Miegas – dalykas rimtas
Nors Napoleonas labai daug pasiekė miegodamas vos 4 val. per parą, šiuolaikinis mokslas teigia vienareikšmiškai – per mažai miego kenkia sveikatai – ir rizikuoti kaip Napoleonui nepataria…
Mokslininkai dar tik pradeda suprasti, kodėl mes net trečdalį savo gyvenimo praleidžiame sapnų karalystėje, tačiau jau dabar neabejotinai aišku, kad miegoti žmogui taip pat svarbu kaip valgyti ar gerti.
Beprotiškas šiuolaikinio gyvenimo tempas lemia, kad žmonės nepakankamai gerbia miegą. Dažnas galvoja, kad miego sąskaita daugiau nuveiks darbe ar daugiau laiko skirs savo šeimai. Tačiau fiziologija padaro savo – jei nemiegate naktį, snaudžiate darbe ar važiuodami į darbą.
Nauji atradimai negailestingai griauna mitus apie miegą. Paaiškėjo, kad neteisingas yra ir populiarus posakis: “dėl miego trūkumo dar nė vienas nenumirė”. Daugelis miego sutrikimų (įvairios nemigos ir per didelis mieguistumas) tiesiogiai arba netiesiogiai (dėl nelaimingų atsitikimų) gresia žmogaus gyvybei. Mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad 30 m. ir vyresnių vyrų, kurie miegojo mažiau nei 4 val. per naktį, mirtingumas per 6 metus buvo 2,8 karto didesnis nei tų, kurie miegodavo 7-8 val. Apie nemigos poveikį moterims duomenų yra mažiau, bet pagrindo tikėtis, kad miego trūkumas moterų gyvenimą ilgintų, deja, nėra. O ką jau kalbėti apie grožį…
Nemiga sukelia ir kitų, nors ne mirtinų, bet taip pat nemalonių komplikacijų: rytais vargina galvos skausmai, jūsų darbas tampa mažiau produktyvus, jūs pasidarote irzlūs ir negalite susikoncentruoti, o pamažu pastebite, kad pablogėjo ir atmintis. Po nemiegotos nakties jūs nesaugiai vairuojate. Nuolat jaučiatės lyg “išlipę iš lovos ne ta koja”. Atsiduriate tarsi užburtame rate: stresas sukelia nemigą, o nemiga padidina stresą, blogina nuotaiką.
Miegas gyvybiškai būtinas smegenims, mums miegant jos labai aktyviai dirba. Todėl miego sutrikimai labai išbalansuoja centrinę nervų sistemą. Iš kitos pusės, pati nemiga dažnai maskuoja įvairius nervų ir psichikos sutrikimus, pvz., depresiją, nerimo sutrikimus ir kt., kurie negydyti sunkėja ir neretai baigiasi tragiškai…
Nuolatinis nepakankamas išsimiegojimas pažeidžia imuninę sistemą, todėl dažniau sergama infekcijomis ir kitomis imuninės sistemos ligomis. Miego stoka apkrauna širdį, ir ši taip pat gali “sušlubuoti”. Dar daugiau – lėtinis neišsimiegojimas pažeidžia endokrininę sistemą, sutrikdo angliavandenių apykaitą, iškyla cukrinio diabeto ir kitų ligų grėsmė.
Todėl netaupykite laiko miego sąskaita, o jei kankina nemiga – būtinai ieškokite pagalbos.
Jums iš tiesų gali padėti, atrodo, banalūs, tačiau veiksmingi būdai: miego higiena, atsipalaidavimo pratimai arba gydytojo tinkamai parinkti vaistai.
Medicinos centras “Neuromeda”
“Sveikas žmogus” 2001 m. Nr. 7
