Opijatai: Priklausomybė

Vartojant opijatus greitai atsiranda priklausomybė. Gali pakakti ir vienos – dviejų intraveninių injekcijų, kad išsivystytų visą gyvenimą trunkanti priklausomybės būsena, vadinama heroinizmu. Emocinis heroino poveikio fiksavimas gali būti labai stiprus, stipresnis už lytinį geismą.

Stiprus ir malonus heroino poveikis išblėsta gana greitai, nes atsiranda organizmo tolerancija. Norėdamas patirti ankstesnį poveikį, narkomanas turi suvartoti didesnę dozę. Dozė vis didinama – seniai vartojantis narkomanas per dieną gali suvartoti dešimtkart (kartais dar daugiau) didesnę dozę nei ta, nuo kurios pradėjo.

Pavartojus opijatų, būdingi abstinencijos simptomai. Jie gali pasireikšti net po vienos ar dviejų intensyvaus vartojimo savaičių. Ligonis tampa apatiškas, irzlus, neramus, jam nesvarbi asmeninė higiena ir išvaizda. Ligoniui gali būti bloga, išsiplečia vyzdžiai (būdingas “dvigubas” matymas, sunku sukoncentruoti žvilgsnį), varva nosis, galimi čiaudulio priepuoliai, nerišli kalba, sutrinka uoslė ir skonio pojūtis, padaugėja seilių, padažnėja pulsas, ligonis prakaituoja, viduriuoja, pakyla kraujospūdis, ligonį pykina, jis vemia, pašiurpsta oda, kankina nemiga, skauda raumenis ir sąnarius. Po kelių dienų simptomai susilpnėja, po savaitės ar 10 dienų ligonis niekuo nesiskundžia.
Abstinencijos simptomai tuoj pat išnyksta, jei narkomanas vėl pavartoja narkotikų. Dėl šios priežasties atsisakyti narkotikų ypač sunku.