Pastarųjų dienų šventieji – mormonai

Atvėrę duris nepažįstamajam su knygų ar brošiūrų glėbiu, galime būti tikri, jog į mūsų namus atėjo misionieriai. Tokiu būdu savo tikėjimą Lietuvoje aktyviausiai skelbia Jehovos liudytojai arba mormonai. Šį kartą kalbėsime apie mormonus, arba Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčią ir jos pasekėjus. Turimais duomenimis, šios bažnyčios nariais save laiko per 11 milijonų žmonių visame pasaulyje. Pagrindinė bažnyčios būstinė yra Salt Lake Sičio mieste, Jutos valstijoje(JAV). Šių vietovių pavadinimai daugeliui turbūt žinomi iš 2002 m. čia vykusios Žiemos olimpiados.

Mormonų bažnyčios istorija

Šios bažnyčios įkūrėjas – Jozefas Smitas (1805-1844). Jo šeima buvo krikščioniška, tačiau nesusijusi su jokia konkrečia bažnyčia. Pirmoji vizija aplankė keturiolikmetį Jozefą. Jam pasirodė Dievas Tėvas bei Jėzus Kristus ir pasakė, jog žemėje kol kas nėra tikros krikščionių bažnyčios, ir todėl jis neturėtų skubėti rinktis. Antrąją viziją J.Smitas pamatė būdamas septyniolikos – jam apsireiškė angelas Moronijus ir nurodė vietą, kur užkastos auksinės plokštės, ant kurių aprašyta senovės Amerikos civilizacijos istorija. Ketverius metus J.Smitas dirbo, kol išvertė tekstą ir išleido jį, pavadinęs Mormono knyga. 1830-aisiais J.Smitas Niujorke įkūrė Kristaus bažnyčią, kurią 1838 metais pervadino į Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčią.

Nauja bažnyčia patyrė persekiojimų, nes buvo manoma, jog mormonai skelbia naująją teokratiją bei poligamiją. Didelio pasipriešinimo sulaukė ir mormonų teiginys, jog Mormono knyga yra apreikštasis Dievo žodis, toks pat kaip hebrajų ar krikščionių raštai. Nors opozicija ir trukdė, bažnyčia augo. Jos nariai buvo persekiojami, tremiami, todėl 1847 m., vedami antrojo bažnyčios prezidento Brighamo Youngo (1801-1877), jie atsidūrė Druskos ežero slėnyje (Salt Lake Valley) ir čia įkūrė Salt Lake Sičio miestą, dabartinės Jutos valstijos sostinę.

1844-aisiais mirus J.Smitui, mormonų religinę bendruomenę ištiko krizė. Dvylika bažnyčios apaštalų meldė atsiųsti įpėdinį. Vienos vizijos metu Dievas apreiškė, jog antruoju bažnyčios prezidentu turi tapti B.Youngas. Mormonai skilo. 1844 m. buvo įkurta Reorganizuota pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčia, kuriai vadovavo Jozefas Smitas III (bažnyčios įkūrėjo sūnus).

1890 m. bažnyčia gavo dar vieną apreiškimą, kuriame buvo nurodyta šiek tiek pakeisti tikėjimą bei doktriną, todėl ketvirtasis bažnyčios prezidentas W.Woodruffas išleido poligamiją draudžiantį manifestą. Tačiau tokių santuokų pasitaikė net iki 1920 m. Ir dabar yra kelios, nuo pagrindinės bažnyčios atskilusios bei dykumoje gyvenančios mormonų grupės, vis dar propaguojančios poligamiją.

Mormonų doktrina

Jau pats pavadinimas -Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčia – yra aliuzija į tradicinę krikščionybę. Daugelis mormonų vartojamų sąvokų taip pat yra perimtos iš krikščionybės, tačiau jos yra kitaip interpretuojamos, dėl to religijotyrininkai šią bažnyčią yra linkę vadinti pseudokrikščionišku religiniu judėjimu.

Vis dėlto patys mormonai save vadina krikščionimis, o savo bažnyčią laiko tikrąja krikščionių bažnyčia, sugrįžusia prie ankstyvosios krikščionybės ištakų. Mormonai tiki Dievą Tėvą, Jo Sūnų Jėzų Kristų ir Šventąją Dvasią, kaip tris atskirus asmenis. Dievas Tėvas, pasak mormonų, yra anksčiau buvęs žmogumi, vienas iš daugelio kitų dievų, turintis tokį pat materialų kūną, kaip ir žmogus, bei yra vedęs. Laikydami Dievą Tėvą vienu iš daugelio dievų, mormonai tampa politeistais, o mormonizmas – politeistine religija. Jėzus Kristus, pasak mormonų, yra pirmasis Dievo dvasinis vaikas ir ne visada buvo Dievu, be to, buvo pradėtas, kaip ir visi žmonės.

Mormonai tiki, jog jie yra dvasiniai Dievo palikuonys, ir kad visi žmonės anksčiau gyveno kartu su Dievu. Gyvenimas žemėje, pasak mormonų, skirtas susipažinti su Viešpaties planais ir yra dalis išganymo plano. Šio išganymo tikslas – kad visi Dievo vaikai pajustų fizinę egzistenciją, taip pat ir mirtį, o vėliau galėtų grįžti prie Jo amžinybei. Gyvenimas žemėje yra lyg „testas“, kuris padeda nuspręsti, ar žmonės yra verti grįžti gyventi su Dievu, todėl labai svarbu išnaudoti visas jo teikiamas galimybes – mokytis, ugdyti savo talentus, vykdyti paskirtąsias misijas, kurti būsimos amžinos šeimos pamatus. Žodžiu, gyvenimas žemėje yra lyg paskutinė repeticija prieš amžiną gyvenimą.

Trys dangaus karalystės

Mormonai tiki, jog po mirties jų dvasia atsiskiria nuo kūno ir patenka į teismą, kuriame nusprendžiama, ar jis vertas gyventi su Dievu Tėvu ir Jo Sūnumi amžinybėje. Po šio teismo dvasia gali patekti į tris dangaus karalystes. Į pirmąją karalystę pakliūva tie, kurie sąmoningai atmetė Jėzaus Kristaus Evangeliją ir padarė didelių nuodėmių: buvo neištikimi, melavo,žudė ir dėl to nesigailėjo. Šie žmonės esą niekada nebus kartu su Jėzumi Kristumi ar Dievu Tėvu. Antroji karalystė, anot mormonų, skirta tiems, kurie garbingai gyveno Žemėje, tačiau buvo užsiėmę žemiškais darbais ir neliudijo Jėzaus. Šie asmenys gali būti kartu su Sūnumi, tačiau negalės gyventi kartu su Tėvu. Trečioji ir svarbiausia karalystė yra visų mormonų siekinys. Ji skirta tiems, kurie drąsiai liudijo Jėzų ir buvo pakrikštyti. Į šią karalystę gali pakliūti tik susituokę šventykloje. Čia patekęs gali visą amžinybę būti kartu su Tėvu ir Sūnumi. Mormonai tiki, jog amžinas gyvenimas yra didžiausia Dievo dovana žmonėms, o Išganymo planas yra būdas tą dovaną gauti. Taip pat jie mano, kad kiekvienas žmogus gali tapti Dievu ir turėti visą galią ir šlovę, kurią turi Dievas Tėvas.

Mormonu gali tapti ir po mirties

Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčios nariu yra tampama po krikšto. Mormonų šeimose vaikai yra krikštijami aštuonerių metų. Šio tikėjimo ypatumas, jog bažnyčios nariu galima tapti pasikrikštijus po mirties. Yra tikima, jog visos dvasios, laukiančios prisikėlimo ir teismo, turės galimybę išgirsti ir priimti Evangeliją, todėl galimas pomirtinis krikštas, kuris turi būti atliktas šventyklose. (Visame pasaulyje yra apie 50 mormonų šventyklų.)

Mormonų bažnyčios nariai negali vartoti narkotikų ir alkoholinių gėrimų, rūkyti, gerti kavos ir arbatos. Jaunuoliai turi išlikti skaistūs iki santuokos, nežiūrėti pornografijos, nekalbėti nešvankybių ir nelošti. Visi bažnyčios nariai privalo mokėti dešimtinę – vieną dešimtąją dalį savo pajamų bažnyčiai. Šio įsakymo dėka mormonų bažnyčia tapo viena turtingiausių pasaulyje.

Mormonų bažnyčioje nėra apmokamos dvasininkijos, tikintieji kviečiami atlikti savo pareigas bažnyčioje laisvalaikiu. Visi jaunuoliai, sulaukę devyniolikos, o merginos – dvidešimt vienų, pusantrų arba dvejus metus tarnauja misijose. Į misijas vykstama už savo lėšas, ir kasmet apie 40 tūkstančių bažnyčios narių darbuojasi visame pasaulyje skleisdami mormonizmą.

Turbūt pagrindinis mormonų tikėjimo akcentas yra šeima. Mormonų šventyklose pašventintos santuokos, kaip ir sukurtosios šeimos santykiai, nesibaigia mirtimi, o išlieka ir amžinybėje. Dėl šios priežasties yra labai svarbu kurti „amžiną šeimą“ ir stengtis gyventi taip, kad galėtumei grįžti pas Dievą Tėvą. Mormonų šeimos yra gausios ir tvirtos, o daugybė bažnytinių organizacijų padeda joms išmokti gyventi pagal jų tikėjimo principus, sustiprinti šeimas vienybe ir meile. Taip pat labai svarbus šio tikėjimo akcentas yra išsilavinimas, o didžiausiame mormonų universitete, pavadintame Brighamo Youngo vardu, mokosi per 30 tūkstančių studentų.

Tiek mormonizmo doktrina, tiek istorija ne kartą buvo kritikuotos dėl daugybės prieštaravimų. O ir bažnyčios vadovybė ne sykį turėjo patikslinti arba iš naujo interpretuoti mormonų istoriją bei doktriną. Pastaruoju metu bažnyčios vyresnybė daug kritikos sulaukia ir iš pačių mormonų mokslininkų, tiriančių bažnyčios istoriją ir mokymą, tačiau tai netrukdo jos plėtrai visame pasaulyje.

Mormonai Lietuvoje

Į Lietuvą pirmieji mormonų misionieriai atvyko 1992 m., o 1993-iaisiais buvo pakrikštyti pirmieji bažnyčios nariai. 2001 m. įvykusio gyventojų surašymo duomenimis, mormonais save laiko 197 Lietuvos gyventojai. Mūsų šalyje veikia trys bendruomenės didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Prie bendruomenių veikia sekmadieninės mokyklos vaikams bei suaugusiesiems. Kaip ir visame pasaulyje, Lietuvoje mormonai aktyviai veikia labdaros srityje, remia įvairias vaikų globos organizacijas. Vienas mormonų labdaros būdų – nemokamos anglų kalbos pamokos visiems pageidaujantiesiems.

Straipsnis publikuotas savaitraštyje “Dialogas”, 2003-05-16 Nr. 20 (567). Skelbiama gavus leidimą. Pateikta medžiaga yra „Dialogo“ redakcijos nuosavybė. Kopijuoti, platinti be redakcijos sutikimo DRAUDŽIAMA.