Mokykla be narkotikų: Narkotikų vartojimo prevencijos integravimo į ugdymo procesą modeliai

Narkotikų vartojimo prevencija mokykloje gali būti vykdoma labai įvairiai. Kiekviena mokykla prieš pradėdama vykdyti prevencinę veiklą turi labai gerai išanalizuoti savo situaciją: kokia tai mokykla (miesto ar kaimo, didelė ar maža)?, kaip dirba (viena ar dviem pamainomis)?, kokia pedagogų sudėtis (kvalifikuoti specialistai, ar daug antraeilininkų)?, kokioje socialinėje terpėje mokykla veikia (privačių namų ar bendrabučių rajone)?, kokių šeimų vaikai lanko mokyklą (pasiturinčių ar asocialių)? ir kt.

Pedagogų kolektyvas, gerai žinodamas situaciją ir bendruomenės problemas bei atsižvelgdamas į moksleivių, tėvų ir pedagogų siūlymus, turėtų ieškoti optimalaus veikimo modelio. Mokykla gali pasirinkti vieną veikimo modelį ar susidaryti įvairias jų kombinacijas (du ar kelis modelius įvairiais varijantais jungti kartu). Kolektyvas analizuoja, kuris veikimo būdas labiausiai tinka jų mokyklai ir gali duoti geriausią rezultatą, o po to pasirinkti jiems priimtiniausią modelį ar modelių kombinaciją.

Integruojama į visus mokomuosius dalykus

Privalumai

* Veikloje dalyvauja visa mokykla.
* Dalykų mokytojai, įsigilinę į moksleivių problemas, turi žinių šiais klausimais, prisiima atsakomybę už narkotikų vartojimo prevenciją mokykloje.

Trūkumai

* Sunku kontroliuoti prevencijos turinį.
* Dalykų mokytojams trūksta specialiųjų žinių prevencijos klausimais.
* Narkotikų vartojimo prevencija mokykloje nelaikoma prioritetine sritimi.
* Plačios mokymo dalykų programos – nelieka laiko prevencinės medžiagos integravimui.

Integruojama į vieną ar kelis mokomuosius dalykus, pvz.: etiką, biologiją ir pan.

Privalumai

* Tam tikra grupė mokytojų įsipareigoja vykdyti prevencinį darbą ir jaučia atsakomybę už pavesto darbo barą.
* Prevencinis darbas vyksta nuosekliai “spiralės principu”.
* Lengva kontroliuoti, nes dirba vieno ar kelių dalykų mokytojai.

Trūkumai

* Nedalyvauja kitų dalykų mokytojai, jie atitrūkę nuo jaunimo problemų.
* Sunku pasiekti prevencinio darbo kokybės, nes mokytojas pirmenybę skiria savo dalykui.
* Mokytojui trūksta laiko gilesniam ir kokybiškesniam šios veiklos analizavimui, nes pirmiausia – dalyko studijos.

Integruojama kaip atskirų programų sudėtinė dalis, pvz.: “Pilietiškumo ugdymo”, “Gyvenimo įgūdžių” ir kt.

Privalumai

* Prevencinei veiklai yra atskiras mokytojas – specialistas.
* Prevencijos procesui skirta vieta tvarkaraštyje.
* Procesas vyksta nuosekliai, nes dėsto vienas mokytojas, kuris atsakingas už ugdymo procesą.

Trūkumai

* Padidėjęs pamokų skaičius, perkrauti tvarkaraščiai, didesni krūviai.
* Nėra koordinacijos su kitų dalykų mokytojais.
* Kiti mokytojai atsiriboja nuo šio proceso, neburiama bendruomenė bendram tikslui įgyvendinti.

Vykdoma per klasės valandėles

Privalumai

* Mokytojai gerai pažįsta auklėtinius, suvokia jų poreikius ir problemas.
* Galimas greitas medžiagos integravimas, glaudūs kontaktai.

Trūkumai

* Ne visi pedagogai turi žinių ir pasitikėjimo savo jėgomis vykdyti prevencinį darbą.
* Dėl organizacinių reikalų klasės vadovui trūksta laiko užsiimti prevencine veikla.

Vykdoma dalyvaujant įvairiuose projektuose (vietiniuose, regioniniuose, respublikiniuose ar tarptautiniuose)

Privalumai

* Projektuose dirba gerai pasirengusių pedagogų komanda.
* Moksleiviai dirba pagal principą: bendraamžiai – bendraamžiams”.

Trūkumai

* Nedalyvauja visi mokytojai.
* Sunku suburti specialistų komandą.
* Sunku rasti vietą ugdymo procese ir darbo plane.