Archyvai: Poezija

Ateina laikas,
Kai apie ateitį nebegalvoji-
Tik nesijuok ,nes greit ir tau ateis.
Kai dygsta medis ,
Argi pagalvoja ,
Kad kreivas bus
Ir prieš kitus stovės
Lyg pašlemėkas amžinai.
Sukuprintas ir samanom apžėlęs
Nemielas būsi,niekas neprieis ,
Nebent vaikėzas atsisėdęs
Pajodinės ,kaip su rambiais arkliais...
Todėl ir norime gražiai užaugti ,
Suošti pakelėm baltais beržais ,
O laikas paprašys sustoti
Ir nieko iš gyvenimo nelaukti-
Pavirsti medžiais ,
Su vardais,tiktai keistai
Kreivais...

Maža galvelė
Lyg saulutės skritulėlis
Palinkusi ties balto
Popieriaus švariu lapu.
Dėliojasi raidelės ,piešinėliai
Ir spalvos mirga- marga
Tarsi muzika maloniai ,
Be išmoktų gyvenimo natų...
Žmogiukai prie aukštų namų
Bėgioja išsižioję
Ir šaudosi iš šautuvėlių netikrų...
O kas toje galvelėje dėliojas ,
Kai kažkuris jau turi kelias kojas ,
O kitas kareivėlis
Guli prie gelsvų kelių.
Taip norisi,kad tai ir liktų piešinėliais
Ir šautuvėliai būtų
Be tikrų, grėsmingų šovinių.
2008

Vis ieškau sau gražių vaizdų -
Vaizduotei gero stogo ,
O mišką apžiūrėjus nustembu ,
Kaip paprasta gyvenime ,
Nors minutėlei susirasti grožį .
Kada aplink apsidairau-
Čia pasislėpęs tarp lapų rudų
Sau žalumą suranda
Net ir nevadinamas grybu...
Bijau užminti šaką sausą ,
Kad šio stebuklo
Nenulaužtų ,
Ir tolyn einu
Rami ...
Jeigu net šie mažieji randa stogą ,
Tai skųstis likimu
Nebegali.

Taip niekas puoštis
Kaip giria net nemėgina-
Argi pasiektum dangų mėlyną
Kaip ąžuolo šaka.
Su debesėliais braido
Ir beržai,eglynas ,
Bet jis stovės ilgai ,
Jo šaknys atlaikys ir vėtrą
Pagiežingą, ir liūtis,šalnas...

Iš kur čia atsirado
Kelmas samanotas...
Kokia ryški saldymedžio
Prie lapų jau rudų spalva!
Čia pasipuošęs raistas
Kaip karaliaus sostas ,
O toliau- tamsus eglynas...
Kodėl ant kelmo auga
Samana žalia?

Po ąžuolais ir paskutinis grybas-
Netrukdo saulei buvus lapija ,
Nes jis dabina aikšteles
Ir džiaugiasi išdygęs...
Kodėl kelmų tiek daug miške?

Man žemėje gražus
Kiekvienas juodas grumstas ,
Akmuo prie kelio apvalus
Ir ant kalnų miškeliai-
Mano akių turtas ,
O viršum jo -tik mėlynas dangus.
Kai taip aukštai mažyčiai debesėliai
Lyg sveikinasi susitikę
Ir lėtai nuplaukia ,kur nebematai ,
Bet gražūs saulės spinduliai
Vakaruose akis pakėlė
Ir dažo juos kas vakarą rausvai.
Gražu gyventi tartum pasakėlė
Sugrįžta iš vaikystės prie langų ...
O aš žiūriu į savo kelią ,
Kuris nuolat naujai nubėga ,
Į ateitį lyg paslaptį ,
Kai ryt vėl eisiu juo-
Gražu!

Po lapų uždanga užsistovėjau-
Kaip balta gulbė žodžio nesakiau
Ir nepaklausė netgi vėjas ,
Ką aš vienatvėje mąstau.
Voratinkliai ant veido limpa ,
O akys žvelgia kuo toliau ,
Kad taip ant jo pabūčiau ,
Nors trumpam- priklaupus ,
Pakibusiu rasos lašu...
Ir kam tokia ilga naktis bemiegė?
Gal ,kad pabusčiau spinduliu mažu .
Ant veido jau šešėliai nusidriekia-
Voratinklis su rasos lašeliu.
2008

Jei degina krūtinę troškulys ,
Tarsi negėręs būtum
Gal kelias dienas ,
Tada ir kiekviena bala
Šaltinėliu pavirsta-
Atidarai duris į širdį
Ir vis klausai, ar beldžiasi kažkas...
Jei pajunti didžiulį alkį ,
Ir dienos pragaru pavirsta ,
Kai kasdienybėje lieki
Su atversta ir nebaigta
Jau nebeskaitoma knyga-
Gal nesinori grįžt į praeitį ,
Kurios keliai susaisto
Atmintimi, kaip buvusia našta...
Retai kada troškimai išsipildo
Ir nekankina sielos
Alkis,troškulys-
Matai ,kaip danguje
Lyg jūroje bangelės virpa ,
Ir į skaidrias gelmes
Panirt gali.
2008

Sunkiausia,
Kas gyvenime man buvo-
Tai nežinia.
Tikėjimas žmogum ,
Kurio realiame
Gyvenime nebuvo ,
Nes gyvenau svajonių
Susikurtame sapne.
Tik noras ateitį
Gražiau matyti
Ir skintis taką ,
Kai esi ne vienas ,
Ir dalintis džiaugsmą ,
Kada glosto veidą
Saulės šiluma ...
Bet patikėti tuo ,ar verta ,
Jeigu tik nori būti
Ne viena.
2008