Mokykla be narkotikų: Narkotikų vartojimo prevencija ugdymo programoje
Mokyklos ugdymo programa supažindina vaikus ir jaunuolius su tais žmonių gyvensenos, žinių ir kultūros aspektais, kurie, visuomenės nuomone, yra svarbūs. Vienas iš mokyklos lavinimo tikslų yra rengti moksleivius tolesniam gyvenimui suaugusiųjų pasaulyje. Tam būtinos žinios, tačiau ne mažiau svarbūs yra įgūdžiai ir nuostatos.
Dėl tam tikrų mokyklos ugdymo programos sričių yra ginčijamasi, pavyzdžiui, nesutariama, ko turėtų būti mokoma per tikybos pamokas. Šio dalyko faktinė medžiaga yra diskutuojama, nes skirtingi žmonės tiki skirtingais, nors ir nuoširdžiai įtikėtais, dalykais. Nesutariama dėl “tikybos įgūdžių” ir koks požiūris yra teisingas.
Kitas pavyzdys yra lytiškumo ugdymas. Nors nekyla ginčų dėl faktų, nesutariama, kurių iš šių faktų reikėtų mokyti jaunus žmones. Lytiškumo ugdymo problemos taip pat išryškina sunkumus, su kuriais susiduriama siekiant sutarimo šiais klausimais: kokie įgūdžiai yra žinotini jauniems žmonėms ir koks požiūris yra tinkamas.
Iš diskusijų apie narkotikus iškyla keletas nesutarimų dėl faktų , taip pat nerimą kelia klausimas, kuriuos įgūdžius, susijusius su narkotikais, turėtų įgyti jauni žmonės. Pavyzdžiui, ar verta moksleiviams žinoti apie saikingą alkoholinių gėrimų vartojimą (gerti alkoholinius gėrimus su saiku, nevairuoti išgėrus ir pan.)? Smarkiai skiriasi nuomonės ir kokios nuostatos laikytis narkotikų klausimu: tarkim, kodėl tam tikros narkotinės medžiagos yra legalios, kitos – ne.
Egzistuoja ir visai praktiškas sunkumas: nepaisant Vakarų valstybių didelių pastangų šviesti vaikus narkotikų klausimais, tyrimai rodo, kad ne daug šių pastangų veiksmingai keičia jaunų žmonių požiūrį į narkotikus ar tobulina su tuo susijusius įgūdžius, ar sumažina tikimybę, kad jie vartos narkotikus. Tik pradėjus taikyti gyvenimo įgūdžių sampratą, buvo pasiekta daug geresnių rezultatų.
Pasaulinės sveikatos organizacija (PSO) “gyvenimo įgūdžius” apibūdina taip: “tai gebėjimai prisitaikyti visuomenėje ir elgtis pozityviai, individų gebėjimas veiksmingai susidoroti su kasdienio gyvenimo poreikiais ir problemomis … tai tokie gebėjimai, kurie jauniems žmonėms padeda išlaikyti psichinę sveikatą ir pasitikėjimą savo jėgomis, kai jie susiduria su gyvenimo realijomis.”
Taigi PSO teigia, kad gyvenimo įgūdžių ugdymas formuos šiuos įgūdžius:
- priimti sprendimus ir spręsti problemas;
- kūrybiškai ir kritiškai mąstyti;
- bendrauti su individais ir visuomene;
- pažinti save ir atjausti artimą;
- valdyti emocijas ir susidoroti su stresu.
Gyvenimo įgūdžių ugdymas yra praktinis ir orientuotas į veiklą. Iš dalies gyvenimo įgūdžių sampratos tikslas yra sukurti saugią aplinką, kur jauni žmonės galėtų lavinti ir formuoti tuos įgūdžius. Dėl to tinkama atmosfera klasėje yra svarbus gyvenimo įgūdžių sampratos elementas.
Mokymo pobūdžio keitimas
Daugelis mokytojų turės pritaikyti kitokią, tikriausiai mažiau pažįstamą, ugdymo sampratą, jei jie siekia padėti moksleiviams lavinti įgūdžius ir formuoti nuostatas. Mažiau laiko reikės praleisti skaitant moksleiviams paskaitas ir daugiau laiko skirti klausimų aptarimams, diskusijoms, praktinėms užduotims.
Mokytojams reikės pagalbos keičiant mokymo pobūdį. Jiems turės patarti tie, kurie sudaro mokyklines ugdymo programas, juos reikės mokyti naujų metodų, jiems prireiks medžiagos, kurią jie galėtų naudoti klasėje.
Richard Ives
