 branduolys. Niujorke (JAV) Linux World konferencijoje pirmą kartą pademonstruojamas „Revolution OS“ – filmas apie atvirojo kodo judėjimą. Tai savotiškas atsakas į Styvo Balmerio (Steve Ballmer, Microsoft) žodžius „Linux tai vėžys, kuris žlugdo intelektualinę nuosavybę…“.