10 000 straipsnių
Skiriu Jūrai
Matai,kaip debesėliai
Susitiko ir pasibučiavo.
Nubėgo susikibę rankomis
Kaip du geri draugai.
Į dangų nuolat kyla akys ,
Kad juos matytume aukštai.
Nežinome ,kur jie nuplaukia ,
Bet mojame jiems pavymui...
Gal ir papasakos,kaip aš jų laukiau ,
Kada maža per pievas bėgau ,
Kaip į gėles veidu kritau...
Dabar kiti keliai tolyn vilioja
Ir užsibrėžtas siekis netoli .
Žiūriu lyg motina-madona
Į vaikų kelią, debesėlių kryptimi.
2008
Didžiulė pareiga-
Didysis pašaukimas
Gyvenimą suteikti
Norintiems gyvent .
Kaip greitai bėga metai
Ir pajuntame,kad gimę ,
Jau mūsų pėdas
Stengiasi uždengt.
Nėra pasaulyje
Tiek iškilios kantrybės
Ir nuolankios ramybės-
Ateitį pakeisti
Ir prieš likimą nusilenkt.
O žemė turi visada
Į laiko ratą pirmenybę
Ir motinos vardu
Palaimina gyvent.
2008
Net rąstas ant bangos nestovi-
Išplukdo vandenys į pakraščius ,
Pasmerkia laukti ten atoslūgio ,
Kai vėl nuneš kažkur tolyn ,
O bangos visada vis bėga bėga...
Gyvenimas lyg vandenynas
Nešasi ir mus pirmyn.
Nesirenka,kas keliasi ar krinta ,
Nušluoja lyg šapus audra.
Ar atlaikysiu ją -
Gal įsikibusi į ąžuolą pakrantėj
Pasitikėsiu jo jėga...
2008
Ir medžiai,ir vanduo,ir aš
Kažkuo labai panašūs.
Net smėlis ,girgždantis
Po kojomis dažnai ,
Ir šiugždantys prie medžių lapai -
Pavirstame žeme
Ir pasiliekame
Čia ošti amžinai...
Ne visada tuo galime tikėti ,
Po mūsų,rodos,atmintis ateis-
Į medžių,rasos lašo sapną ,
Gal įsiliesiu ,nors žvilgsniu ,
Kai mano saulė nusileis.
Kaip visada namo skubėjau
Per slidų molį
Ir šaltas,miegančias pusnis.
O !Kaip kvepėjo žemė-
Nesustojau ,bėgau-
Ką tik sudygusia žole ,
Baltaisiais dobilais...
Per skruostus ašaros riedėjo
Ir nežinia ,kodėl verkiau-
Taip artimi langai
Net iš toli švytėjo ,
O slenksčio peržengti
Man niekad nereikėjo,
Nes durys lieka atlapotos
Dėl manęs-žinau.
Ir eidama gyvenime
Suklupti visada bijojau ,
Kad neįskaudinčiau ,
Nebūčiau sąžinės našta saviems.
Bet akmenys dažnai
Pakliūdavo po kojom...
Šis jausmas pasilieka
Amžinai.
Tarsi pro žalią langą
Maža galvutė
Saulę pastebėjo
Ir palinkėjo gero kelio
Paslapčia.
Jai danguje
Erdvės ir laisvės
Nebepavydėjo
Išvydusi ,
Kokia jos būstinė žalia.
Aš niekada
Senųjų neaplenkiu ,
Paklausiu,kaip gyvena ,
Kokia sveikata -
Tiktai iš jų
Išmokstame gyventi ...
Kaip seno kelmo
Ir žmogaus graži
Pražilusi galva.
2008
Žmonių pasaulis primena
Lyg vapsvų lizdą ,
Kur nepakenčia svetimų
Ir agresyviai puola ,
Jei kas nors pabando
Iš pašalies net prisiartinti
Prie turtų užgrobtų...
Kitiems ir to dar neužtenka-
Prie aukso -ir garbė ,
Kurios nevengia ,
Turtuolis, vargšas
Ar abu kartu.
Tik ,kas -Jupiteriui ,
Netinka Jaučiui ...
Ir liejasi apgaulė ,
Ko nepasiekia atviru būdu.
Užkėlę galvas į medžius
Paieško bičių.
Oi!Koks medus
Visiems saldus ...
Tiktai jos saugo savo gera -
O čia praverčia
Smurtas brutalus.
Dažnai paliekame prie širšių lizdo ,
Apkandžioti ir neverti
Tiek nevaisingų pastangų...
Nepasimokėm nieko -
Raganų,velnių vis ieškom ,
Nors ir vadinsimės
Žmogaus vardu.
2008
Kai karklai vasarą alsavo ,
Baltų pūkelių nemačiau.
Pasipuošė šakelės ,pasiūbavo
Ir barsto savo vaikučius aplink.
Po jais ir sraigė,vabalėliai slepias-
Ne veltui glostom kačiukus ,
O žemė švelnumu jų džiaugias ,
Bet... kaip vėlai pamatom juos.
Dažnai ir saulės nepamatom
Žiūrėdami po kojomis-žemai ,
O kada įpročio šio atsikratom ,
Ir patys virstam spinduliais.
2008
Visi tik rodo,kaip Tėvynę myli ,
O kur tikrieji jų gimti namai...
Kažkam mielesnis kelmas
Prie puikaus beržyno-
Juk žmogui reikia tiek nedaug.
Visi savaip supranta grožį-
Kam samana žalia,
Saulutė pro lapų skara ...
Labiausiai man žiūrėti gaila
Į tą žmogų,kuris pasigrožėti
Eina į garažą mašina nauja.
Daiktų pasaulyje gyvenam ,
,,Gimtinė,Lietuva" palieka
Tik nuvalkiota fraze...
Žinau,kad nieko jau nebepakeisiu-
Kaip šungrybis-vis tiek žiūriu ,
Kokia miškų spalva.
2008
Užgimusiam,be vardo ,
Duoto oriai ,suteikiama garbė
Ir, su kuria žingsnius gyvenimo
Matuos visi prieš tavo valią,norus ,
Visur lydės ir žmogiškoji priedermė-
Atsakomybė ir didžiulė pareiga.
Gimtadienius lyg riešutus lukštenam
Ir nepamatom,kai ateina ta diena ,
Kai tavo kopija atbėgdamas pašaukia:
-Tėvai !-Ir įsikimba į tavo rankas.
Šis vyriškai ištartas žodis-
Gražiausia iš visų gimtadienio daina
Ir neužgožia jo nei smuikai ,
Nei dainos užstalės malonios...
Pati gražiausia -Tėvo pareiga.
2008
Mūsų vaikai-tai tarsi medžių šaknys ,
Nuvirtusius pakeičia žemė vėl naujais.
Ilgai nenori seniai atsvaros netekti ,
Bet virsta,lieka šaknys ,gyvenančios ilgai.
O iškirstų ir apleistų miškų aikštelės
Užauga žolėmis ir virsta nepraeinamais
Brūzgynais,o naujai išdygusios eglelės
Vos kyšo galvas- kaip maži vaikai.
Ir pajunti,kad senos miško šaknys-
Ne tik vaizduotės sukurti raganių atvaizdai.
Ir sekam pasakas mažiems vaikaičiams ,
Kad tik nebūtų pamiršti miškai.
Seni kelmai naują gyvybę kelia-
O!Kaip žalia- samanų šimtai.
Nukritę lapai-ne pavasarį žiedeliai ,
Tik atsispindi tarsi saulės palikti
Geltoni žemei spinduliai...
Mėlynių lankstūs ir žali stiebeliai
Miegodami net po sniegu
Pasiruošė spurgeliuose išsaugoti rytojų ,
Kad tik naujiems lapeliams
Būtų lemta išsiskleist ...
Po eglute reikia paslėpti uogą ,
Subręstančią tik rudenį ,
Kad dangumi lūpas dažytų ,
Kad jų saldusis skonis
Kutentų gomurį labai ilgai...
Taip norisi sutikti dieną vakarykštę ,
Nors prie kirtimų-namo pamatų ,
Kad palydėtų į kelionę saulės blyksnis -
Kiti ateitų mums išėjus
Mėlynių skintis prie kelmų.