Depresija bus labiausiai paplitusi liga pasaulyje
Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) prognozuoja, kad iki 2020 m. depresija bus labiausiai paplitusi liga pasaulyje. Būtent ji lems daugiausiai mirčių. Jau šiandien daugiau kaip pusę savižudybių įvykdo žmonės, sergantys depresija. Statistika leidžia suvokti problemos mastą, tačiau ji nepajėgi atspindėti depresiją sergančio žmogaus nevilties, liūdesio, nerimo, baimės, skausmo ir kitų simptomų. Ar iš tiesų būtina kentėti, o gal yra veiksmingų ir saugių būdų šiai ligai įveikti?
Depresijos simptomai ir pasekmės
“Man depresija”. Neretas ištaria šiuos žodžius, nesusimąstydamas apie jų prasmę. O kas tai yra depresija?
Visi mes patiriame įvairias emocijas, taip pat ir neigiamas – liūdesį, nusivylimą, sielvartą ir t.t. Tai visiškai normalu sveikam žmogui. Sergant depresija prislėgta, liūdna nuotaika, dažnai kartu su menkavertiškumo ir kaltės pojūčiu, gali tęstis nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių ar net metų. Ateitis atrodo niūri, o kasdieniai įprasti darbai, kuriuos anksčiau pavykdavo atlikti tarsi savaime, tampa sunkia našta. Be to, kartu su depresija dažnai pasireiškia nerimas, nepaaiškinama baimė, sutrikęs miegas bei apetitas, įvairūs nemalonūs jutimai kūne ir t.t.
Dalis žmonių patiria vienintelį depresijos epizodą gyvenime, kitiems depresija linkusi kartotis. Tačiau kiekvienam sergančiajam liga “griauna” gyvenimą, daro jį nepakeliamą. Dėl depresijos žmogus gali netekti darbo, šeimos, draugų. Be to, liga gali sukelti ar sustiprinti įvairius kūno negalavimus, alkoholizmą ar narkomaniją. Tačiau svarbiausia – ji gali atimti gyvenimą. Statistika rodo, kad nuo 45 iki 60 proc. savižudybių įvykdo sergantieji depresija.
Kaip įveikti depresiją?
Depresijos simptomus patiriantys žmonės dažniausiai pirmiausia bando juos įveikti patys. Vartoja žolelių arbatas, vaistinėje paprašo nereceptinių nervus raminančių vaistų ar kreipiasi į šeimos gydytoją prašydami raminamųjų tablečių. Neretas blogą nuotaiką bei nerimą bando malšinti alkoholiu. Deja, šios priemonės nėra itin veiksmingos depresijai įveikti. O “gydymasis” alkoholiu gali paskatinti priklausomumo vystymąsi.
Dažnai tiek pats sergantysis, tiek jį supantys žmonės yra linkę neigti ligą, jie mano, kad tereikia susiimti, ir viskas bus gerai. Tačiau depresija nėra charakterio silpnumas – tai pati tikriausia liga. Ji vystosi dėl sutrikusių biocheminių procesų galvos smegenyse, kai sumažėja cheminių medžiagų (mediatorių), perduodančių informaciją tarp nervinių ląstelių (neuronų), kiekis.
Šiandien gydytojų arsenale yra veiksmingų vaistų sutrikusiems biocheminiams procesams galvos smegenyse atnaujinti. Vienas jų, išsiskiriantis saugumu, geru toleravimu bei labai retais nepageidaujamais poveikiais, yra šiuolaikinis antidepresantas citalopramas. Pradėjus vartoti šio medikamento, per keletą savaičių pagerėja depresija sergančio žmogaus nuotaika, dingsta nerimas, miego, apetito sutrikimai, grįžta darbingumas ir gyvenimo džiaugsmas. Tyrimai rodo, kad citalopramas yra vienas tinkamiausių vaistų norint užkirsti kelią galimai depresija sergančiojo savižudybei. Kadangi depresijos gydymas yra ilgalaikis, labai svarbu, kad gydytojo paskirtas vaistas ne tik būtų veiksmingas, saugus ir gerai toleruojamas, bet ir nebrangus bei patogus vartoti. Šiomis savybėmis pasižymi farmacijos kompanijos “Hexal” citalopramas, žinomas Ciral pavadinimu. Šis antidepresantas išsiskiria ne tik maža kaina, kas užtikrina, kad pacientas ilgiau tęs gydymą, bet ir aukšta vokiška kokybe. Be to, tik “Hexal” farmacijos kompanijos citalopramas gali būti ne vien įprastų 20 ir 40 mg, bet ir 30 bei 60 mg dozuočių. Tai padeda parinkti tinkamesnį gydymą, esant didesnės dozės poreikiui, pacientas gali vartoti vieną tabletę vietoje kelių.
Citalopramo vartojama kartą per dieną, iš ryto ar vakare, neatsižvelgiant į valgį. Kaip ir kitų antidepresantų, vaisto patariama vartoti tol, kol visiškai išnyks ligos simptomai, ne mažiau nei 4-6 mėn. arba kiek paskiria gydytojas. Vaisto dozė kiekvienam žmogui nustatoma individualiai. Klinikinių tyrimų duomenimis, veiksmingiausia dienos dozė yra 40 mg, tačiau kai kuriems ligoniams gali būti veiksminga dvigubai mažesnė dozė, t. y. 20 mg. Didžiausia dienos dozė yra 60 mg.
Statistika rodo, kad depresija serga 30-50 proc. vyresnių nei 65 m. žmonių. Suaugę vaikai kartais pastebi, kad jų anksčiau buvę veiklūs, energingi, linksmi tėvai tapo verksmingi, suglebę, dirglūs, nuolat nerimaujantys ar jaučiantys nepaaiškinamą baimę, dažnai kalba apie mirtį. Neretai jie savavališkai didina gydytojo išrašytų raminamųjų dozę, tačiau tai būklės nepalengvina. Tyrimai rodo, kad, jei šiuos simptomus sukėlė depresija, vienas tinkamiausių vaistų yra citalopramas, kurio dažniausiai rekomenduojama dienos dozė pagyvenusiems žmonėms yra 20 mg. Kartais ši dozė būna per maža, o 40 mg per didelė, tuomet gali būti skiriama tarpinė 30 mg citalopramo (Ciral) dozė. Kadangi dažnas vyresnio amžiaus žmogus dėl įvairių kūno negalavimų ir taip vartoja nemažai vaistų, labai svarbu tai, kad vartojant citalopramo nereikia bijoti galimos medikamentų sąveikos.
Apibendrinimas
Depresija – sunki, žmogaus gyvenimo kokybę, neretai savižudybę lemianti liga, tačiau šiandien ji gali būti sėkmingai gydoma. Todėl labai svarbu nebijoti kreiptis pagalbos ir vartoti vaistų depresijai gydyti. Su depresija reikia kovoti ir ją galima nugalėti.
Parengė gyd. Mindaugas Jasulaitis, Šilainių šeimos sveikatos centras
“Sveikas žmogus” 2004 m. Nr. 11