10 000 straipsnių
Galingos šakos
Ąžuolą apgaubia
Ir glosto vėjui pučiant
Veidą ir akis...
O rankos visada
Jam būna gailestingos-
Prisiima tik sau audras.
Ir lūžta ,krinta net su lapais...
Gerai,kai barsto
Rudenį subrendusias giles.
O būname labai neišmintingi ,
Kai laužiam dėl garbės
Vainikams jo šakas.
Jis stovi vienas tarp berželių
Išskleidęs taip plačiai šakas-
Mums rodo kelią ,
Kaip širdis ir rankas suglaudę
Šlamėtume lyg vientisa giria ,
Deja...
2008
Kada žiūriu į moters veidą ,
Prisimenu mamos akis ,
Apsunkusį nuo rūpesčių ,
Nelaimių , gimdymų
Jos liemenį, iki juosmens kasas...
Gal palaužta pušis-
Menu ir jos vešlias šakas .
Matau įdiržusius motulės delnus ,
Bet dar ilgai stiprias ,
Nors ir sugrubusias rankas.
Dažnai galvoju,kaipgi vardą renka, -
Kad jis lydėtų,gelbėtų kažką
Ir virš galvos spindėtų ,
Kai su meile taria ,
Vėliau vadina tik mama...
Kodėl neduoda gimusiai
Pušelės vardo,juk ji žaliuoja ,
Auga smėlyje tokia liekna
Ir atkakli-nebijo vėjų ,
Net žiemą pasipuošus-
Amžinai auginanti
Ir visada žalia...
2008
Sunku suvokti,
Kas yra tas skausmas
Ir kokia kaina jo,
Kai žiūri į akis-
Gal kartais nebebijome
Pačios mirties, bet skausmą
Ar iškentės širdis...
O jeigu su skausmu gyventi,
Kaip susitaikyti su šia mintim,
Lyg eglei liemenį sužeistų
Ir pasakytų :,,Dar nemirk"...
Todėl užjausdama paglostau-
Dėl jos galiu tik tiek...
Gal nesijaus pažeminta,
Bet skausmas liks vis tiek.
2008
,,Leliumai"...-tarsi girdžiu-
Senolė prie ratelio gieda...
,,Kalėda"...-atataria
Linksmi vaikų balsai...
Lyg sniego gniūžtė
LAIKAS rieda
Ir žvakės šviesoje ištirpsta
Juodos nakties nasrai.
Matau -Didysis virsmas brenda
Ir sielą atrakinti bando
Tik su vieninteliu Kalėdiniu raktu.
Kada susuks vėjaputinius užu lango ,
Tada ilgam prisnūs žiema -
Sūpuosiu ją lyg kūdikėlį sau ant rankų
Ir įsileisiu šviesą su giesme...
,,Din-dan"...-bažnyčios varpas gaudžia ,
Ties prakartėle priklaupiu-
Kasmet Šv.Kalėdų naktį
Pasveikinti širdy gyvybę naują
Ir motinystei nusilenkti
Ateinu.
2008
Šventų Kalėdų naktį tylią
Žvaigždelėmis apšviestas
Dangus aukštai ir pakraščiai-
Šią valandą nepaprastas laukimas
Užlieja širdį tartum spinduliai.
Kalėdinė giesmė su mėnesiena plaukia
Giedru ,be debesėlių dangumi ,
Kai pakeli akis ir atgimimo lauki ,
Lyg angelų didingą chorą išgirsti...
Šią naktį sielos vartai atsidaro-
Kiekvieną laimei su savim kvieti ,
O prakartėlėj MOTINĄ
Su Dievo kūdikiu ant rankų
Pagarbini ir džiaugsmą parneši
Lyg žvakę, uždegtą širdy.
Išvirsta iš šaknų,bet vis dar auga
Ir puošias apdaru žaliu...
O jų paminklas -juodas kelmas ,
Tik niekas neužrašo atminties raidžių.
Didžiulei eglei šaknys-tai pagalba ,
Kad pasidžiaugtų-gyvenu...
O kada styro lyg ragai jos kelmas ,
Paminklas lieka praeities dienų.
Kitus- tiktai šešėliai lanko ,
Kad nors trumpam pabūtų su draugu .
Seniai lankytus , samanos apauga ,
Paminklas lieka...LAIKAS -užmaršus.
Draugų būry gyventi gera ,
Kai laido sąmojus,juokus...
Pamato,kaip vieni kitus praaugo ,
Iš aukšto kartais mato žioplesnius.
Dažnokai siaučia audros,vėjas
Išblaško net gerus draugus ,
O virsdami kitų nepagailėjo-
Nepasidžiaugsi styrančiu stuobriu...
Prie sutrūnijusių kelmų
Kelmučiai glaudžias-
Paliesti ar nuskinti
Darosi baugu ...
Nukritę lapai
Tarsi kokią paslaptį
Iki žiemos išsaugos-
Geltonos kepurėlės
Stiepiasi ir auga ,
Nors niekas jiems neatnešė
Nei turtų,nei papuošalų brangių.
Gal susirinks kokia gražuolė ,
Kada kankorėžį lukštenti baigs -
Čia niekas veltui neprapuola ,
Suras ,jeigu labai prireiks.
2008
Aš nemačiau,kaip vaišėms
Ruošiamas karalių stalas-
Jerubės,sako,kanarėlių padažai ,
Kad iš tolimų kraštų čia atkeliavę
Būtų nustebinti labai...
O aš ,prisėdusi prie savo stalo ,
Sniegelio baltą staltiesę taisau-
Ant jos padėtas apynėlis ,
Ąžuolo lapelis,paparčių puokštė ,
Raudoni,iš kažkur čia atpūsti ,
Gal sniegenų nešti klevo lapeliai-
Neparagausi jų tikrai...
Nuo stalo pasikels karaliai ,
Ką valgė,gėrė greit pamirš...
Liks amžinai užtiestas mano stalas ,
Kai ruošia jį vieni paukšteliai
Ir miškai.
Kiek daug yra gyvenime
Griežtų taisyklių
Ir tarp žmonių-kaip gamtoje.
Kas numeta lapus, gal ir pavydi
Žalios spalvos per ištisus metus.
Visam gyvenimui,atrodo,renkam draugą ,
Pasitikėjimą vadinam MEILE ,
Manome,nors bus sunku ,
Prie mylimo priglaudus veidą ,
Galėsime žingsniuoti amžinu ritmu...
Prie pirmos nuokalnės dažnai paslysta
Ir ritas abejonės, girdomos melu .
Pažiūrim į akis - nebepažįstam, -
Nėra ten žydinčių žaliųjų pataisų.
2008
Ant suolų tylinti
Eilėraščių knygelė ,
O prieš visus po vieną
Atsistoja išdidi ,
Sava-tai mano mokinė...
Ir nuo širdies į širdis
Žodžiai įsilieja ,
Kai kalbasi poezija-
Dabar jau nuo Tavęs.
Tokios akimirkos didingos
Visada išlieka-
Ir nesvarbu nei pažymys ,
Nei sąsiuvinyje nereikšminga
Gramatinė klaida,data.
Einu per mišką ,
Prisiminimai sieloje įstringa...
Kalėdos tuoj - vargonai gaudžia
Ir kiekvienam iš Jūsų
Po eglutę akyse išsaugau -
Siunčiu po vieną Jums,
Jeigu svarbu arba yra už ką...
2008 metų Šv.Kalėdos mano ,,vaikučiams"
Kai laukiau mylimo ,
Žvaigždelės ėmė šviesti .
Pas jį su nerimu ėjau-
Ar jis supras ,
Ar atsilieps į mano
Širdies šviesą...
Žinojau-Moters pareiga
Į burtų paslaptį
Kelius nutiesti ,
Ilgai ,kol saulė patekės ,
Tiktai blakstienomis
Jo skruostą liesti.
O jeigu sielos spinduliai
Blausiau nei žvakė
Imtų šviesti ,
Nekaltink tu manęs-
Ne tuo taku ėjau ...
Ne tuo vardu šaukiau-
Nebūsim dviese.
2008