1878 metai. Soreo – maža, negyvenama, vulkaninės kilmės sala Ramiajame vandenyne. Mokslininkas fiziologas, pagyvenęs žmogus, išguitas iš Anglijos už žiaurius eksperimentus su gyvūnais, Morchedas apsigyveno šiame mažyčiame gamtos kampelyje, kad galėtų tęsti savo baisius darbus. Nepaisydamas gamtos dėsnių, jis siekė sukurti naujas gyvybės formas, bandė sujungti gyvūną ir žmogų į vieną visumą.
Ilgi bandymų ir klaidų metai prabėgo siekiant įgyvendinti gyvenimo svajonę – sukurti naują nepriekaištingai tobulą visuomenę. Kad ir kaip besistengtų, Morchedas nepastebėjo, kad eksperimentų iškankintos būtybės išsaugojo savo gamtos suteiktas sielas. Jų laukinė valia taip ir veržėsi į laisvę, kol atėjo palaiminta diena, kai Daktaras Morchedas tapo savo kūrinių grobiu, o viskas aplinkui pavirto griuvėsiais. 1881 metais minėtą salą aplankė “Spaideris” – anglų karinis laivas. Į krantą išsilaipinusi įgula, saloje be mažyčių vabalų, nieko neįprasto neaptiko. Vėliau spaudoje sklandė gandai, kad mažutė sala prikaustė kariškių dėmesį.