Vartotojas
| |

Vartotojas

Matyt daugiausia privalumų iš atvirojo kodo programų gauna vartotojas ir tam yra tikrai ne viena priežastis. Pirmiausia, produkto įsigijimo kaina. Atvirojo teksto programos nemokamos ir laisvai dalinamos. Jų nevaržo legalumo klausimai, nereikia skaičiuoti instaliacijų bei kopijų skaičiaus. Be abejo, yra ir kita medalio pusė – programinės įrangos priežiūros ir aptarnavimo kaina, kuri paprastai būna didesnė nei komercinių produktų. Antra, kokybė ir stabilumas. Pakankamai seniai vystomi atvirojo kodo produktai yra gerai „nušlifuoti“ ir patikrinti daugelio entuziastų. Geriausias tokio produkto pavyzdys – Apache voratinklio (Web) serverio programinė įranga. Apache nieko nenusileidžia analogiškiems Microsoft bei Netscape kompanijų produktams. Tad renkantis atvirojo teksto programinę įrangą reiktų pasidomėti jos istorija, versijomis bei atsiliepimais.

| |

Programų kūrimo procesas

Dažniausiai atvirojo teksto programinės įrangos kūrimo procesas yra toks: kažkas inicijuoja projektą, sudaroma kertinė projekto komanda, visa informacija apie projektą patalpinama Internet svetainėje (pavyzdžiui, http://sourceforge.net). Projekto eiga matoma viešai – kiekvienas gali prisijungti ar įnešti savo indėlį. Pagrindinė proceso idėja – dažnos kolegų peržiūros. Tikimasi, kad projektas pritrauks kitų profesionalų dėmesį ir jie prisidės prie projekto tiek, kiek galės – bent jau kodo peržiūromis, testavimu ar patarimais. Tokiu būdu būtų užtikrinta produkto kokybė bei proceso gerinimas.

| |

Privalumai ir trūkumai

Kad geriau suprasti atvirojo teksto programų naudojimo bei kūrimo privalumus, panagrinėsime visas sąveikaujančias šalis. Kertinė dalis – specifinis programų kūrimo procesas. Proceso vykdytojas – programinės įrangos gamintojas, iniciatorius – užsakovas, o rezultatai atitenka į vartotojų rankas. Apžvelgsime privalumus bei trūkumus kiekvienos šalies atžvilgiu.

| |

Licencija negali riboti kitų programinių produktų

Populiariausias licencijos tipas – Pagrindinė viešoji licencija. Komerciniu požiūriu ši licencija daugiausia draudžianti. Pagal ją, kiekvienas gali modifikuoti GPL programą, tačiau darbo rezultatas taip pat turi būti reguliuojamas GPL licencijos, t.y. turi būti platinamas nemokamai ir kartu su kodu. Šios licencijos tikslas – užtikrinti, kad programa ir darbas ją kuriant visada išliktų nemokamas. Tokio tipo yra Linux operacinė sistema. Visai priešinga yra BSD licencija, pagal kurios modelį buvo platinama Berklio universiteto sukurta Unix versija. Iš esmės licencija nieko nedraudžia. Kiekvienas gali modifikuoti programą ir vėliau ją platinti imdamas mokestį, nieko nemokėdamas pirminiam programos kūrėjui. Tad pagal šią licenciją šiek tiek modifikuotą programinę įrangą galima parduoti nors ir už milijoną, jei atsiras pirkėjas. FreeBSD operacinė sistema yra reguliuojama šios licencijos.

Atvirojo teksto programinės įrangos demonstraciniai pavyzdžiai
| |

Atvirojo teksto programinės įrangos demonstraciniai pavyzdžiai

Pateiksime atvirojo teksto programinės įrangos pavyzdžius, kurie bus įtraukti į informavimo sistemos duomenų bazę.

Voratinklio (WWW) serveris Apache HTTP Server (http://www.apache.org/)

Duomenų bazė PostgreSQL (http://www.postgresql.org)

WWW serveris išplėtimų (Servlet) serveris Tomcat (http://jakarta.apache.org/)

WWW puslapių generavimo pagal šablonus biblioteka Velocity (http://jakarta.apache.org/)

Programų surinkimo įrankis Apache Ant (http://jakarta.apache.org/)

Egzistuojančios atvirojo teksto programinės įrangos duomenų bazės
| |

Egzistuojančios atvirojo teksto programinės įrangos duomenų bazės

Visos programos pateikiamos suskirstytos į kategorijas. Atsidarius vieną iš kategorijų, galima peržiūrėti konkrečių programų sąrašą. Peržiūros metu programų sąrašą galima surūšiuoti pagal pavadinimą, atnaujinimo datą ar autorių. Taip pat galima peržiūrėti programas suskirstytas pagal veikimo aplinką, ieškoti norimos programos pagal nurodytą paieškos eilutę.