Alkoholizmas
Didelis yra sukrėtimas, kai žmogų ištinka nelaimė, kurios jis nesitikėjo ir nelaukė, bet dar didesnė ir baisesnė nelaimė, gal net nusikaltimas būna tada, kai žmogus, pats žinodamas, ką jis daro, neša tą nelaimę sau asmeniškai, savo šeimai ir savo tautai.
Jei girtuokliauja nekultūringos tautos, tai galima skakyti, kad jos dar nesubrendo, kad nepajėgia savo poelgių tvarkyti, bet kaip paaiškinti, kodėl taip daro žmonės, kurie gyvena senų pasaulio kultūrų kraštuose ir Lietuvoje?
Mokslas jau tiksliai ištyrė, kad dėl girtuokliavimo išyra šeimos, auga skyrybų skaičius, smunka žmonių moralė ir sparčiai daugėja kriminalinių nusikaltimų. Be to, plinta paleistuvystė, o su tuo yra susiję užsikrėtimai lytiškai plintančiomis ligomis. Tūkstančiai nekaltų žmonių tampa girtų vairuotojų aukomis, kurie dažnai patys žūsta, tuo pat metu ir kitiems nešdami nelaimes.
Girtavimas yra žalingas didelėms tautoms, bet jis ypač žalingas mažoms, nes girtavimas pagreitina fizinį, moralinį ir dvainį degradavimą.
Visame pasaulyje pirmos stadijos girtuokliu laikomas žmogus, kuris tam tikromis progomis be saiko pasigeria bent 4 kartus per metus. Antros stadijos girtuokliu laikomas tas, kuris per metus pasigeria 12 kartų ir net daugiau.
Trečios stadijos girtuokliai yra visi tie, kurie geria kiekvieną dieną iki pasigėrimo.
Tiesiog neįmanoma apskaičiuoti, kokius nuostolius padaro girtavimas pačiam geriančiam žmogui, jo ateičiai, jo sveikatai ir šeimai.
Mūsų žemėje kasmet išgeriama milijonai litrų spiritinių gėrimų, vyno, degtinės ir alaus. Čia dera priminti, kad šiuos kiekius išgeria ne trečios stadijos girtuokliai, bet visi tie, kurie sakosi, kad jie ne girtuokliai. Per vienerius metus už tai jie sumoka bilijonines pinigų sumas.
Kas gali atsakyti: kam visa tai daroma ir kam visa tai reikalinga? Alkoholiniai gėrimai nėra perkami maistui, tik labai maži jo kiekiai yra vartojami medicinos reikalams.
Daug kas bando aiškinti, kad gėrime žmogus ieško užsimiršimo ir laimės, bet milijonai geriančiųjų liudija, kad gėrimas laimės neduoda, net būna atvirkščiai: po girtavimo žmonės jaučiasi dar labiau nelaimingi, negu buvo prieš pasigėrimą.
Alkoholizmas – tai liga, kurią sukelia dažnas alkoholinių gėrimų vartojimas. Pasireiškia liguistu, sunkiai įveikiamu potraukiu alkoholiui. Dažniausia serga 20 – 40 m. vyrai, rečiau, bet sunkiau – moterys bei paaugliai. Kartais alkoholizmas būna kitos ligos simptomas. Prasideda iš lėto, paprastai po 5 – 10 m. piktnaudžiavimo alkoholiu, kai su potraukiu gerti atsiranda abstinencijos sindromas ir poreikis atsipagirioti. Tuomet ligonis geria vienas, slapčia ir bet kokį alkoholį. Dažnai prasideda lėtinis gastritas, opaligė, enterokolitas, hepatitas, kepenų cirozė, pankreatitas, impotencija, rečiau būna širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų ( pažeidžiamas širdies raumuo, sutrinka širdies ritmas, prasideda hipertonija ).
Nuo alkoholizmo gydoma narkologiniame dispanseryje, sunkiais atvejais – narkologiniuose ligonių skyriuose. Visų pirma vaistais šalinami abstinencijos sindromo reiškiniai ( nemiga, nuotaikos sutrikimai ), stiprinamas ligonio organizmas. Vėliau stengiamasi atgrasinti nuo alkoholio ( pvz., kad sukeltų pasišlykštėjimą alkoholiu, ligoniui duodama vėmimą skatinančių vaistų ir alkoholio ). Ligononėje gydoma ~ 2mėn., paskui ligonis dar gydomas namuose. Nuo alkoholizmo žmogus pasveiksta jeigu tampa visišku abstinentu. Pasitaiko, kad ligonis pasveiksta savaime. Liguistas potraukis alkoholiui gali vėl atsirasti ir po daugelio metų.
Labai svarbu aktyviai skleisti blaivybę, aiškinti alkoholio žalą sveikatai, smerkti girtavimą, kelti visuomenės kultūrą, įdomiai tvarkyti laisvalaikį, rodyti gerą pavyzdį, ypač jaunimui. Jokiu būdu negalima rekomenduoti saikingai gerti alkoholinius gėrimus – tai prieštarauja sveikai gyvensenai.
