10 000 straipsnių
Svarbiausia žmogui -
Geros ,mielos akys
Ir niekam nesvarbu ,
Ką aš pati matau ...
O jos juk nevienodai sako ,
Nors manoma ,
Kad širdimi mintis skaitau.
Vienaip atrodo,
Kai esi dar jaunas
Ir šviečia į akis tik ateitis ,
O nueiti keliai
Sugrįžti kartais reikalauja
Ir pinasi vaizdai ,
Prabėgę pro akis...
Žiūrėk man į akis
Ir sieloje tau atsišauksiu ,
Nors ir išbandymai grasys .
Net saulė mūsų meile džiaugsis ,
Jei nuolat žvelgsi į akis.
Šešėliai-saulės kūdikiai.
Prie medžių šypsos saulė -
Kamienais bėga iš paskos
Juoda lyg nebūtis grėsmė.
Net mėlynas dangus
Ir vėjo gūsis nenuplauna-
Į kelią lydi jie abu ,
Kaip visko pasekmė...
Nėra prasmės prašyti saulę ,
Kad kiltų virš galvos ,
Kur driekiasi erdvė.
Tada nejustum gal pilnatvės -
Žemės druskos reikia ,
Kad kreivam veidrody
Matytum kitą ...ir save.
2008
Paežery lyg pasakų pasaulis-
Šiurena sausos nendrės
Šaltam kaip ledas vandeny ,
Pro jas net vėjas nebeprasibrauna ,
O gelsvas smėlis glaudžiasi ,
Prie kranto grįžti kviečia,laukia
Užutekių ramybė nuostabi.
Užuovėjoje dar žali medeliai auga ,
Tarsi rėplioja gerti senbūviai
Bangomušos iš kelmo išversti.
Kažkas dabar ateiti šaukia ,
Nors nebeplaukioju seniai ,
Kodėl širdis taip maudžia-
Namų langai senokai svetimi.
Vanduo nuplauna nerimą ,
Kada viena lieku su saule...
Gal susirasiu viltį naują -
Prie kranto geria milžinai geri.
Paklydo saulės spindulys
Ir aš jo laukiu ,
Žinau-apsilankys...
Prie seno medžio prisiglaudus
Jaučiu švelnaus vėjelio dvelksmą ,
Kaip debesėliai lekia pro akis.
Pavėsio niekada nereikia ,
Kada esi su manimi.
Kaip gera tavo rankos
Šilumą pajausti ,
Kai su savim mane vedi.
Jau rytas ,keliasi diena iš naujo ,
Matau-atbėga saulės spindulys.
2008
Praeidama vis akmenis paglostau ,
Skaičiuoju randus jų gilius ,
Kas juos diržais plačiais
Lyg į nelaisvę paimtus apjuosę
Atplukdė į pakrantes ,
Kur vilnija ežerai...
Prie jų sustojo lyg verpetai amžiai
Ir pasakoja,kas paklausia ,
Kaip į praeitį keliauja
Lyg dvikova tamsos ir saulės-
Kaip mano mintyse
Piktieji demonai ir gėrio spinduliai.
Kol mano rankos liečia
Akmenį lyg draugą ,
Jaučiuosi išmesta
Vaiskios bangos į krantą
Ir įsikirtusi tarsi akmuo
Į žemę taip tvirtai ,giliai.
2008
Jauku,kada pro langą žiūri mamos.
Ir nesvarbu, kiek siekia jų akių šviesa.
Jose gal susikaupia visos spalvos-
Širdies ir rankų-saulės šiluma...
Kaip gera,kada priekaištų nesako ,
Kai mylimiausia jos esi dukra.
Parėjus dar gali prisėsti taip šalia ,
Paliesti petį,kuriam likimo lemta
Paremti lūžy nesėkmės mane...
Sunku,kai iš rėmelių žiūri
Nekintanti jau amžiams jos galva ,
Parklupusi lyg prieš madoną
Jai šnabždi-kiekvienas savo maldą turim...
Įskaudinti net ir dabar jos nevalia.
Kiekvienas vis savaip
Žemelę mylim ,
Nes glaudžiasi prie jos
Jau praminti takai ...
Paklausome,o ji nutyli ,
Jei mūsų pėdos eina
Kartais ir kreivai.
Ne vieniši kelelį skinam ,
Nors gal išlieka nežymus
Šis pėdsakas,bet kylam ,
Kai jaučiame išdygę ,
Kad esame jos daigeliu-
Nerūpestingu,dar žaliu.
Kaip suverti karoliai
Vienodos mano dienos ,
Kada vienos dienos ryte ,
Kitos kelius matai.
Net atgalios pro petį pažiūrėjus
Suklupti negali-
Tie patys tarsi akmeniniai
Stūkso pamatai...
O ausyse -melodijos ,
Seniai girdėtos ,
Bet visada paukšteliai gieda-
Kiekvieną metų laiką vis naujai.
O!Daug dar nematyta,negirdėta-
Tiktai atrodo dienos
Tarsi rieduliai...
2008
Prisiglaudė saulutė
Prie mielo debesėlio veido ,
Pasislėpė po juo
Raudoni spinduliai .
Ilgi šešėliai bėga ,
Vėjas nebelanko ,
Kai prailgėja
Rudens vakarai...
Kai paskutinę šilumą
Dar gaudo rankos
Ir sugeria rasos lašus ,
Paniro saulės diskas
Už kalnų ir miško ,
Nubėgo medžių šakomis.
Rudens ramybę
Debesėliai žada
Ir dangui šypsosi,ir man...
Priglaudusi rankas prie veido
Saulutės šilumą ilgai laikau.
2008
Kažko taip visada vilioja
Apleisto miško senbuviai stuobriai-
Kempinės tartum velnio koja-
Atžagariai kanopos nušleivoję ,
Kiti lyg šypsos pro ūsus gudriai...
Kelmai lyg raganos ant šluotų
Tarp išlytų ,sudžiuvusių šaknų...
Matai tarsi mundurą ,dar jaunystėje dėvėtą ,
Ant samanom apaugusių, žalių kemsų.
O pabandyk tik prasibrauti pro eglyną-
Tuoj sausos šakos išbadys akis ,
Todėl įveikti baimę noras ima
Beklaidžiojant po vienišus,
Niūrius miškus.
2008
Diena trumpyn ir nuplasnoja
Lyg paukštis ,skrendantis pro šalį , -
Pageltę skamba smilgų
Ir nendrių stiebai...
Tamsa bespalvė
Saulės spindulius užstoja ,
Vėjo kedenami tolyn nubėga
Per ežerą apmirusį bangelių ratilai.
Prie medžių ieškau, žeme ,
Tavo veido grožio ,
Prakalbinu dar iš kažkur atklydusius
Kuoduotus paukštelius ,
Liūdnokas ir retas jų giesmeles
Skubu surinkti atmintin ,
Kol lapai dengia miško plotą.
Žinau -balta naktis ilgam
Ant ežerų ,kalnelių
Ir į mano širdį nusileis..
2008
Kiek daug kartų
Galūnas matė ,
Prie kelio išgyveno
Gurguoles rekrūtų ,
Sukilimus,karų...
Bet niekas jam
Žievės nelupo-
Žinojo žmonės ,
Kad tai gyvastis ,
Mažų ir didelių ,
Net dangų siekiančių ,
Gražuolių ąžuolų.
O kaipgi čia,gal mes-
Tik bėgantys pro šalį
Ir nesijaučiame
Šioj žemėje šeimininku ...
Juk ranką,o ne koją kelia
Ir peilį prie širdies gelmių.