Mokykla be narkotikų: Svaiginančių medžiagų vartojimo priežastys

Analizuojant narkomanijos priežastis, neįmanoma išskirti kurios nors vienos ją nulėmusios priežasties. Jei taip būtų – šią ligą galima būtų kontroliuoti. Narkomaniją sukelia daugybė įvairių susijusių priežasčių – biologinės, psichologinės ir socialinės. Kiekvienu konkrečiu atveju jų poveikis yra nevienodas, tačiau daugeliu atvejų galima daryti tam tikrus apibendrinimus, kurie įrodo, kad narkomanija yra sudėtinė liga. Paminėtos priežastys nebūtinai sąlygoja narkomaniją, tačiau turintys šiuos rizikos veiksnius, turi didesnį polinkį į narkomaniją, nors narkomanu gali tapti asmuo, neturintis nei vieno išvardyto faktoriaus.

Biologinės priežastys

Atliekama daug šios srities tyrimų, tačiau vieningos nuomonės dėl šios priežasties nėra. Teigiama, kad dėl įgimtos nevisavertės neuromediatorių veiklos, kuomet genetiškai pakinta smegenų chemija, kuri ir nulemia potraukį vartoti psichoaktyvias medžiagas. Tokie žmonės yra jautresni ir pažeidžiamesni, emocinei įtampai sumažinti jie ieško narkotinių medžiagų.

Vaikai, gimę šeimose, kuriose buvo alkoholikų ar narkomanų, dažniau paveldi psichologinį polinkį į priklausomybę.

Psichologinės priežastys

Kartais manoma, kad narkotikai padės išspręsti psichologines problemas. Paminėsime keletą iš jų:

Nuolatinis noras patirti kuo daugiau malonumų. Yra žmonių, manančių, kad juos supantys žmonės bei daiktai egzistuoja tam, kad teiktų kuo daugiau malonių išgyvenimų. Jie vadovaujasi principu: geriau daugiau, negu mažiau. Tačiau gyvenime taip nebūna ir, suvokus, jog idealų nėra, išgyvenamas nusivylimas. Nepasitenkinimas stiprėja. Žmogus aktyviai protestuoja prieš aplinką ir dėl to jaučia nuolatinį diskomfortą.

Noras išsiskirti iš kitų. Jiems patinka ir įdomu, kad skiriamas didesnis dėmesys, negu kitiems.

Pesimizmas ir nusivylimas žmonėmis. Žmonės, linkę į priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, dažnai turi bendravimo problemų. Vieni jų stengiasi kontroliuoti ir valdyti jį supančius žmones, kiti nemoka bendrauti. Draugams nuo jų nusisukus, nusivilia, vėl bando užmegzti naujus kontaktus, tačiau kiekvienas toks bandymas baigiasi dar viena nesėkme, todėl draugų ratas mažėja, jie tampa vieniši.

Vienišumo jausmas. Šis jausmas paprastai aktyviai slopinamas, tačiau nepasitenkinimas, priešiškumas aplinkai ir visuomenei nuolat stiprėja, ir narkotikų vartojimas įgauna protesto išraišką.

Vidiniai emociniai išgyvenimai ir konfliktai. Dažnai žmonių, turinčių polinkį ar norą išbandyti narkotines medžiagas, emocijų, kurios sukelia vidinį konfliktą, skalė yra labai plati. Jie krypsta į kraštutinumus, viską vertina arba tik labai gerai arba labai blogai ir tarsi švytuoklė svyruoja tarp šių dviejų polių. Kaltę bando suversti tėvams, draugams. Su tokiais žmonėmis bendraujant labai svarbu padėti jiems išlaikyti pusiausvyrą, emocinį stabilumą.

Žemas savęs vertinimas. Dažniau narkotikus vartoja tie, kurie dėl žemo savęs vertinimo jaučiasi nereikalingi ir nevykėliai. Pradėję vartoti narkotikus, jie pasijaučia visaverčiai.

Jausmų reguliavimas. Paprastai rinkdamiesi narkotikus, jaunuoliai atsižvelgia į tai, kokius jausmus nori savyje nuslopinti. Pvz., pykčio, gėdos, pavydo, baimės, padeda atsikratyti slopinamieji narkotikai. Stimuliatoriai, tokie, kaip amfetaminas, efedronas (džefas) ir kokainas, padeda nuslopinti depresijos bei beprasmybės jausmus, o LSD, kanapės – nuolatinį nusivylimo jausmą. Alkoholis padeda atsikratyti kaltės, vienišumo jausmų.

Suaugusių elgesio pamėgdžiojimas, noras greičiau tapti suaugusiu.

Socialinės priežastys

Netinkamas auklėjimas šeimoje. Tai gali būti per didelė tėvų kontrolė, per griežta drausmė, motinos jausmų šaltumas, tolerancijos stoka, vaiko gebėjimų menkinimas arba per didelė laisvė, jo įgeidžių, kaprizų tenkinimas. Vaikas neišmoksta tinkamai išreikšti savo jausmų, neišmoksta savarankiškai įveikti kylančių sunkumų. ir jų valdyti.

Nepilna šeima arba nuolatinis vieno iš tėvų užimtumas. Tokioje šeimoje užaugusiems vaikams trūksta dėmesio arba atvirkščiai – skiriamas per didelis dėmesys ir globa. Tada daugybės rūpesčių kupinas gyvenimas ir neigiami jausmai gali išsilieti destruktyviais protrūkiais, uždarumu ar pasinėrimu į fantazijų pasaulį.

Dvasinės ir fizinės traumos. Vaikas buvo patyręs fizinę, psichinę ar seksualinę prievartą, su juo buvo elgiamasi brutaliai, žiauriai. Tokiose šeimose augančiam vaikui būdingas iškreiptas garbės ir orumo supratimas, formuojasi nuolatinis vidinis konfliktas ir dvasinis diskomfortas.

Piktnaudžiavimas alkoholiu ir kitais narkotikais šeimoje. Šeimų, kur vyrauja nekritiškas požiūris į narkotikus, kuriose reguliariai girtaujama arba vartojamos kitos narkotinės medžiagos, vaikai dažniau linkę piktnaudžiauti alkoholiu ir kitais narkotikais paauglystėje, nes seka tėvų pavyzdžiu.

Draugystė su narkotikus vartojančiais ar norinčiais išbandyti narkotikus bendraamžiais. Noras būti pripažintam yra labai stiprus veiksnys. Paauglystėje didžiausią įtaką turi bendraamžiai, labai stiprus bendrumo jausmas.

Neteisingas požiūris į narkotikus. Kai manoma, kad kenkia, tik “stiprūs” arba vartojami intraveniniu būdu narkotikai.

Smalsumas. Noras patirti narkotinių medžiagų sukeliamus psichikos pakitimus. Tai viena iš svarbesnių priežasčių.

Mada. Narkotikus vartoja kai kurios įžymybės: aktoriai, sportininkai, muzikantai ir kt. Paprastai jaunimas linkęs sekti pripažinimą turinčių jaunimo lyderių pavyzdžiu.

Bendruomenės ryšių susilpnėjimas. Bendruomenėje, kurios nariai mažiau susieti bendrumo jausmu, dažnai keičiama gyvenamoji vieta, didelis nusikalstamumas, gyvenantys paaugliai dažniau piktnaudžiauja alkoholiu ir kitais narkotikais.

Nenoras mokytis, neužimtumas. Jaunuoliams, nenorintiems mokytis, niekinantiems mokyklą, neturintiems pomėgių ir neužimtiems jokia veikla, narkotikų vartojimas gali įgauti protesto išraišką, tapti laisvalaikio leidimo forma.

Ankstyvas alkoholio ir kitų narkotikų išmėginimas. Piktnaudžiaujant alkoholiu ir kitais narkotikais ankstyvame amžiuje, organizmas greičiau tampa fiziškai ir psichiškai priklausomas.

Alkoholio ir kitų narkotikų prieinamumas. Lengvai įsigyjamas alkoholis ir kiti narkotikai sudaro galimybę dažniau juos vartoti.

Neigiamas mokytojų asmeninis pavyzdys. Mokykloje toleruojami rūkantys mokytojai.

Nepakankamas mokinių užimtumas užklasinėje, užmokyklinėje veikloje. Mokiniai turi daug laisvo laiko, kurį praleidžia ieškodami nuotykių.

Reikia pabrėžti, kad kelių veiksnių iš skirtingų grupių buvimas didina galimybę tapti priklausomu nuo narkotinių medžiagų ar alkoholio.