AA: 44 klausimai I dalis
44 klausimai ir atsakymai, susiję su AA gydymosi nuo alkoholizmo programa
Klausimai ir atsakymai
AA bendrija buvo įkurta 1935 metais, ir nuo to laiko apie ją girdėjo arba skaitė milijonai žmonių. Vieni turi gana aiškų supratimą apie AA programą, kuri padėjo daugiau kaip 2 000 000 žmonių, dėl gėrimo turintiems problemų. Kiti paprasčiausiai yra girdėję, kad AA – neva tokia organizacija, kuri kažkaip padeda girtuokliams liautis gėrus.
Ši brošiūra skiriama tiems, kurie domisi AA veikla dėl savęs, savo artimųjų ar paprasčiausiai norėtų suprasti, kuo ypatinga ši neįprasta bendrija. Šioje brošiūroje mes pateikiame daugelį dažnai pasitaikančių konkrečių klausimų ir mūsų atsakymus į juos. Tai padės geriau perteikti žinias apie savanoriškos, neturinčios griežtos organizacinės struktūros draugijos veiklą. Į šią draugiją įeina vyrai ir moterys, kuriuos sieja bendras tikslas: blaiviai gyventi patiems ir padėti kitiems alkoholikams, prašantiems pagalbos, mesti gerti.
Tūkstančiai vyrų ir moterų, atėjusių į AA draugiją pastaraisiais metais, nėra geranoriški altruistai. Jų noras ir pasiryžimas padėti kitiems alkoholikams veikiau yra “švietėjiškas egoizmas”, nes būdami AA nariais jie supranta, kad jų pačių blaivumas labai stipriai priklauso nuo jų nuolatinio bendravimo su kitais alkoholikais.
Visiškai suprantama, kad ši nedidelė brošiūra, ko gero, negalės visai išsamiai atsakyti į visus jūsų klausimus. AA grupės daugelyje stambesnių vietovių turi savo centrinius biurus, arba intergrupes (tarpgrupinius biurus), kurių telefonų numeriai nurodomi telefonų knygose pavadinimu “Anoniminiai alkoholikai”. Mažesniuose miestuose gali būti tik viena grupė, bet jos telefonas taip pat turi būti pateiktas to miesto telefonų informacijos. Paskambinkite, ir jums padės surasti arčiausiai vykstantį AA susirinkimą, o grupės nariai mielai suteiks jums papildomos informacijos. Jeigu taip atsitiktų, kad jūsų regione nėra jokios AA grupės, parašykite adresu: Box 459, Grand Central Station, New York, NY 10163; Lietuvoje: AA Tarnybos biuras, a.d. 2304, Vilnius 2050, tel (8-5) 216 0017. Galite būti tikri, kad visas bendravimas su mumis yra griežtai konfidencialus.
Alkoholikai ir alkoholizmas
Dar visiškai neseniai alkoholizmas buvo traktuojamas kaip moralinė degradacija; šiandien jis laikomas liga. O patiems alkoholikams alkoholizmas – skausminga asmeninė problema, todėl klausimuose, kuriuos kreipdamiesi į AA užduoda alkoholikai, dažnai atsispindi jų išgyvenimai, baimė ir viltis gyventi sveiką gyvenimą.
Kas yra alkoholizmas?
Yra daug įvairių nuomonių šiuo klausimu. Kalbant apie AA narius, dauguma jų mano, kad alkoholizmas – liga, kuri progresuoja, jos negalima visiškai išgydyti, bet ji, kaip ir daugelis kitų ligų, gali būti sustabdyta. Todėl daugelis AA narių galvoja, kad šios ligos yra dvi priežastys: fizinis potraukis ir psichinė priklausomybė nuo alkoholio, ir kad, nepaisant šios ligos pasekmių, išgydyti ją tik valios pastangomis neįmanoma.
Tie alkoholikai, kurie prieš ateidami į AA draugiją daugelį kartų nesėkmingai mėgino mesti gerti, ima manyti, kad jie neturi valios, o galbūt net psichinės pusiausvyros. AA požiūris į alkoholizmą kitoks. Čia manoma, jog alkoholikai yra ligoniai, turintys galimybę sveikti, jeigu laikysis paprasčiausios gydymosi nuo alkoholizmo programos. Jos praktinę naudą patvirtina daugiau kaip du milijonai ja pasinaudojusių vyrų ir moterų.
Alkoholizmas kaip ir bet kuri kita liga neturi nieko amoralaus. Ir jeigu žmogus susirgo, tai visiškai nebesvarbu, turi jis valią ar ne, todėl kad liga atėmė iš jo pasirinkimo galimybę gerti ar negerti. Svarbu tik, kad žmogus pripažintų, jog jis serga, ir pasinaudotų siūloma pagalba. Taip pat reikia ir didelio noro pasveikti, nes patirtis rodo, kad AA programa sėkmingiau veikia tais atvejais, kai alkoholikai nuoširdžiai stengiasi mesti gerti. Kai žmonės patys aiškiai nežino, ar jie nori mesti gerti, programa jiems dažnu atveju padeda mažiau.
Kaip nustatyti, ar aš tikrai esu alkoholikas?
Tai nustatyti galite tik jūs pats. Daugelis dabartinių AA narių prisimena, kaip jiems būdavo sakoma, kad jie ne alkoholikai, ir patariama tiesiog ugdyti valią, pakeisti aplinką, daugiau ilsėtis arba imtis kokios nors naujos veiklos. Bet pagaliau tie žmonės vis tiek kreipdavosi į AA, nes širdies gilumoje suprato, kad alkoholis juos įveikė, ir būdavo pasirengę išbandyti bet ką, kad tik galėtų išsivaduoti nuo neįveikiamo potraukio gerti.
Kai kurie iš tų žmonių patyrė sunkius išmėginimus, kol suprato, kad alkoholis ne jiems. Jie visiškai puolė, alkoholis privedė juos iki vagysčių, melo, išdavysčių, o kartais net žmogžudysčių. Jie blogai atlikdavo savo pareigas darbe, o namuose tapo nebepakenčiami. Jais visiškai nebebuvo galima pasitikėti. Jie alino save dvasiniai ir fiziniai.
Tačiau tarp tų, kurie kreipėsi į AA, būdavo ir kitokių, su ganėtinai padoriomis biografijomis. Jie niekada nebuvo sėdėję kalėjime, priverstinai gydomi, ir jų besaikio gėrimo nepastebėdavo nei draugai, nei artimieji. Tačiau kuo aiškiau jie imdavo suprasti, kas yra alkoholizmas, tuo baisesnė jiems atrodydavo ateitis, ir jie atėjo į AA draugiją nelaukę, kol liga dar labiau progresuos. “Saikingas alkoholizmas” – tik iliuzija. Ir tik pats žmogus gali nustatyti, ar jis priklausomas nuo alkoholio, ar ne.
Ar gali alkoholikas kada nors vėl “normaliai” gerti?
Kiek mes žinome, jeigu žmogus kartą tampa alkoholiku, tai jau visam gyvenimui. Jeigu jis negėrė svaigalų daugelį mėnesių ar net metų, grįžti prie normalaus gėrimo “po taurelę dėl kompanijos” jis jau nebegalės niekada. Nuo tos akimirkos, kai žmogus peržengia ribą tarp piktnaudžiavimo alkoholiu ir priklausomybės nuo alkoholio, jis sudegina visus tiltus. Alkoholikų, kurie sąmoningai “lenda į kilpą”, vienetai, tačiau visai nereti atvejai, kai žmogus pakliūva į bėdą būtent dėl savo girtuokliavimo. Pasitaiko, kad žmogus kurį laiką liaujasi gėręs, ir jam pasirodo, kad pavojus praėjo ir kad nuo kelių alaus bokalų ar švelnaus vyno taurių nieko pikto neatsitiks. Kitas žingsnis – išgerti “tik prieš valgį”. Nespės toks žmogus nė apsidairyti ir vėl, nepaisant visų jo pastangų gerti saikingai, prasidės užgėrimas.
Todėl, remdamiesi AA patirtimi, mes taip atsakome į šį klausimą: jeigu jūs esate alkoholikas, tai riboti jūsų svaigalų vartojimą, nepriklausomai nuo to, kiek praeis laiko, jums jau niekada nepavyks. Taigi lieka du keliai: arba užleisti savo ligą su visomis iš to išeinančiomis pasekmėmis, arba kartą visam laikui mesti gerti ir pradėti gyventi sveiką ir blaivų gyvenimą.
Ar gali AA nariai gerti bent alų?
Suprantama, kad AA draugijoje niekas nieko nedraudžia ir netikrina, geria AA nariai ar ne. Mes manome, kad alkoholikui pernelyg didelė rizika išgerti nors lašą, kadangi tuomet visas jo gydymas nueis šuniui ant uodegos. Ir neturi jokios reikšmės, ką būtent jie geria – viskį su soda, martinį, šampaną ar alų. Alkoholikui, kad ir ką jis gertų, viena taurelė pernelyg daug, o dvidešimt – per mažai.
Bijodami rizikuoti, alkoholikai turėtų susilaikyti nuo svaigalų, nepriklausomai nuo jų kiekio ar stiprumo, net ir tokiais atvejais, kai, jų manymu, gali save kontroliuoti.
Niekas, žinoma, nesako, kad įmanoma visiškai nusigerti nuo vieno ar dviejų butelių alaus. Tiesiog jeigu žmogus yra alkoholikas, jam gali pasirodyti, kad poros butelių alaus per dieną jam visiškai pakaks. Aišku, net gali atsitikti taip, kad keletą dienų ar savaičių jis ir gers tik po du butelius, bet anksčiau ar vėliau ateis momentas, kai jis nutars, kad “jeigu jau gerti tai gerti”. Paskui nuo alaus ir vyno jis pereis prie stipresnių gėrimų ir t.t., ir t.t. Ir vėl atsidurs tokioje padėtyje, kaip buvo.
Ar man reikia eiti į AA draugiją, jeigu aš užgeriu retai?
Dauguma AA narių mano, kad svarbu ne kaip dažnai jūs geriate, bet kaip geriate. Daug chroniškų alkoholikų užgeria kartą per keletą savaičių, mėnesių ar net metų. Pasitaiko, kad tarp tokių užgėrimų jų apskritai netraukia alkoholis, ir kad negertų – o jie vis dėlto renkasi blaivumą – jiems visiškai netenka savęs prievartauti.
Tačiau praeina tam tikras laiko tarpas ir staiga dėl kokios nors priežasties arba be jos prasideda sunkus užgėrimas. Jie nebepaiso jokių pareigų nei darbe, nei šeimoje, nei visuomeniniame gyvenime. Užgėrimas gali trukti tik vieną dieną, bet gali užsitęsti ir keletą savaičių. Kai užgėrimas baigiasi, žmogus jaučiasi sugniuždytas, jį graužia sąžinė ir jis duoda žodį, kad daugiau nieko panašaus jam nebeatsitiks. Tai trunka iki kito užgėrimo.
Tiek aplinkiniams, tiek pačiam geriančiajam tie užgėrimai ir jų periodiškumas yra tikra mįslė. Lieka nesuprantama ir tai, kodėl žmogus, kuris visiškai neseniai apskritai nerodė jokio intereso svaigalams, staiga beveik absoliučiai praranda savikontrolę.
Periodiškai užgeriantis girtuoklis nebūtinai yra alkoholikas. Tačiau jeigu žmogus liaujasi kontroliavęs savo poelgius, jeigu laiko tarpai tarp užgėrimų vis mažėja, vadinasi, atėjo laikas imtis priemonių. Pripažinimas fakto, kad jūs tapote alkoholiku, bus pirmasis žingsnis kelyje į nuolatinį blaivumą, tokį, koks tapo gyvenimo norma daugeliui tūkstančių AA narių.
Ar verta man tapti AA nariu, jeigu aplinkiniai nelaiko manęs alkoholiku, nors aš pats pastebiu, kad geriu vis daugiau?
AA nariai prisimena, kaip ir draugai, ir giminės, ir gydytojai tikino juos, kad jie ne alkoholikai. Problema tampa sudėtingesnė dar ir dėl to, kad patys alkoholikai dažnai taip pat nenori vadinti daiktų tikraisiais vardais.
Neatskleisdami viso savo gyvenimo vaizdo, alkoholikai tuo pačiu trukdo gydytojams paskirti reikalingą gydymo kursą. Belieka tik stebėtis, kaip gydytojai apskritai sugeba taip dažnai teisingai diagnozuoti ligą.
Todėl mes dar kartą pabrėžiame, kad svarbiausia pačiam girtuokliui nuspręsti, ar jis alkoholikas. Atsakyti į šį klausimą žmogus turi savarankiškai, nelaukdamas nei draugų, nei giminių, nei gydytojų atsakymo. Tiksliai įvertinti problemą – pusė darbo. Ir kuo anksčiau žmogus nustatys ir įsisąmonins problemą, tuo greičiau jis pradės ją spręsti. Laukti draugų atsakymo – reiškia vis giliau ir giliau klimpti.
Ar galima mesti gerti neinant į susirinkimus, o tik skaitant AA išleistą literatūrą?
Yra buvę tokių atvejų, kai žmonės liovėsi gėrę, perskaitę pagrindinius mūsų programos principus, išdėstytus AA knygoje “Anoniminiai alkoholikai”. Tačiau daugeliu atvejų ir šie žmonės, kai tik pasitaikydavo proga, stengdavosi bendrauti su kitais metusiais gerti alkoholikais.
Programa paremta tuo, kad bet kuris alkoholikas tiktai laimi, bendraudamas su kitais alkoholikais. Lankydamasis vietinės grupės susirinkimuose jis gali ne tik geriau suprasti, kas su juo vyksta, bet ir ką tada daryti. Dalyvaudamas susirinkimuose, žmogus atsiduria tarp tokių pat žmonių kaip ir jis, savo kailiu patyrusių, kas yra alkoholizmas, žmonių, kurie stengiasi sveikti ir moraliai palaikyti vienas kitą. Be to, grupės susirinkimai padeda žmonėms išvengti vienatvės, kuri dažnai yra viena iš pagrindinių priežasčių, atvedusių į alkoholizmą.
Jeigu aš įstosiu į AA draugiją, ar nesužinos visi aplinkiniai, kad esu alkoholikas?
Kertinis AA programos bruožas yra visiško anonimiškumo nuostata. Daugelis AA narių neturi nieko prieš, kad aplinkiniai po kurio laiko sužinotų, jog jie yra draugijoje, padedančioje jiems blaiviai gyventi. Tradiciškai mūsų susirinkimų dalyviai viešai nekalba apie savo priklausymą draugijai. O skelbti informaciją apie kito žmogaus narystę AA draugijoje neturi teisės niekas iš mūsų jokiomis aplinkybėmis.
Vadinasi, kreipdamiesi į AA nauji nariai gali būti ramūs, kad apie šitą jų žingsnį nė vienas iš naujų draugų niekam nepasakos. Senieji bendruomenės nariai puikiai supranta šios aplinkybės reikšmę naujiems nariams ir prisimena, kaip patys paniškai bijodavo, kad kas nors viešai pavadins juo tuo, atrodo, siaubingu žodžiu – “alkoholikas”.
Jau būdami draugijoje buvusieji naujokai kartais su šypsena prisimena savo ankstesnę baimę, kad kas nors nesužinotų, jog jie metė gerti. Reikalas toks, kad kai alkoholikai geria, gandas apie jų “žygius”skrieja fenomenaliu greičiu, ir daugelis alkoholikų tuo momentu, kai ateina pas AA, jau turi užkietėjusio girtuoklio reputaciją. Dažniausiai jų alkoholizmas niekam nėra jokia paslaptis. Ir nėra ko stebėtis, kad gandas, jog jie metė gerti, taip pat tampa daugelio kalbų tema.
Taigi pasakoti kam nors apie savo atėjimą į AA draugiją gali tik pats asmuo, tačiau tai daryti jis turi taip, kad jokiu būdu nepakenktų draugijai.
Ar aš galiu bandyti mesti gerti, jeigu man dažnai darbo reikalais tenka dalyvauti dalykiniuose susitikimuose baruose ir restoranuose?
Mūsų laikais sunku rasti veiklos sritį, kur nebūtų tradicijų išgerti dalykinių susitikimų metu. Daugybė susitikimų ir su esamais, ir su potencialiais verslo klientais vyksta banketuose, vakarėliuose, įvairiuose priėmimuose.
Tačiau daugeliui alkoholikų net į galvą neateidavo, kad daugybė sutarčių yra pasirašoma apskritai be alkoholio, kad būriai žinomų verslininkų, pramonininkų, mokslininkų ir menininkų savo laimėjimų pasiekė be alkoholio.
Daug AA narių, dabar jau blaivių, pripažįsta, kad naudodavo dalykinius susitikimus kaip vieną iš savo girtuoklystės pateisinimų. Dabar, metę gerti, jie pastebėjo, kad jų darbingumas padidėjo, ir kad blaivumas nė kiek netrukdo jiems užmegzti naudingas dalykines pažintis.
Atėjęs į AA draugiją alkoholikas netrukus ima didžiuotis savo padaryto darbo kokybe ir apimtimi, palaipsniui pradeda suprasti, jog praktiškai bet kurioje veikloje svarbiausia yra pastangos ir profesionalumas. Tačiau gali būti, kad seniau, kai dar gerdavo, jis nuoširdžiai tikėjo, jog norint ką nors gyvenime pasiekti svarbiausia būti žaviam, sumaniam ir linksmam. Niekam nekyla abejonių, kad šios savybės naudingos žmogui, kuris moka gerti, tačiau alkoholikui vien šių savybių per maža, bent jau dėl to, kad jis yra linkęs gerokai pervertinti jų reikšmę.
Ar gali AA padėti žmogui, kuris yra visiškai smukęs?
Statistika rodo, kad AA gali padėti praktiškai kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo jo visuomeninės ar materialinės padėties, su viena sąlyga – kad jis iš tikrųjų nori mesti gerti. Šiandien tarp AA narių yra daug žmonių, kurie anksčiau gyveno lindynėse, sėdėjo kalėjimuose ir kitokiose pataisos įstaigose.
Vadinasi, gijimui nuo alkoholizmo žmogaus praeitis neturi jokios esminės reikšmės, kadangi svarbiausia priežastis, dėl kurios žmogus prarado gebėjimą išmintingai tvarkyti savo gyvenimą, visais atvejais viena ir ta pati. Todėl AA nariams kriterijus yra ne drabužiai, kalbos maniera ar banko sąskaitos solidumas (arba tiesiog jos buvimas), o tai, ar pakankamai rimtai atėjęs į AA draugiją žmogus nori mesti gerti. Jeigu aiškiai matyti, kad žmogus tvirtai nutarė mesti gerti, jį sutinka šiltai. Kad ir kaip būtų nukentėjęs nuo alkoholizmo, žmogus gali būti tikras, kad jį užjaus, nes kiekvienoje AA grupėje yra žmonių, kuriems alkoholis iškrėtė dar žiauresnių pokštų.
Ar ateina į AA draugiją alkoholikai, kurie jau yra metę gerti?
Daugiausia į AA kreipiasi alkoholikai, kurie pajunta, kad jau baigia visiškai nusigerti. Tačiau pasitaiko, kad ateina ir alkoholikų, kurie jau metė gerti – kaip jiems atrodo – visiškai ir negrįžtamai. Yra buvęs atvejis, kai į AA draugiją atėjo žmogus, kuris suprato, jog neįstengs suvaldyti savo potraukio svaigalams, nors nebevertojo jų šešerius ar septynerius metus. Išsilaikyti šioje priverstinėje blaivybėje jam buvo nepaprastai sunku. Jis darėsi vis dirglesnis, pratrūkdavo dėl paprasčiausių menkniekių ir kai jau buvo beveik nutaręs vėl pradėti gerti, vienas iš jo draugų patarė jam kreiptis pagalbos į AA. Nuo to laiko praėjo daug metų, jis ir dabar tebėra AA ir sako, kad dabartinio jo blaivumo net lyginti negalima su kančiomis, kurias jis kentėjo susilaikydamas nuo svaigalų iki atėjo pas AA.
Šis atvejis nėra unikalus. Kiti alkoholikai taip pat pritaria, kad “niūrios blaivybės” laikotarpį galima ištempti gana ilgai, tačiau kur kas geriau jaučiasi tas, kuris bendrauja su kitais alkoholikais, padeda jiems ir naudojasi jų pagalba. Kaip ir visi žmonės, alkoholikai nesistengia tyčia komplikuoti savo gyvenimą, ir kai atsiranda galimybė pasirinkti – gydytis nuo alkoholizmo vienam ar padedant AA, jie, žinoma, renkasi antrąjį būdą.
Kodėl AA rūpi problemiški girtuokliai?
Teikdami praktinę pagalbą dar nesiliovusiems gerti alkoholikams, AA nariai rūpinasi ir savo interesais. Svarbiausia to priežastis yra tai, kad, veikdami pagal principus, išdėstytus Dvylikos žingsnių programoje, jie, iš vienos pusės, įveikia savo potraukį alkoholiui, o iš kitos – jaučiasi naudingi ir reikalingi aplinkiniams. Galimas dalykas, kad žmonės, kuriems jie padeda, tarsi primena jų pačių praeitį, kartu jie apsisaugo nuo per didelio pasitikėjimo savimi ir tai padeda išvengti recidyvų. Šiaip ar taip, viena galime pasakyti labai tvirtai: tie AA nariai, kurie visada pasirengę padėti kitiems alkoholikams, patys daug saugiau jaučiasi blaivybėje.
Beje, yra ir kita priežastis, skatinanti AA narius padėti problemiškiems girtuokliams. Padėdami jiems, jie tarsi grąžina skolą tiems, kurie seniau yra padėję jiems. AA nariai supranta, kad blaivybės negalima nusipirkti nei pasiskolinti, tačiau jeigu rimtai jos sieki, ją galima pasiekti ir išlaikyti drauge su kitais, padedant gyventi blaivų gyvenimą visiems, kurie jo siekia.
AA nėra įpročio vilioti naujus narius, kalbinti žmones stoti į draugiją, taip pat prašyti arba priimti aukas iš pašalinių žmonių.
AA draugija
Paprastai kai žmogus prieina prie išvados, kad jis – alkoholikas ir kad AA gali jam padėti, jis ima domėtis draugijos veikla, istorija ir organizacine struktūra. Toliau pateikiami tipiškiausi šio pobūdžio klausimai ir atsakymai į juos.
Kas tai yra Anoniminiai alkoholikai?
Yra du atsakymo į šį klausimą variantai. Pirmiausia galima pateikti jau žinomą mums apibūdinimą:
“Anoniminiai alkoholikai – tai draugija vyrų ir moterų, kurie dalijasi savo patirtimi, jėgomis ir viltimi, norėdami padėti sau ir kitiems sveikti nuo alkoholizmo.
Vienintelė sąlyga būti draugijos nariu – noras mesti gerti. Anoniminiai alkoholikai nemoka nei stojamojo, nei nario mokesčio. Mes išsilaikome iš savo pačių įnašų.
Anoniminių alkoholikų draugija nesusijusi su jokiomis sektomis, tikybomis, politika, organizacijomis ar įstaigomis, vengia bet kokių ginčų, neremia jokių judėjimų ir jiems neprieštarauja. Mūsų pagrindinis tikslas – būti blaiviems ir padėti kitiems alkoholikams pasiekti blaivybę.”
Bendra problema – alkoholizmas. Vyrai ir moterys, kurie vadina save AA nariais, visų pirma yra žmonės, kurie buvo, yra ir visada bus alkoholikai, nors jie gali turėti ir kitų priklausomybių. Jie pagaliau suprato, kad alkoholio jokiu pavidalu jie neįveiks, ir dabar apskritai jo nevartoja. Svarbu ir tai, kad jie sveiksta nuo alkoholizmo ne slapta ir ne vieni, o viešai ir drauge su kitais alkoholikais. Būtent per “patirtį, jėgą ir viltį” sveikti nuo alkoholizmo jiems ir pavyksta ne tik negerti, bet dažniausiai ir visiškai nejausti potraukio alkoholiui.
Tačiau galima pateikti ir kitą atsakymą į šį klausimą, kitaip tariant, papasakoti, kaip sudaryta draugija. Pagal statistiką, Anoniminių alkoholikų draugijoje yra daugiau kaip du milijonai vyrų ir moterų, gyvenančių 146 pasaulio šalyse. AA nariai jungiasi į grupes, kur narių skaičius yra įvairus, priklausomai nuo gyventojų skaičiaus toje gyvenamojoje vietovėje: gali būti keli negeriantys alkoholikai mažuose miesteliuose, keli šimtai – didesniuose miestuose.
Didžiausiuose ir tankiausiai gyvenamuose miestuose tokių grupių gali būti labai daug, ir kiekviena turi savo susirinkimų grafiką. Dažnai tai yra atviri susirinkimai, į kuriuos gali ateiti kiekvienas norintis. Grupės taip pat rengia uždarus susirinkimus. Juose svarstomi klausimai, kurie negeriančiam žmogui gali būti ir nesuprantami.
Grupės yra draugijos pagrindas, jų organizuojamuose susirinkimuose alkoholikams ir jų šeimoms sudaroma supratimo ir draugiškos pagalbos atmosfera. Šiandien visame pasaulyje yra daugiau kaip 89 000 AA grupių. Į šį skaičių taip pat įeina ir grupės, veikiančios ligoninėse, kalėjimuose ir kitokiose įstaigose.
Kaip buvo įkurta AA draugija?
Draugijos istorija siekia 1935 metus, kai į Ohajo valstijos Akrono miestą savo reikalais atvyko vienas verslininkas iš Niujorko. Jis daugelį metų bandė mesti gerti, pagaliau jam tai pavyko ir, atvykęs į Akroną, jis nutarė susitikti su kokiu nors vietiniu alkoholiku. Šis noras susitikti su kitu alkoholiku atsirado dėl to, kad, metęs gerti, keletą mėnesių prieš atvykdamas į Akroną šis biznierius ėmė padėti kitiems alkoholikams ir pastebėjo, kad padėdamas pats lengviau įveikia troškulį svaigalams. Akrone jam patarė susitikti su vietiniu gydytoju, sergančiu chronišku alkoholizmu. Susitikę ir kartu pradėję teikti pagalbą kitiems alkoholikams, verslininkas ir gydytojas įsitikino, jog kuo daugiau jie padeda kitiems, tuo mažiau patys nori gerti.
Ketverius metus veikla vyko palengva, judėjimas neturėjo nei pavadinimo, nei organizacinės struktūros, nei savo literatūros. Tuomet įsikūrė grupės Akrone, Niujorke, Klyvlende ir keliuose kituose miestuose.
1939 metais išėjo knyga “Anoniminiai alkoholikai” (Alcoholics Anonymous), šios knygos vardu vėliau buvo pavadinta visa draugija. Daugelio bičiulių ne alkoholikų dėka AA buvo susidomėta tiek JAV, tiek kitose šalyse. Kaip tik tuomet buvo atidarytas AA biuras Niujorke. Jis atsakinėja į nuolat AA adresu gaunamus klausimus ir tenkina paraiškas literatūrai.
Ar turi AA kokias nors taisykles?
AA draugija tuo ir unikali, kad nei grupės, nei tarptautiniu lygiu neturi nei reglamentų, nei taisyklių. Nėra ir vidaus taisyklių, kuriose būtų nurodyta, jog AA nariams būtina iš viso ar tam tikrais laiko tarpais lankyti susirinkimus.
Tačiau suprantama, jog daugelyje grupių yra nerašytos tradicijos prašyti pasišalinti iš susirinkimo tuos asmenis, kurie dar geria ir savo elgesiu trukdo vesti susirinkimą. Bet tai nereiškia, kad juos išvaro: juos paprasčiausiai paprašo išeiti ir susitvarkyti. Jeigu jie tikrai nuoširdžiai norės mesti gerti, grupės nariai visuomet jiems pagelbės.
Kiek kainuoja AA narystė?
AA neduoda savo nariams jokių finansinių įpareigojimų. AA gydymosi nuo alkoholizmo programa prieinama visiems, kurie norėtų mesti gerti, nepriklausomai nuo jų materialinės gerovės ar visiško jos nebuvimo.
Daugelyje AA grupių priimta susirinkimų metu “leisti ratu kepurę”, kad būtų galima sumokėti patalpų nuomos mokesčius, pirkti užkandžius (t.y. kavą, sumuštinius, sausainius) ir t.t. Daugumoje grupių tapo tradicija dalį šitaip surinktų lėšų perduoti tos šalies ar tarptautinei AA būstinei. Šios lėšos atitenka pagalbai kitoms grupėms, naujų grupių kūrimui ir informacijai alkoholikams, nežinantiems apie AA egzistavimą ir draugijos sveikimo nuo alkoholizmo programą.
Reikia turėti galvoje, kad AA jokiu būdu neįpareigoja savo narių materialiai palaikyti draugijos veiklą. Priešingai – daugelis grupių griežtai nutaria, jog grupės nariai negali įnešti aukų, didesnių negu tam tikra nustatyta suma. Ir svarbiausia – AA draugija išsilaiko pati ir nepriima jokių aukų iš šalies.
Kas vadovauja AA veiklai?
Jokių atsakingų asmenų arba viršininkų, kurie galėtų kam nors vadovauti arba turėtų kokią nors valdžią, AA draugijoje nėra. Tačiau suprantama, jog ir tuose visuomeniniuose judėjimuose, kurie neturi organizacinės struktūros, yra darbų, be kurių neįmanoma apsieiti. Pavyzdžiui, kiekvienai grupei kažkas turi surasti patalpas susirinkimams, būtina paskirti susirinkimų laiką ir sudaryti jų programas, reikia pasirūpinti kava, sumuštiniais, sausainiais, – tai labai padeda suburti draugišką, atpalaiduojančią aplinką ir t.t., ir t.t. Be to, daugelyje grupių manoma, kad yra tikslinga suteikti vienam iš grupės narių atsakomybę palaikyti vietinius ir tarptautinius ryšius.
Kai tik pradeda kurtis nauja grupė, kuris nors iš jos narių pats apsiima organizuoti ir vesti susirinkimus. Tačiau kai grupė jau susikuria, vyksta rinkimai ir nustatoma eilė, pagal kurią kiekvienas grupės narys neilgą laiko tarpą atlieka šias pareigas. Paprastai kiekvienoje grupėje yra pirmininkas, sekretorius, susirinkimų organizavimo darbo komitetas, perkantieji vaišes, iždininkas ir atstovas, t.y. asmuo, atstovaujantis grupę regiono ar krašto AA susirinkimuose. Į visuomeninę veiklą yra įtraukiami ir nauji nariai, jeigu jie tam tikrą laiką yra išbuvę blaivūs.
Būtina daryti tam tikrą darbą šalies ir tarptautiniu lygiu. Reikia rašyti knygas ir brošiūras, jas išleisti, dalyti grupėms, siųsti atskiriems asmenims, palaikyti ryšius su senesnėmis ir naujomis grupėmis, atsakinėti į laiškus tų, kurie domisi AA ir gydymosi nuo alkoholizmo programa. Be to, būtina teikti informaciją ir bendradarbiauti su gydytojais, dvasininkais, verslininkais, įvairių įstaigų vadovais, organizuoti ir palaikyti gerus dalykinius ryšius su spauda, televizija, kino studijomis ir kitokiomis žiniasklaidos priemonėmis.
Norėdami, kad normaliai plėtotųsi AA veikla, įkūrėjai (taip pat draugijos bičiuliai ne alkoholikai) įkūrė globėjų tarybą, vėliau pavadintą Generaline AA taryba (General Service Board of A.A.). Generalinė taryba stebi, kad būtų palaikomos ir vystomos AA tradicijos, išlaikoma bendroji AA veiklos kryptis, ir yra atsakinga už AA Generalinės tarnybos biuro (General Service Office) Niujorke efektyvų darbą.
Ryšys tarp Generalinės tarybos ir grupių JAV ir Kanadoje realizuojamas per AA Generalinės tarnybos konferenciją (AA General Service Conference). Tokia konferencija vyksta kartą per metus, ji dirba keletą dienų. Į ją atvažiuoja 91 krašto, kur yra AA, delegatas, 21 Tarybos patikėtinis, Generalinės tarnybos biuro nariai ir kiti asmenys. Konferencija yra griežtai konsultacinis organas, neturintis įgaliojimų nukreipti draugijos veiklą nei jai vadovauti.
Vadinasi, į klausimą, kas vadovauja AA veiklai, galima būtų atsakyti, jog AA – tai unikalus demokratinis judėjimas, praktiškai neturintis nei griežtos organizacinės struktūros, nei vadovaujančio organo.
Ar AA yra religinė bendruomenė?
AA draugija nėra religinė bendruomenė, todėl jokia tikyba nėra narystės sąlyga. Ji taip pat nėra susijusi su jokiomis religinėmis organizacijomis ar sektomis, nors daug religinių vadovų yra pasisakę palaikantys mūsų judėjimą. Tarp AA narių yra katalikų, protestantų, judaizmo, visų kitų pasaulio religijų atstovų, taip pat agnostikų ir ateistų.
Nekelia abejonių, jog AA gydymosi nuo alkoholizmo programa sukurta tam tikrų dvasinių vertybių pagrindu, tačiau kiekvienas AA narys gali turėti savo požiūrį į tas vertybes arba apskritai jų nepaisyti.
Dauguma alkoholikų, dar iki ateina pas AA, turi pripažinti, kad jie negali kontroliuoti savo gėrimo. Alkoholis yra stipresnis už juos. Todėl AA pasiūlo savo nariams pripažinti ir tai, kad, norėdami ištrūkti iš alkoholio gniaužtų, jie turi kviesti į pagalbą kitą, ne menkesnę jėgą. Vieni AA nariai mano, jog ši jėga yra Aukštesnioji Jėga, tai yra Dievas – toks, kokį kiekvienas individualiai jį suvokia, kiti – jog tai kolektyvo poveikio, tai yra AA grupės jėga.
Kai kurie ateinantys pas AA alkoholikai pradžioje apskritai nepripažįsta jokios jėgos, išskyrus paties žmogaus valią. Tai grynai asmeninis reikalas, tačiau patirtis rodo, kad lankydami AA susirinkimus žmonės išmoksta gerbti ir būti pakantūs patiems įvairiausiems požiūriams šiuo klausimu.
Ar AA yra blaivybės sąjūdis?
Ne. AA neturi sąsajų su blaivybės sąjūdžiais. AA “neremia jokių judėjimų ir jiems neprieštarauja”. Ši frazė, išeinant iš bendrojo draugijos tikslo, natūraliai atsako į klausimą apie vadinamuosius blaivybės sąjūdžius. Tiesiog alkoholikai, kurie metė gerti ir stengiasi laikytis AA programos sveikti nuo alkoholizmo, alkoholį laiko sau nuodingu ir dėl to jo nebevartoja.
Daugelis AA narių mano, kad alkoholis jiems yra nuodas, tačiau jie puikiai supranta, kad toks požiūris neturi būti visuotinis. Jie žino, kad alkoholis, jeigu juo nepiktnaudžiaujama, gali būti malonumų šaltinis, todėl neketina kam nors drausti patirti tuos malonumus. Alkoholikai mano, jog jie patys nepatiria nuo alkoholio malonumo, o tik patenka jo valdžion.
Ar daug AA narių yra moterų alkoholikių?
Moterų, kurios kreipiasi į AA, kad gydytųsi nuo alkoholizmo, skaičius kasdien didėja. Šiuo metu moterys sudaro maždaug trečdalį visų draugijos narių, jų nuolat daugėja ir tarp naujokų. Kaip ir vyrai, moterys alkoholikės atstovauja be išimties visus visuomenės sluoksnius, pačius įvairiausius alkoholizmo atvejus ir stadijas.
Sakoma, kad požiūris į geriančias moteris yra blogesnis negu į geriančius vyrus, todėl nenuostabu, kad kai kurios moterys alkoholikės mano, jog jos yra išankstinės nuomonės aukos.
AA neskirsto alkoholikų į vyrus ir moteris. Visose grupėse moterys ir vyrai yra absoliučiai lygūs – visi besikreipiantys į AA pagalbos, nepriklausomai nuo jų išsilavinimo, amžiaus, visuomeninės ir materialinės padėties, visada gali tikėtis supratimo ir paramos.
Ar daug tarp AA narių jaunimo?
Mes su malonumu pabrėžiame, kad vis daugiau jaunimo ima laikytis AA programos nelaukdami, kol alkoholis prives juos prie tragiškų pasekmių. Šiuolaikinis jaunimas geriau supranta, kad alkoholizmas – progresuojanti liga, ir kad vos supratęs, jog yra alkoholikas, žmogus tučtuojau turi pradėti gydytis.
Tuo metu, kai judėjimas dar tik prasidėjo, buvo paplitusi nuomonė, jog kandidatais į AA gali būti tik tie žmonės, kurie jau yra praradę darbą, sugriovę šeimą, visiškai prasigėrę ir daugelį metų laikomi deklasuotais elementais.
Šiandien tarp žmonių, besikreipiančių į AA, daug dvidešimtmečių ir trisdešimtmečių. Kai kuriems dar nėra nė dvidešimties. Daugiausia tai žmonės, kurie dar neprarado darbo, nesugriovė šeimų, nesėdėjo kalėjime ir priverstinai nesigydė. Jie supranta, kad visa tai jiems teks patirti, jeigu jie nepripažins, kad tapo alkoholikais ir jiems reikia gydytis.
Ir senesnės kartos žmones, jaunystėje neturėjusius galimybės kreiptis į AA, ir dabartinį jaunimą sieja didžiulis noras sveikti nuo alkoholizmo. Todėl AA narių amžiaus skirtumas praktiškai neturi reikšmės. Ir vieniems, ir kitiems svarbu viena: kada jie gėrė paskutinį kartą – būtent ši gairė žymi jų naujo gyvenimo pradžią.
Grupės susirinkimai
Grupės susirinkimai yra AA pamatų pamatas. Daugeliu atžvilgių tie susirinkimai yra tokie neįprasti, kad gali žmogų apstulbinti. Toliau pateikiamais klausimais ir atsakymais mes parodysime, kokie tai susirinkimai ir kaip nauji AA nariai galėtų prie jų prisidėti.
Kaip įstojama į AA draugiją?
Trumpai tariant, į AA gretas “nestojama” ir jokių AA narystės anketų pildyti nereikia. Priešingai – daugelyje grupių netgi nėra narių apskaitos. AA draugijoje nėra nei stojamojo, nei nario mokesčių, nei įnašų pagal pajamas.
Paprasčiausiai įsitraukiama tada, kai žmogus ima lankyti artimiausios grupės susirinkimus. Apie tokių grupių egzistavimą jie sužino įvairiausiais būdais. Vieni patys nutaria, kad laikas liautis girtuokliavus, ir kreipiasi į AA. Tuomet ar patys susiranda vietinės AA grupės telefoną informacijoje, arba parašo į Generalinės tarnybos biurą: Box 459 Grand Central Station, New York, NY 10163, prašydami duoti artimiausios grupės koordinates.
Kiti į vietinę AA grupę ateina draugams, gydytojams, artimiesiems ar dvasiniams globėjams patarus.
Prieš eidami į pirmą susirinkimą, naujokai dažniausiai susiranda vieną arba kelis AA grupės narius, kad pasikalbėtų ir sužinotų, kaip jiems padėjo buvimas AA draugijoje. Tai, kas jiems papasakojama apie alkoholizmą ir AA, padeda apsispręsti, ar rimtai jie nori mesti gerti, – nes noras mesti gerti yra vienintelė narystės draugijoje sąlyga.
AA nevaržo ir neįkalbinėja pasilikti draugijoje tų, kurie po keleto apsilankymų nusprendžia, kad AA jiems netinka. Galbūt kas nors iš grupės draugų ir pasiūlys jiems pirma apsvarstyti visus “už” ir “prieš”, tačiau neįkalbinės. Tik pats alkoholikas gali nuspręsti, ar jam reikia būti AA.
Kas yra atviri susirinkimai?
Atviras AA susirinkimas yra toks susirinkimas, kur gali dalyvauti kiekvienas pageidaujantis (nesvarbu ar jis alkoholikas, ar ne). Vienintelė jo priedermė – neskelbti už susirinkimo durų dalyvavusiųjų AA narių vardų.
Paprastai kiekviename susirinkime būna vedėjas ir keli pranešėjai. Vedėjas pradeda ir užbaigia susirinkimą ir suteikia žodį norintiems kalbėti. Kalba paprastai tik AA nariai. Jie pasakoja apie savo girtavimo patirtį ir apie tai, kas juos atvedė pas AA, kartais pasakoja, kaip jie suvokia sveikimo programą, arba apie tai, ką jiems duoda blaivus gyvenimo būdas. Kiekvienas pasisakantis AA narys reiškia tiktai savo nuomonę ir kalba savo vardu.
Po pasisakymų geriama kava, gaivieji gėrimai, valgomi saldumynai, dalyviai bendrauja tarpusavyje.
Kas yra uždari susirinkimai?
Uždaruose susirinkimuose dalyvauja tik vietinės AA grupės nariai arba šioje vietovėje esantys kitų grupių nariai. Uždarų susirinkimų tikslas – suteikti AA nariams galimybę aptarti konkrečiai jų alkoholizmo stadiją, kitaip tariant, tai, ką iš tikrųjų galėtų suprasti tik alkoholikai.
Šie susirinkimai vyksta kuo laisvesnėje atmosferoje, ir kiekvienas grupės narys gali nesivaržydamas dalyvauti pokalbyje. Uždari susirinkimai ypač svarbūs naujiems AA nariams, kadangi būtent tokiuose susirinkimuose jie gali užduoti pačius skaudžiausius klausimus ir pasimokyti iš patirties tų alkoholikų, kurie jau turi sveikimo nuo alkoholizmo patirties.
Ar galima ateiti į susirinkimus su artimaisiais ar draugais?
Daugumoje grupių į atvirus susirinkimus kviečiami visi norintieji, nepriklausomai ar jie yra AA nariai, ar ne (tačiau geriau pirmą kartą šiuo reikalu kreiptis į grupę, kurioje jūs ruošiatės lankytis). Naujiems nariams patariama ateiti su žmonomis, vyrais ir draugais, kadangi suvokę gydymosi nuo alkoholizmo programą, jie tikrai galės padėti alkoholikui mesti gerti. Daug yra alkoholikų, kurie visada eina į susirinkimus su savo vyrais ar žmonomis ir aktyviai dalyvauja vietinės grupės visuomeninėje veikloje.
(Tačiau primename, jog į uždarus susirinkimus gali ateiti tik alkoholikai.)
Kaip dažnai AA nariai turi lankytis grupės susirinkimuose?
Kažkada į klausimą, kokio ilgumo turi būti žmogaus kojos, Abrahamas Lincolnas atsakė: “Kad žemę siektų”, – tai buvo klasiškas atsakymas.
Analogiškai būtų galima atsakyti, kad AA nėra nustatyta jokio lankymosi susirinkimuose reguliarumo ar periodiškumo. Žmogus ateina į tiek susirinkimų, kiek jam atrodo būtina. Didžiuma AA narių eina į ne mažiau kaip vieną susirinkimą per savaitę ir mano, jog to pakanka, kad laikytųsi programos ir neprarastų ryšio su grupe. Kiti, ypač tie, kurie gyvena tokiose vietose, kur susirinkimai vyksta kas vakarą, stengiasi nepraleisti nė vieno. Ir pasitaiko, jog kai kurie AA nariai labai ilgai nepasirodo susirinkimuose.
Kai naujokėliams draugiškai patariama nepraleisti susirinkimų, turima galvoje tai, kuo, beje, jau ne kartą įsitikino daugelis AA narių: kur kas lengviau gyventi blaivų gyvenimą tiems, kurie lankosi susirinkimuose reguliariai. Daugelis alkoholikų iš savo patirties žino, kad jeigu jie liaujasi eiti į susirinkimus, pasitaiko atvejų, kad jie vėl pradeda gerti.
Kuo daugiau naujokėliai užmezga ryšių su senesniais AA nariais, kuo dažniau jie ateina į grupės susirinkimus – ypač buvimo AA pradžioje, pirmosiomis savaitėmis ir pirmaisiais mėnesiais, – tuo geriau. Tai suteikia jiems galimybę greičiau susipažinti su tais, kurie visa tai patyrė ir kurie kaip tik dėl to gali padėti jiems pritaikyti šią programą jų asmeninėje situacijoje.
Praktiškai nėra alkoholiko, kuris nebūtų pabandęs savarankiškai gyventi blaivų gyvenimą. Tačiau daugeliu atveju paaiškėja, jog tai yra ganėtinai nemalonu, o neretai ir visiškai neįmanoma. Todėl jeigu lankantis susirinkimuose žmogui lengviau negerti ir jis maloniau praleidžia laisvalaikį, matyt, yra prasmės klausyti patarimo nepraleisti susirinkimų.
Ar AA nariai privalo lankytis AA susirinkimuose visą savo gyvenimą?
Ne, neprivalo. Tačiau, kaip pastebėjo vienas AA narys, daugumai iš mūsų tai patinka, o kai kuriems – būtina.
Alkoholikai nemėgsta, kai jiems sakoma, kad jie privalo ką nors daryti labai ilgai. Iš pirmo žvilgsnio galėtų pasirodyti, jog lankytis AA susirinkimuose iki amžiaus galo – pernelyg didelė užduotis.
Vis dėlto nereikia užmiršti, kad AA draugijoje niekas nieko neprivalo, kiekvienas turi pasirinkimo laisvę, ką jam daryti ir ko nedaryti. Pirmiausia tai liečia patį svarbiausią klausimą – ar apskritai verta siekti blaivumo su AA pagalba.
Pagrindinė priežastis, dėl ko alkoholikai lankosi AA grupių susirinkimuose, yra tai, kad jiems būtina pagalba, jeigu jie nori pradėti blaiviai gyventi ne kada nors, tarkim, rytoj, po savaitės arba dešimties metų, o būtent dabar, šiandien. Jie apskritai nesuka galvos, kas bus rytoj ar per visą likusį gyvenimą, nes jam pavaldus tik esamasis laikas, tai yra – šiandien, dabar. Jiems svarbu būti blaiviems esamuoju momentu, o ateitimi jie galės pasirūpinti tada, kai ta ateitis taps dabartimi.
Todėl alkoholikai, besistengiantys būti blaivūs jau “šiandien”, kažin ar praleidinės susirinkimus. Ir jeigu galvosime, kad kiekviena ateinanti diena tampa “šiandiena”, kai alkoholikas nori būti blaivus, kažin ar rasime ką bendro tarp to “šiandien” ir “ateities įsipareigojimų”.
Iš kur man imti laiko eiti į susirinkimus, dirbti visuomeninį darbą ir dar su kitais alkoholikais?
Kai mes gerdavome, daugelis apie laiką pernelyg nesusimąstydavome ir rasdavome laiko, kai tik pasitaikydavo proga išgerti. Keisčiausia, kad kai kuriuos naujus AA narius stebina, jog blaivumui taip pat reikia laiko. Jeigu naujasis narys – tipiškas alkoholikas, jis norės kuo greičiau pasivyti praleistą laiką: pradėti nuoširdžiai darbuotis tarnaudamas, pasinerti į šeimyninio gyvenimo malonumus, palikti laiko visuomeniniam ir bažnytiniam gyvenimui. Štai ir susimąsto naujasis AA narys: kokia gi prasmė būti blaiviam, jeigu negali to blaivumo panaudoti normaliam visaverčiam gyvenimui.
Tačiau pirmiausia AA – tai ne tabletės, kurias galima tiesiog pasyviai išgerti. Taip pat tenka neužmiršti patirties tų, kurie padedant programai jau pasiekė teigiamų rezultatų. Visi tie vyrai ir moterys iš tiesų labai patenkinti, kad metė gerti, beveik be išimties jie reguliariai ėjo į susirinkimus, nevengė darbo su kitais alkoholikais, kuriems reikėjo pagalbos, ir visada su didžiausiu susidomėjimu dalyvaudavo grupės renginiuose. Tie žmonės blaiviai ir nešališkai pažvelgė į laiką, prarastą baruose, į savo pravaikštas, į mažesnį darbingumą, į atgailą ir rytmetinį galvos skausmą po išgertuvių ir suprato, jog viskas, ką dabar tenka mokėti už tai, – tai aukoti po keletą valandų veiklai dėl savo blaivumo. Suprantama, tai turi prasmę.
