10 000 straipsnių
Namo pareiname-prie vartų
Savi-šunelis ir katė...
Taip džiaugiasi tave pamatę-
Tai daug daugiau nei kaulas ,
Sriubos šaukštas
Ir minkštas guolis prie kėdės...
Gal nuo glamonių esame atpratę
Ir gero žodžio jau kita prasmė ,
Bet liūdime,jei esame pripratę
Švelniu žvilgsniu už durų
Laukt ar palydėt...
Ir nesvarbu,kiek tave myli ,
Svarbiau- kažką pačiam mylėt.
Gal tam ir esame užgimę ,
Kad ,nuolat sielą
Meilei atiduodant ,
Pačiam į dangų pakylėt.
2008
Kada šaltukas
Jau už lango žiūri ,
Kas valandą trumpėjanti diena
Man primena:,,Skubėk ,
Nedaug ir laiko turim ,
Žemyn juk leidžiasi
Naktis juoda"...
Bet galima vis džiaugsmo pasisemti-
Ištraiškyti mažytes balutes ,
Klausytis ,kaip sniegelis krenta ,
Prieš saulę šildo snaigių žvaigždutes...
Sniego pusny gali matyti
Visas vaivorykštės spalvas ,
O šaltis liepia bėgti, pasišildyt-
Tik mylimo šiltuos delnuos
Nužvarbusias rankas.
Lengvų minčių,kaip ašarų,nebūna.
Kas lengva,slysta pasroviui ,
O kai pašėlusi banga užgriūna ,
Pasipila į veidą jos šalti purslai.
Kur atveri duris į sielą-randas ,
Lyg pjūvis,spjūvis ant žaizdos ...
Ramus tik tas,kieno kietokas sprandas .
O kaip pakilus nenukristi nuo bangos?
Tarsi verpetai mintys sukas,raibuliuoja
Ir vėl nakčia sugrįžta atgalios ,
Pasiimu,kas šiandien tikra-nemeluota ,
O pajuntu-suskaudo paširdžiuos...
O!Gyvenimo išbandymai-stipriesiems ,
Plaukiu,skrendu dažniausiai pavėjui ,
Nuo kelio traukiantis ,net ir akliesiems
Lengva aplenkt,jei sau nepriklausai.
2008
Dažniausiai,ko netenkame skaičiuojam ,
Pamirštame skaičius-palieka atmintis ,
Išgriuvę medžiai laiką tik matuoja-
Pajuntam,kaip nuolat aplanko netektis...
Kai prie mirties kojūgalio sustojam ,
Dar mąstom apie rytdieną,o apie mirusį mažai .
O ašarom nuplaunam savo širdies blogį ,
Nekrologus parašome paskui...
Pažiūrime ,ar kerpėm neapaugo
Mūsų širdis ir atmintis drauge ,
Ir žinome -netekom motinos ar draugo ,
O kas yra mirtis,gal nesuvoksim niekada.
Skiriu Aušrai
Jaunystė-naujų išbandymų
Ir atradimų metas.
Labai gera žinoti,kai manai ,
Kad pasiekimai šie-
Jau galimybės, kurių retas
Kuris atsisakys,jei stovi
Ties slenksčiu,kurio net nematai...
Nepasveriam jėgų ir metam
Į ateitį visas viltis ,
Visai nebijome,kad kartais
Nebuvom ,kaip kad manėm ,
Tokie iškilūs,dideli.
O!Kokie puikūs tokie metai .
Išeik į kelią-nieko neklausyk.
Jaunystė-amžinas
Naujų vertybių ratas ,
Kurį privalome įsukti ,
Išbandyt...
2008
Nei tau ,nei man
Nebuvo niekad laiko-
Prisėsti ant akmens
Arba sode po obelim...
Galėjom paklausyt ,
Kaip teka laikas ,
Pasikalbėt galėjom ,
Kaipgi jį kartu įveikt...
Ir nuoskaudų mažiau pakliūtų ,
Jeigu laiku galėtum
Vienas kitą prisišaukt.
Ant atminimų tako
Laikas kiūto ,
Neduoda ir dabar
Pro jį lengvai praeit.
2008
Susikuriam takoskyrą
Žiūrėdami aplinkui ,
Kuri ,atrodo,turi būt visur-
Tarp žemės ir dangaus ,
Kur debesėliai saulėj mirga ,
Ir vandenynų atspindy
Kalnų viršūnės virpa ,
Nakties-dienos kaita...
Takoskyra ir mūsų širdyse
Tarp gėrio,blogio- jos apstu.
Bet visumą suvokti lemta ,
Kai kažkieno jau pramintais takais
Į savo sielos būstą pareinu.
2008
Gražūs miškai,kaip jie be mūsų ,
Be paukščių čiulbesio,genių ,
Kurie kalena,visą dieną triūsia ,
Ir saugo juos nuo kinvarpų piktų...
O aš galvą iškėlus ieškau ,
Kur jie nuskrido,kiek spalvų -
Sparneliai žvilga,snapas tarsi kardas
Lukštena žievę ,žemė nuberta
Medelio skausmo virpulių...
Kada aplink apsižvalgau-
Nauji beržai aplinkui auga ,
Pavasarį varvės saldi sula ,
Kol budi miškuose genys-
Geriausias mūsų draugas ,
Ilgai dar vaikščiosiu žaliam miške.
2008
Labai bijausi šalčio ,
Kai be sniego žemės
Sustingsta nugara juoda
Ir laukiu,kada snaigės ,
Iš dangaus pabirusios ,
Pasieks ir baltas kelias
Nuo pat širdies
Į mylinčias akis nuves.
Kai šiltas žvilgsnis
Tikslo nepasiekia ,
Pabyra sunkūs nevilties lašai -
Į šaltį atsitrenkę krenta
Ir snaigele palieka...
O gaila,kad tu jų nepamatei...
2008
Čia šiltas vakaras-
Šešėlių pilnas miškas ,
Užkloja medį spinduliai ,
Netgi akmuo perskilęs kniūbso ...
Kažkur aukštai
Eglių viršūnėse ištykšta
Vėjelio genami
Baltųjų debesų pulkai.
Čia taip tylu ,
Kad galima išgirsti
Ir širdies tvinksnį smilkiniuos...
Prie medžio glustelėjus
Šešėliu pavirsti
Ir pasislėpti iki sutemų -
Tiktai ,vargu,ar kas manęs ieškos.
2008
Galingi medžiai
Iki kelių įsibrido ,
Sustojo balų pakraščiais.
Po šaknimis durpynas
Rudenį praskydo
Ir liko bestovį
Lyg pakelti kažkur aukštai...
Žiūriu į pirmą ledą ,
Argi jiems nešalta-
Nukritę lapai
Tartum suvelti plaukai ,
Nudžiuvusių šakelių
Juoda skraistė-
Tarytum raganų
Neužtarnauti kėslai
Paspęsti seniai...
Nuvirtusių tiek daug-
Net nebandau pakelti.
Gal jiems geriau matyti
Iš viršaus...
Sušils, pavasario sulaukę ,
Ir patys iš dumblyno
Prasibraus.
2008
Gyvename lyg uždaros erdvės
Spalvų ir formų
Besikeičiančiam pasauly...
O visada pirma pamatome akis ,
Kurios apvalios tarsi saulė
Sušildo sielą-viską aplink mus.
Vilioja ir gražiai išlenktos lūpos ,
Kai pasiruošia susitikti bučiny.
Kada bespalvėje padangėje
Tarsi rūke nemokam formų pasirinkti ,
Paliekame paniurę,priblokšti...
Apčiuopiame ir delno formas ,
Kai glosto kaktą mylimo ranka .
Kaip išlaikyti iki galo normą ,
Kad forma ir spalva-
Tai MES.