Nerimo ir depresijos gniaužtuose – motinystė

Devynis mėnesius būsimoji mama ir tėvelis rengiasi tai svarbiai valandai – kūdikio gimimui. Ir kai laiminga šeimynėlė su naujagimiu ant rankų grįžta iš ligoninės namo, atrodo, kad visi nemalonūs netikėtumai, kuriems taip pat buvo rengtasi, jau nedrums ramybės. Deja, statistika, liudijanti apie pogimdyminius psichikos sutrikimus, teigia ką kita.

Kokie pogimdyminiai nuotaikos sutrikimai ištinka moteris

Gydytojai psichiatrai skiria du dažniausiai pasitaikančius pogimdyminių nuotaikos sutrikimų tipus:

» motinystės liūdesį, arba “melancholiją” – 30-85 proc.

» pogimdyminę depresiją – 10-16 proc.

Motinystės liūdesys

Trijų vaikučių mama ponia Elena tik šypsosi, prisiminusi, kaip ji nerimavo dėl savo pirmagimio Andriaus: “Mane nuolat kankino baimė, kad vaikeliui kas nors atsitiks – užsprings, susirgs plaučių uždegimu ir pan. Sėdėdavau prie jo lovytės ir be jokios aiškios priežasties verkdavau. Šis į mane “įsirangęs” kvailas beviltiškumas labai apkartino pirmąsias motinystės dienas”. Kaip dabar mano ponia Elena, ji nebūtų patyrusi tokios slogios nuotaikos, jeigu būtų žinojusi, kad šiuo laikotarpiu daugelį moterų aplanko panašios mintys ir liūdesys. Juk daug lengviau pakelti bet kurį išbandymą, kai žinai, jog ir kitos moterys patiria panašius jausmus ir kad ši būsena yra laikina.

Kaip pastebi gydytojai specialistai, pogimdyminiu laikotarpiu atsiradus melancholijai, moterims būdingas verksmingumas, nemiga, emocijų kaita. Kai kurios ima skųstis apetito stoka arba, priešingai – per dideliu noru užkandžiauti.

Nerimas paprastai prasideda pirmą savaitę ir labiausiai sustiprėja 4-5 dieną. Praeina antrą savaitę (iki 10-12 pogimdyminės paros). Simptomams užsitęsus ilgiau nei 2 savaites, būtina specialisto konsultacija, nes 1 iš 5 atvejų motinystės liūdesys pereina į pogimdyminę depresiją.

Pogimdyminės depresijos demaskavimas: mokėkite ją atpažinti

Įsidėmėkite požymius, būdingus pogimdyminei depresijai:

» pernelyg didelis susirūpinimas kūdikiu ar stiprus nerimas dėl jo sveikatos,

» kaltės, netinkamumo ar bevertiškumo jausmas; savęs, ypač kaip motinos, nuvertinimas,

» baimė prarasti kontrolę ar išprotėti,

» domėjimosi kūdikiu stoka,

» baimė pakenkti kūdikiui,

» sumažėjusi aistra, intymaus gyvenimo ignoravimas,

» nerimas,

» įkyrumai.

Pogimdyminė depresija dažniausiai prasideda iš lėto, nepastebimai, per pirmus 2-3 mėnesius. Greta įprastinių depresijos požymių (nuotaikos sutrikimų, dirglumo, nemigos, nuovargio, dažnų skundų vidaus ligų simptomais) būdingi prieštaringi ar negatyvūs jausmai kūdikiui. Motina paprastai ima abejoti savo sugebėjimu rūpintis kūdikiu. Ji jaučia nuolatinę kaltę, nes mano, kad yra bloga motina (arba bijo tokia tapti). Nerimastingai nuogąstauja, kad kūdikiui nenutiktų kas nors bloga. Kartais depresiją išgyvenančią moterį netgi persmelkia mintis apie savižudybę. Šiuos depresijos požymius dažnai lydi ir kiti simptomai – įvairios įkyrios mintys ir veiksmai, nerimo apraiškos.

Priežastys, dėl kurių atsiranda depresija, labai įvairios – tai ir hormonų pokyčiai, ir įvairūs skausmo pojūčiai, ir pasikeitusi gyvenimo situacija, ir nerimo mintys (“Ar pakaks pieno?”, “Priaugau 15 kg, ar būsiu patraukli vyrui?” ir pan.). Socialiniai veiksniai (rūpesčiai šeimoje, menka parama, neigiami gyvenimo įvykiai, socialinės problemos) taip pat turi reikšmės.

Ką daryti, jei nerimas ir depresija ima brautis į jūsų gyvenimą?

Pirmąsias kelias savaites gimus kūdikiui dauguma mamų be reikalo baiminasi. Jeigu mažylis nusičiaudi, mano, kad jis jau peršalo. Jei jis tyliai miega, įtaria, kad nebekvėpuoja, ir pan. Toks didelis motinos rūpestingumas – tai paprasčiausia išmintingosios gamtos “gudrybė”. Mat taip nepatyrusi mama mokoma motinystės pradžiamokslio. Laimė, jis greitai ir intuityviai perprantamas. Galbūt todėl daugelis moterų savo dirglumą, išsekimo jausmą, t.y. depresinius pogimdyminio periodo simptomus, linkusios apibūdinti kaip savotišką “normą” – juk viskas savaime suprantama: “Dažnai keliuosi naktį prie vaikelio, neišsimiegu, argi galiu normaliai jaustis?” Taip, jeigu kūdikiui 2 savaitės ir jį dažnai reikia maitinti naktį, mamos pasiteisinimas objektyvus. Tačiau jeigu kūdikis jau vyresnis, ramiai išmiega visą naktį, o mama vis tiek yra sudirgusi, verksminga ir prastos nuotaikos, protingiausia išeitis – pasikliauti specialisto konsultacija. Jeigu reikės, gydytojas padės pasirinkti gydymo alternatyvas. Nerimas ar depresija tada nebetemdys motinystės.

Kaip gydytis depresiją maitinant krūtimi?

Motinos depresiškumas turi itin neigiamas pasekmes kūdikiui: pablogėja ryšys tarp motinos ir vaiko, tyrimų metu depresiškų motinų vaikams dažniau nustatomi elgesio, pažinimo funkcijų sutrikimai, todėl vis dažniau pasisakoma už aktyvią pogimdyminių psichikos ligų gydymo taktiką.

Svarbu žinoti, kad nėra nė vieno psichiką veikiančio vaisto, kurio nepatektų į motinos pieną, todėl gydytojo uždavinys – padėti moteriai pasirinkti gydymo ir/ar kūdikio maitinimo alternatyvas. Būtina atsižvelgti ir į mamos, ir į kūdikio poreikius bei pasistengti juos suderinti. Tam labai svarbu parinkti tinkamą vaistą. Jei motina vartojo vaistų nėštumo metu – paprasčiau, nes laktacijos periodu kūdikiui tenkantis vaisto kiekis bus daug mažesnis nei tada, kai vaisius dar buvo gimdoje. Tokiu atveju toliau rekomenduojama vartoti mažiausią efektyvią to paties vaisto dozę, nes šalutiniai poveikiai kūdikiui dažnai tiesiogiai priklauso nuo vaisto dozės. Jei motina nėštumo metu vaistų nevartojo, rekomenduojama vengti ilgai iš organizmo besišalinančių, slopinimą sukeliančių ar labai gausiai į pieną patenkančių vaistų. Jei galima, vaisto reikėtų skirti vienkartinai, prieš ilgiausią kūdikio miego periodą. Patartina stengtis kūdikį pamaitinti prieš pat vaisto suvartojimą.

Jei pasireiškia tik motinystės liūdesys (nors simptomai ir sukelia didelį stresą), paprastai motinos gebėjimas pasirūpinti savo kūdikiu nesumažėja. Ją tada svarbu nuraminti, paremti. Psichiatro konsultacijos ar specifinio gydymo dažniausiai nereikia. Pogimdyminė depresija turi būti gydoma tinkamomis antidepresantų dozėmis pakankamai ilgą laiką (ne trumpiau nei 6 mėn.). Renkantis antidepresantus, atsižvelgiama į anksčiau moters vartotų antidepresantų efektyvumą ir šalutinius poveikius. Jei motinai antidepresanto skiriama tik pagimdžius, daugumoje literatūros šaltinių rekomenduojama rinktis triciklius antidepresantus (išskyrus doksepiną), kurių vartojant sukaupta daug klinikinės patirties arba SSRI (selektyviųjų serotonino reabsorbcijos inhibitorių) (išskyrus fluoksetiną) grupės preparatus. Motinų, vartojusių doksepino ar fluoksetino, kūdikiams pastebėti šalutiniai poveikiai (mieguistumas, kvėpavimo slopinimas, diegliai). Greičiausiai jie pasireiškia dėl ilgesnio šių vaistų gyvavimo ir kaupimosi organizme.

Iš šių dviejų vaistų grupių geriau toleruojami yra SSRI grupės antidepresantai. Manoma, kad pagal poveikį kūdikiui jie nesiskiria, tad gydyti reikėtų tais, kurie geriau toleruojami, sukelia mažiau šalutinių poveikių, ilgai neišlieka organizme, nesąveikauja su kitais preparatais, veikia daugiau simptomų (ir nerimą, ir depresiją). Vienas iš tokių gerai toleruojamų vaistų yra citalopramas (CipramilŅ).

Pogimdyminių nuotaikos sutrikimų prognozė dažniausiai yra gera, nors kartais nuotaikos sutrikimai vėliau gyvenime pasikartoja. Ligos pasikartojimo tikimybę labai sumažina ankstyvas (tik pagimdžius) ir pakankamai ilgas profilaktinis gydymas. Jei pogimdyminė depresija negydoma, tai gali nulemti lėtinę jos eigą bei vėliau – atsparumą gydymui. Tad tikrai verta kreiptis pagalbos laiku.

Ką kalba skaičiai

» Pogimdyminiu periodu dėl nuotaikos sutrikimų kenčia iki 85 proc. moterų. Ir tik trečdalis (!) kreipiasi pagalbos į profesionalus.

» Praėjus metams po gimdymo negydant maždaug 25 proc. moterų lieka depresija.

» Jei moteriai jau anksčiau (dar iki gimdymo) buvo diagnozuoti psichikos sutrikimai, tai pogimdyminiu periodu jų pasikartojimo rizika smarkiai išauga, pvz., pogimdyminės depresijos rizika padidėja 50 proc.

Gyd. Laima LAPKIENĖ

“Sveikas žmogus” 2002 m. Nr. 7