Visos programos pateikiamos suskirstytos į kategorijas. Atsidarius vieną iš kategorijų, galima peržiūrėti konkrečių programų sąrašą. Peržiūros metu programų sąrašą galima surūšiuoti pagal pavadinimą, atnaujinimo datą ar autorių. Taip pat galima peržiūrėti programas suskirstytas pagal veikimo aplinką, ieškoti norimos programos pagal nurodytą paieškos eilutę.
Licencija turi drausti modifikuotos programinės įrangos platinimą, gali leisti tik platinimą kartu su pataisymu failais, kurie modifikuoja išeities tekstus tik kompiliavimo bei surinkimo metu. Licencija turi drausti platinti programinę įrangą, kuri buvo sukompiliuota ir surinka naudojantis modifikuotais išeities tekstais. Jei norima platinti tolimesnius programinės įrangos patobulinimus – modifikacijas, tai joms turi būti suteiktas kitas pavadinimas arba versijos numeris.
Atvirojo teksto programinės įrangos revoliucijos balsas
Open Sources. Voices from the Open Source Revolution. Rinkinys rašinių apie atvirojo teksto programinės įrangos judėjimą, jo pagrindinius „žaidėjus“. Katedra ir turgus.
The Cathedral & The Bazaar. Šioje knygoje aprašyti atvirojo teksto programinės įrangos judėjimo pasiekimai per paskutinius metus (1999-2000) bei kompiuterių industrijos bei informacijos verslo vystymosi tendencijos. Aprašomi atvirojo teksto programinės įrangos privalumai bei kelias į sėkmę.
Licencija turi leisti modifikuoti ir toliau vystyti programinę įrangą bei leisti naujai sukurtą programinę įrangą platinti su tomis pačiomis sąlygomis, kurios numatytos originalios programinės įrangos licencijoje.
„O’Reilly and Associates“ specializuojasi knygų apie programinę įrangą atviruoju kodu leidyboje. Svetainėje galima surasti parduodamų knygų sąrašą, jų aprašymus, atsiliepimus bei vietoje jas užsisakyti. Dauguma knygų yra skirtos konkretiems produktams įvaldyti, pavyzdžiui, Perl, CVS, Apache. Tačiau galima surasti ir knygų, kurios yra pakankamai bendros ir aprašo patį atvirojo kodo judėjimą. Pateikiama atvirojo kodo bibliografija. Ji trumpai bus apžvelgta vėliau.
Programinės įrangos išeities tekstas turi būti laisvai prieinamas. Todėl turi būti platinamas ne tik sukompiliuotas kodas, tačiau ir patys išeities tekstai. Jei į programinės įrangos paketą neįeina išeities tekstai, tai turi būti aprašytas būdas, kaip galima įsigyti išeities tekstus. Pageidaujama, kad tai būtų nuoroda į Interneto puslapį, iš kur galima būtų atsisiųsti išeities tekstus be papildomo mokesčio. Gali būti siūlomi ir kiti būdai, tačiau mokestis už tokį platinimą negali viršyti reprodukcijos/perrašymo kaštų.
Pagrindinis atvirojo kodo programinės įrangos šaltinis – Internetas. Čia galima surasti ne tik informaciją apie patį judėjimą, idėjas, istoriją, bet ir pačią programinę įrangą, karščiausias naujienas. Trumpai apžvelgsime populiariausias Internet svetaines.
Atvirojo teksto programinės įrangos licencija negali apriboti programinio produkto pardavimo ar platinimo kaip komponento įeinančio į paketą, kuris surinktas iš įvairių šaltinių. Licencija negali reikalauti autorinio honoraro ar užmokesčio už tokį platinimą.
Galima būtų vardinti nemažai sėkmingų projektų, tačiau juos peržiūrint peršasi išvada, kad sėkmingiausi yra bendro naudojimo produktų projektai. Manoma, kad atvirojo teksto judėjimas sėkmingai ir toliau užims šią rinkos vietą. Be abejo, kad mes, kaip vartotojai, iš to tik laimėsime – bus didesnė konkurencija, gerės siūlomų produktų kokybė bei galimybės. Taip pat egzistuoja ir kita atvirojo teksto vystymosi tendencija. Siūloma senesnes komercines programas, kurios jau nebėra parduodamos, paskelbti atvirojo kodo programomis. Entuziastai galėtų jas patobulinti bei atnaujinti ar jų pagrindu sukurti naujus produktus. Pavyzdžiui, Džonas C. Dvorakas (John C. Dvorak; PC Magazine) siūlo IBM sukurtą operacinę sistemą OS/2 paskelbti, kaip atviro kodo programinę įrangą. Straipsnio autorius teigia, kad OS/2 branduolys yra ne prastesnis nei už Linux, nei už FreeBSD branduolį ir galėtų sėkmingai konkuruoti su Microsoft Windows XP, tačiau jį reiktų atnaujinti.
Terminai atvirojo teksto ir nemokama programinė įranga dažnai maišomi, tačiau reiškia ne tuos pačius dalykus. Bendrai paėmus nemokama įranga yra tokia įranga, kuri platinama nemokamai, už jos naudojimą nereikia mokėti jokio mokesčio, tačiau išeities tekstas ne visada yra skelbiamas. Vartotojas gauna juodą dėžę, kuria turi pasitikėti arba ne. Atvirojo teksto programos platinamos nemokamai, tačiau kartu su išeities tekstais. Visas atvirojo teksto programinės įrangos judėjimas paremtas idėja, kad programos kuriamos neslepiant juose realizuojamų algoritmų bei metodų ir pačiame kūrimo procese gali dalyvauti visi norintys.